Puslapis 2 iš 2
Žinomo kartografo, istoriko Algirdo Antano Gliožaičio fundamentalus veikalas apie Mažosios Lietuvos žemėlapius, kartografiją. Čia pateikiami ir aprašyti visi atrasti per istoronius vingius krašto žemėlapiai. Pateikta kartografija akivaizdžiais rodo dramatišką krašto kelią, germanizavimo, stalinizmo padarinius. Gairės, 2013,Vilnius
Prof. Zigmas Zinkevičius pateikia dar vieną savo gausių lietuvių kalbos, kultūros tyrinėjimų studiją , šįkart – apie Mažąją Lietuvą.Pateikiama istorinė apžvalga lietvių raštijos kūrėjų biografijos, tolesnė rašomosios kalbos raida, germanizacja ir kitos temos. Mokslo ir enciklopedijų institutas, 2008 Vilnius. 286… Skaityti toliau →
Editos Barauskienės romanas apie Tolminkiemio kleboną, poetą, sodininką Kristijoną Donelaitį. Per 300 metų nuo poeto gimimo jau surinkti įmanomi surasti faktai ir duomenys. Knygos autorė kūrybiškai interpretuodama faktus, įtaigai juos apipina liuteronų tikėjimo tradicijomis, maldų, religinių švenčių apeigomis nukelia skaitytoją… Skaityti toliau →
Iš vokiečių kalbos leidinio (1911 m.) versta knyga. Tai etnografijos , architektūros studija apie Rytų Prūsijos namus ir interjerus, sodybas, baldų, vėjo malūnus, dar esančios XX a. pačioje pradžioje.Pateikiamos fotografijos, namų detalių , puošybos, ornamentikos piešiniai. Mintis , Vilnius, 1995,… Skaityti toliau →
Leidinyje , kuriais pateikti K.Korsako, M. Ročkos įvadinai straipsniai, publikuojamas pirmosios lietviškos knygos sudarytojas M. Mažvydo ,,Katekizmas“ 1574 m. turinys, pateikiant originalo faksimiles. Šios knygos tikslas paskleisti pirmosios lietuviškos knygos turinį , nes originalai yra išlikę tik keli ir tapo… Skaityti toliau →
Italų tyrinėtojas, Parmos universiteto ordinis profesorius, Klaipėdos universiteto garbės daktaras Guido Michelini, ilgus metus studijavęs ir dirbės Vilniaus universitete šios studijoje nagrinėjas evangelikų liuteronų giesmes. Šalia tekstų įvairiomis kalbomis pateikiamos ir natos. Klaipėdos universiteto leidykla. Klaipėda. 2010, 232 psl
Lietuvos istorijos mylėtojai dalyvavo akademiko Domo Kauno monografijos „Martynas Jankus: tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“ sutiktuvėse. Renginys vyko 2021 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius). Dalyvavo prof. dr. ROMA BONČKUTĖ (Klaipėdos universitetas, Lietuvių… Skaityti toliau →
Leidykla „Sofoklis“ tik ką išleido naują K.Donelaičio „Metų“ leidimą, kuris skiriasi nuo kitų, nes yra pritaikytas šių laikų skaitytojams. Lietuvių literatūros tyrinėtoja, profesorė Dalia Dilytė ryžosi priartinti klasiką prie šių dienų skaitytojų parengdama leidimą, kuriame svetimybės pakeistos į suprantamus lietuviškus… Skaityti toliau →
Kristijono Donelaičio poema „Metai“ išversta į graikų kalbą. Graikiškas poemos pavadinimas – «ΟΙ ΕΠΟΧΕΣ». „Metus“ išvertė Salonikuose gyvenantis vertėjas Sotiris Souliotis, o išleido leidykla „Saikspirikon“. Knyga išleista veidrodiniu principu: vienoje pusėje pateikiamas originalus tekstas lietuviškai, kitame – vertimas į graikų… Skaityti toliau →
Ši gausiai iliustruota knygelė ,,Karaliaučiaus kraštas” – tai pasivaikščiojimas po kaimyninę Rytų Prūsiją, Mažąją Lietuvą, dabartinę Kaliningrado sritį. Dažniau stabtelėta Nadruvos krašte – tame kampelyje šiapus Priegliaus upės, kuriame lietuvybė išsilaikė ilgiausiai.. Ši knygelė-gidas pažintinio turistinio, etnografinio pobūdžio. Trumai… Skaityti toliau →
2019 m. birželį Kaune išleista nauja istoriko, enciklopedininko, žurnalisto, visuomenės veikėjo dr. Algirdo Matulevičiaus knyga „Mažosios Lietuvos lietuvininkų fenomenas Europos kultūroje“ (Kaunas: Naujasis lankas, 180 p.). Jos redaktorius – žymus žurnalistas ir rašytojas, tautotyrininkas Jonas Laurinavičius. Dizainerė, maketuotoja – Jūratė… Skaityti toliau →
Leidinys – plakatas „Donelaičių giminės genealoginis medis nuo 1600 iki 1945 m.” visuomenei buvo pristatytas įvairiuose renginiuose ir susitikimuose. Leidinio sudarytojai žurnalistas, kraštotyrininkas, leidėjas Valentinas Juraitis ir istorikas dr. Algirdas Matulevičius atliko nemažą darbą surinkdami medžiagą apie K. Donelaitį ir… Skaityti toliau →
Leono Panavo knygrišystė M.Jankaus muziejuje Bitėnuose Mažojoje Lietuvoje Akad. Domas Kaunas Neseniai Mokslų akademijoje vykusi Ignalinos rajono savivaldybės diena renginio dalyvių dėmesį sutelkė į svečių krašto svarbą Rytų Lietuvos pasienio ir visos šalies gyvenimui. Delegacijos vadovo mero Justo Rasiko įvadinis… Skaityti toliau →
Naujajame, šių metų rudens „Donelaičio žemės“ žurnalo numeryje nemažai dėmesio skirta rugsėjo mėnesį Klaipėdoje paminėtam Kristijono Donelaičio draugijos įsteigimo 100-mečiui. Dar viena svarbi sukaktis – neseniai sukako 100 metų nuo Lietuvos generalinio konsulato Karaliaučiuje (Kaliningrade) įsteigimo – šiai sukakčiai paminėti… Skaityti toliau →
1714 m. sausio 1 d. Lazdynėliuose netoli Gumbinės gimė pastorius poetas Kristijonas Donelaitis. Tėvas Kristupas, broliai Adomas, Fridrichas, Kristijonas, Mykolas ir trys seserys, kurių vardai nežinomi , tik santuokos pavardės: Grugulienė, Thetmeyer, Lengienė. 1732-1740 m. Karaliaučiuje mokėsi Knypavos (Kneiphof) katedros… Skaityti toliau →
Valentinas Juraitis Donelaičio draugijos, MLRT narys …Mažai buvo kalbėta ir rašyta apie kitus K.Donelaičio sugebėjimus – apie meistrystę, pagamintus didinimo stiklus, barometrus, laikrodžius ir kt. Jei L. Dageras būtų anksčiau išradęs fotografiją, neabejoju, K. Donelaitis būtų ir šioje srityje pasižymėjęs…… Skaityti toliau →
Spaustuvininko Martyno Jankaus sodyba Bitėnuose (Pagėgių savivaldybėje) rugsėjo 6 d. paskelbta valstybės saugomu objektu. Šioje sodyboje 1858 m. rugpjūčio 7 d. gimė Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, vienas „Aušros“ leidėjų, Tilžės Mažosios Lietuvos Vyriausiojo gelbėjimo komiteto pirmininkas ir atstovas… Skaityti toliau →
Bagrationovskas (Prūsų Ylava) – Kaliningrado srities vizitinė kortelė. Jaukus, gražus miestelis, kur yra dvi kavinės, kur galima nebrangiai užkąsti. Daugelis užsienio svečių, atvykusių iš Vakarų Europos, pažintį su Kaliningrado sritimi pradeda būtent čia. Nuo aikštelės ant kalvos matyti apylinkių horizontai,… Skaityti toliau →
Prioziorskoje (Gerviškėnai, vok. Gervisckehmen). Bažnytkaimis, lietuvių raštijai svarbus tuo, kad čia tarnavo kunigas Fridrichas Hohlfeldas, išsaugojęs persirašytų K. Donelaičio rankraščių kopijas. 1794 m., atsikėlęs į Gerviškėnų parapiją, pasidarė K. Donelaičio rankraščių nuorašus. Kadangi dalis Donelaičio rankraščių dingo, kunigo J.Hohlfeldo išsaugotų… Skaityti toliau →
1255–1256 m. Sambijos kraštą užkariavus Kryžiuočių ordinui, jiems atiteko ir pilis Kuršių marių pakrantėje, tuomet vadinta Zoke, bet buvo valdoma prūsų genties vado. Vėliau pilis ir vyskupija buvo pervardinta į Šakeną (tikriausiai pagal senųjų prūsų žodį šokis – žolė). Ordino… Skaityti toliau →
Lazdynėliai (vok. Lasdinehlen). Apie 6 km į Šiaurę nuo Gumbinės (dab. Gusevo). Čia 1714 m. gimė kunigas, poetas, poemos ,,Metai” autorius Kristijonas Donelaitis. Paminklinis akmuo pastatytas 1896 m su užrašu ,,Duonelaitis” neišliko. 1990m. pastatytas naujas paminklinis akmuo. Manoma, kad čia… Skaityti toliau →
www.mazojilietuva.lt keletą metų buvusi svetainės www.vyzdys.com rubrika plečiasi į savarankiškos svetainės plotus. Neretai žmonės klausia, kas yra ta Mažoji Lietuva? Ir į šį klausimą nėra vienareikšmiško atsakymo. Dar prieš keletą šimtų metų istorikas ir kartografas Simonas Grunau, kurdamas Prūsijos žemėlapį,… Skaityti toliau →
Nesterovo rajono Chistye Prudy (Tolminkiemis) gyvenvietėje Kristiono Donelaičio muziejuje surengta konferencija apie Lietuvos ir Rusijos projekto apie pasienio bendradarbiavimo programą „Kultūros paveldas pasienio regione-turizmui ir bendradarbiavimui“ . Bendras projekto biudžetas – 1,11 mln. eurų. 90 procentų šios sumos finansavo Europos,… Skaityti toliau →
2020 m. spalio 17 d. 12 val.Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje (Kaunas, Laisvės al. 39) vyks konferencija „Mažvydo šviesa”, skirta Martyno Mažvydo Vaitkūno 500-osioms gimimo metinėms paminėti. Dalyvaus konferencijos pranešėjai: Laima Margarita Pangonytė – režisierė, Lietuvos žurnalistė prie… Skaityti toliau →
Vytautas Šilas Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai), buvo net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje, tačiau išsaugojo senuosius… Skaityti toliau →
Archeologų duomenis patvirtina ir vardynas, ypač vandenvardžiai, probaltų, prolietuvių ir lietuvininkų laikais, t. y., daugiau nei 4000 metų nenutrūkstamos baltiškos kultūros raida, kurią detaliai aptaria Vilius Pėteraitis studijoje „Mažoji Lietuva ir Tvanksta“ (Vilnius, 1992). Taigi, minėtose žemėse iš pradžių gyveno… Skaityti toliau →
Kalbant apie Vydūno idėjas, prisimenant prof. Vaclovą Bagdonavičių Klaipėdos universitete, Stasio Vaitiekūno auloje (Herkaus Manto 84), tęsiame kultūros renginių ciklą – „Vydūnas – Tautai ir valstybei”, kuriame dalyvvo akademinės bendruomenės nariai, tautiečiai, besidomintys legendinio Mažosios Lietuvos šviesuolio, filosofo Vilhelmo… Skaityti toliau →
V. Šilas: PAMĄSTYMAIDĖL MARTYNO MAŽVYDO AMŽIAUS Pirmoji knyga yra išskirtinis įvykis kiekvienos tautos gyvenimui, o jos autorius ar sudarytojas jai yra didinga asmenybė. Taip pat ir lietuviams. Prie Karaliaučiauspilies spaustuvę laikęs HansasVeinreichas (HansWeinreich), išspausdinęs pirmąjį prūsišką katekizmą (1545), išleido ir pirmąją… Skaityti toliau →
Praėjusį savaitgalį man atsirado dar viena galimybė aplankyti Karaliaučiaus kraštą. Patyrusi turizmo organizatorė, mano bičiulė Edita, pakvietė mane pabūti gidu, aplankant istorines prūsų genčių, lietuvių raštijos krašto vietas: Tilžę, Karaliaučių, prisiminti Donelaitį, Mažvydą, Vydūną, Rėzą. Nuvykti į nuostabų gintarinį Kaliningrado… Skaityti toliau →
DĖMESIO MAŽĄJAI LIETUVAI Straipsnių rinkinys Mažoji Lietuva. Lietuvininkų kovos tikisi Lietuvos visuomenės dėmesio šiam etniniam lietuvininkų kraštui. Knyga prasideda „kaip žaibas griausmingu“ Prūsų Lietuvos tautinė komisijos Atsišaukimu Pašaukimu „Lietuvininkai! Pabuskit!“skelbiančiu, kad vis „dar gyvi“ lietuvininkai yra su Didžiosios Lietuvos lietuviais „vienos motinėlės vaikai“ ir… Skaityti toliau →
Džiaugiuosi galėdamas pristatyti patrauklią savo išvaizda ir gilią savo turiniu mokslinę knygą Mažosios Lietuvos ir lietuvininkų fenomenas. Jospavadinimu tapo Mažosios Lietuvos istoriko enciklopedininkodr. Algirdo Matulevičiaus ne kartą akcentuojama mintis, kad Mažosios Lietuvos ir jų etninių gyventojų lietuvininkų fenomenas yra ne tik… Skaityti toliau →
Koronovirusas sustabdė mūsų sueigas, kolektyvines veikas, bet nenutraukė atskirų iniciatyvų. Kviečiu jūsų dėmesio kelioms tokioms. Martyno Mažvydo atminimo iniciatorė, žurnalistė prie šv. Sosto Vatikane Laima Pangonytė veikia įvairiomis kryptimis jo palaikų paieškos ir jo vardo kultūros centro steigimo Ragainėje klausimais. Antai. M. Mažvydo 500-ųjų… Skaityti toliau →
Vydūno draugijos vasaros stovyklos renginiai Bitėnuose, Šilutėje, Pagėgiuose Mėgstama paverkšlenti, kad mūsų lituanistinės ir kitų kultūros draugijų praranda energiją ir aktyvumą, dėl dalyvių amžiaus naštos, ir jaunų jėgų atitekėjimo stygiaus palaipsniui gęsta. Siekiant kalbėti ir galvoti optimistiškai, tam būtų galima… Skaityti toliau →
Rugsėjo 1 d., sekmadienį, skvere tarp Bokštų ir Puodžių gatvių atidengtas paminklas vienam žymiausių Mažosios Lietuvos veikėjų, dvasios milžinu vadinamam Vydūnui (Vilhelmui Storostai). 2018m., minint Vydūno 150-ąsias gimimo metines, Seimas buvo paskelbęs Vydūno metais. Vydūnas sukūrė savitą kultūros sampratą,… Skaityti toliau →
„Nuo seno domėjausi Mažąją Lietuvą. Traukė žingeidumą mažlietuvių lietuviška veikla, jų indelis į mūsų tautos kultūrą, literatūrą, raštiją. Esu sukūręs žinomo Mažosios Lietuvos tyrėjo ir patrioto Viliaus Peteraičio, iškilaus mažlietuvio, rašytojo, mąstytojo ir filosofo Vilhelmo Storostos – Vydūno medalius. Tačiau… Skaityti toliau →
Lietuva neteko krištolinės sielos, skaisčios sąžinės, gilaus proto, itin aukšto sąmoningumo sūnaus,filosofo, literatūrologo, Mažosios Lietuvoskultūros ir Vydūno kūrybinio palikimo tyrinėtojo bei propaguotojo, buvusio Vilniaus pedagoginio universiteto docento Vaclovo Bagdonavičiaus. Per visą savo gyvenimą ugdytą filosofo intelektą jis paskyrė Vilhelmo Storostos… Skaityti toliau →
Taip jau aplinkybės susidėjo, kad visai nesenai pasiekė babunytės (taip giminėje buvo vadindama mūsų močiutė) Jadvygos Petrauskaitės – Nainienės dokumentų archyvas. Žinojau, kad jame turėtų būti įdomybių. Ir neapsirikau: šalia kitų šeimos relikvijų pasirodė ir iki šiol nematyta nuotrauka, kurioje… Skaityti toliau →
Nacionalinėje bibliotekoje pristatytas Donelaičių giminės medis Vasario 13 d., ketvirtadienį, 16 val., M. Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje, Salėje „Meno erdvė“, įvyko leidinio „Donelaičių giminės genealoginis medis nuo 1600 iki 1945 m.“ pristatymas. Lietuvių kalba genealoginio medžio tekstą parengęs ir papildęs Mažosios Lietuvos… Skaityti toliau →
Lietuvių kalbos institutą ir visą baltistų bendruomenę pasiekė liūdna žinia – š.m. vasario 10 dieną eidama 88-uosius metus Vokietijoje, Halėje, mirė dr. Gertruda Bense’ė, vokiečių baltistė, senosios lietuvių raštijos tyrėja, ilgametė Berlyno baltistų būrelio, vėliau Baltų studijų draugijos narė. Lietuvos… Skaityti toliau →
Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos salėje ( Vokiečių g. 20. Vilnius) nuo praėjusių metų gruodžio 31 d. veikia Vytauto A. Gocento tapybos darbų paroda „Rusnės, Šilutės ir Klaipėdos peizažai. 2012–2019 m.“ Sausio 26 d., sekmadienį po pamaldų įvyko improvizuotas parodos atidarymas… Skaityti toliau →
Petras Cizikas -Lietuvos dvasinio atgimimo šauklys Į XXI amžiaus pradžią atėjusi Lietuva lieka taip ir nesupratusi mūsų dvasinio amžininko Petro Cidziko fenomeno. O juk, dr. Jono Jasaičio vertinimu jis „žadino Lietuvos visuomenę iš moralinio letargo ir telkė ją Sąjūdžiui“. 1998… Skaityti toliau →
Nuo kovo 4 d. iki balandžio 2 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje veikia Vytauto A. Gocento tapybos paroda ,,Klaipėdos kraštas: etiudai, peizažai”. Tad jeigu esate sveiki laikydamiesi saugumo reikalavimų jau galite apžiūrėti parodą bibliotekos galerijoje. Maloniai kviečiame. Apie autorių ir jo… Skaityti toliau →
Pasibaigus I pasauliniam karui Lietuvos Respublikos ir Mažosios Lietuvos svarbiausi valstybiniai tautiniai reikalai buvo sprendžiami Paryžiaus (Versalio) taikos konferencijoje 1919 m. Prūsijos lietuvių organizacijų atstovai Tilžės Akto tekstą išdėstė Kreipimesi į Antantės valstybes, JAV prezidentą T. W. Wilsoną: lietuvių žemes Mažojoje (Prūsų) Lietuvoje būtina atskirti… Skaityti toliau →
Prasidėjus Atgimimui, atvyviai veikiant Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui 1989 m. grupė visuomeninkų subūrė Mažosios Lietuvos reikalų tarybą, kuri siektų ir rūpintūsi šio krašto netekčių įprasminimu, kultūrinio paveldo išsaugojimu nepamirštant, kad prūsų lietuvininkai ir jų sukurti kultūros lobiai yra netasiejama visos Lietuvos… Skaityti toliau →
Vilniuje, Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje, veikia klaipėdiškio dailininko Romano Borisovo naujausių architektūrinių akvarelių paroda. Žinomo menininko darbštumas ir kūrybiškumas stebina – atrodo visai neseniai vyko jo kelios parodos Vilniuje, vėliau – Berlyne ir Sankt Peterburge, Malborke (Lenkija) ir Lemonte (JAV),… Skaityti toliau →
Prieš 30 metų, 1989 m. rugsėjo mėn. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžioaktyvistai subūrėMažosios Lietuvos genocido ir kultūros klausimų komisiją. Jos pagrindu gruodžio 18 d. buvo patvirtinta 31 asmens prie Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo veikianti visuomeninė Mažosios Lietuvos reikalų Taryba (Taryba). Pirmininku buvau patvirtintas aš… Skaityti toliau →
Šiomis dienomis šalyje įvyko keletas renginių Mažosios Lietuvos tematika. Lietuvos Mokslų Akademijos Didžiojoje salėje Vilniuje( Gedimino 3) įvyko konferencija, kurioje buvo aptarti Mažosios Lietuvos istorinių žemių studijų rezultatai. Pagėgiuose, įvyko dr. A. Matulevičiaus knygos „Tautos žadinimo šaukliai” pristatymas. O šiandien 2017… Skaityti toliau →
Gerai pamenu, kai šventėme, pažymėjome Napaleono Kitkausko 80 metį, buvo gražus renginys Vilniaus rotušėje, buvo daug gražių žodžių ir įvertinimų jubilijatui. Džiaugėmės, kad turime šalia tokį žmogų, nuosekliai ir kantriai dirbantį Lietuvos ir Mažosios Lietuvos, mūsų kultūros labui. …Metų tarpsnis… Skaityti toliau →
1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje susirinkę 53 Mažosios Lietuvos visuomenininkai įsteigė Prūsų Lietuvos tautinę tarybą, kuri po dviejų savaičių, 1918 m. lapkričio 30 d., priėmė „Pareiškimą“, vėliau išgarsėjusį Tilžės akto pavadinimu. Pirmasis Akto sakinys išreiškė ne vien Mažosios Lietuvos… Skaityti toliau →
Kristijono Donelaičio kūryba ir asmenybė šiandien visuomenei pateikiama įvairiomis spalvomis ir formomis. Svarbiausia , žinoma, tai poeto kūriniai. Asmenybės kontūrai persikelia į vaizduojamąjį meną, drobes, grafiką. Nors , deja, autentiško poeto portreto vienareikšmiškai išpopuliarinto iki šios neturime. Viešojoje erdvėje sklaido… Skaityti toliau →
Šiemet sukanka 300 m. žymiam lietuvių raštijos kūrėjui Gotfridui Ostermejeriui. Šalia K. Donelaičio ši asmenybė visiškai nenublanksta,nors apie ją mažiau kalbėta.G. Ostermejeris, Karaliaučiaus universiteto, Lietuvių kalbos seminaro auklėtinis, atliko svarbų kalbotyros, žodyno turtinimo, giesmių kalbos priartinimo liaudiškąjai darbą. Lietuvoje šios… Skaityti toliau →
Su Jumis galima kalbėtis įvairiomis temomis, atverčiant vis naujus Jūsų tyrinėjimų klodus. Pradėkime gal nuo to, kad Jūs domitės fotografavimu, jau turite nemažą asmeninį fotoarchyvą ir kaupiate fotomedžiagą toliau, neblogai ją tvarkote. Kaip Jūs saugote savo negatyvus bei skaidres? Kiek… Skaityti toliau →
Lietuvos žurnalistų sąjungos iniciatyva Neseniai vilnietis skulptorius Robertas Guoba sukūrė originalų lietuviškosios žurnalistikos pradininko Johano Ferdinando Kelkio medalį. Čia iniciatyvą parodė Lietuvos žurnalistų sąjunga, kurios Klaipėdos skyrius įsteigė naują apdovanojimą – J. F. Kelkio medalį. Jis bus teikiamas profesionaliems žurnalistams… Skaityti toliau →
Kai už lango pliaupia tik vakarams ant sofos prie televizoriaus tinkantis lietus, pats laikas prisiminti vasarą ir jos nuotykius. Vienas kitokių šios vasaros nutikimų – bevizio režimo į Kaliningradą taikymas nuo liepos 1 d. ir ta proga sugalvojimas dviračiais numinti… Skaityti toliau →
Dažnas fotografijos teoretikas, paklaustas, kas yra istorinė fotografija, atsakytų, jog tai atminties įrankis, tikrovės pėdsakas, leidžiantis tapti turistu ar klajokliu, žvilgsniu kaskart kertančiu laiko ir erdvės ribas . Nepatiklieji, kiek ciniškai nusišypsoję, imtų kalbėti apie jos paradoksalumą, dvilypumą. 2012 m…. Skaityti toliau →
Noriu pradėti savo pranešimą Ragainės apskrities Medukalnių kaime gimusio Mažosios Lietuvos poeto Fridricho Bajoraičio Paukštelio eilėmis Lietuvių šalis Šalis paties gražumo E perplati riba Bet ji pilna gyvumo Tas kraštas Lietuva Gyvena ten žmoneliai Vadinasi tauta Mergelės ir berneliai Tas… Skaityti toliau →
Vydūno perlaidojimo Bitėnųkapinaitėse 28-ųjųmetiniųminėjimui persikėlus įVydūno viešąjąbiblioteką, bibliotekos direktorės pavaduotoja, pavaduojanti direktorę, RamutėVaitkuvienėsveikino renginyje dalyvavusius kraštiečius, Pagėgiųsavivaldybės vadovus – merąVaidąBendaravičių, mero pavaduotojąLigitąKazlauskienę, administracijos direktoręJūratęMažutienęir pristatėgarbius svečius: studijos „Gin-Dia“ (Šiauliai) įkūrėjus Gintautąir DianąStungurius bei žurnalistą, pedagogą, visuomenininkąSauliųSodonį. Tardamas sveikinamąjįžodį, Pagėgiųsavivaldybės meras… Skaityti toliau →
Sovetskas (Tilžė) – pasienio miestas, vienas svarbiausių lietuvių raštijos židinių carinės Rusijos valdymo laikotarpiu Rytų Prūsijoje. Tarptautinių susitarimų ir tranzito kryžkelė. 1552 m. gyvenvietei suteiktas miesto statusas. Ilgai Tilžė buvo svarbiausias susisiekimo ir prekybos su Lietuva centras. Į ją keliavo… Skaityti toliau →
Prieš 3 metus, 2017 m., atšventėme liuteronybės (protestantizmo) Vokietijoje bei Prūsijoje 500-ąsiais metines; deja, kukliai. 2018 m. plačiai turiningai, valstybiniu mastu konferencijose, susirinkimuose, spaudoje paminėjome Lietuvos (Didžiosios) nepriklausomybės Vasario 16-osios Aktąir Mažosios Lietuvos lietuvininkų siekį susijungti su valstybę atkūrusiais didlietuviais, išreikštą Deklaracija,… Skaityti toliau →
Kultūros tyrinėtojų pripažįstama, kad valstybės ir tautos kultūros pažinimui gali pasitarnauti ir apsilankymas vietos kapinėse. Jos iškalbingai atspindi tautos kultūrinę savimonę. Iki esminių pokyčių II pasaulinio karo metais apie Mažosios Lietuvos ir jos sudėtinės dalies Klaipėdos krašto gyventojų pagarba mirusiems… Skaityti toliau →
Karjeros laipteliais, formaliai žiūrint, XX a. pradžios Mažojoje Lietuvoje gerokai aukščiau palypėjo mažlietuvininkų veikėjas kultūrininkas Jonas Vanagaitis, Prūsijos parlamento(landtago) deputatai, Prūsijos lietuvių tautos tarybos pirmininkas teologas Vilius Gaigalaitis, teisininkas, kalbininkas dr.Vilius Steputaitis ir kiti. O jų amžininkas Jurgis Gerulis (Gerulaitis),… Skaityti toliau →