Praėjusį savaitgalį man atsirado dar viena galimybė aplankyti Karaliaučiaus kraštą. Patyrusi turizmo organizatorė, mano bičiulė Edita, pakvietė mane pabūti gidu, aplankant istorines prūsų genčių, lietuvių raštijos krašto vietas: Tilžę, Karaliaučių, prisiminti Donelaitį, Mažvydą, Vydūną, Rėzą. Nuvykti į nuostabų gintarinį Kaliningrado srities pajūrį, susipažinti su gintaro grynuoliais ir gavyba.
Esu tą daręs jau ne kartą. Mūsų keliautojų grupė Nevarėnų miestelio bendruomenė (Telšių r.) šmaikštūs ir linksmi žemaičiai buvo puikūs. Pirmą kartą išbandėme kelionės su nemokamomis vizomis į Kaliningrado sritį galimybes.

…pasieniečiai ir muitininkai iš lietuvių ir rusų pusės buvo draugiški, neatlikinėjo tos abipusiai visus žeminančios krepšių tikrinimo procedūros. Galbūt iš mūsų akių pareigūnai pamatė: važiuojame ne ,,šnąpso” pirkti. Nors buvome išgąsdinti mūsų žiniasklaidos. Tikėjomės , kad ,,kratys“.Tas draugiškumas ir mandagumas, pasieniečių profesionalumas iš abiejų šalių pareigūnų pusių mus maloniai nuteikė.
Na ir mes pažeidimų nedarėme, per daug alkoholio nevežėme, nes ir Lietuvoje viso to yra.
… o man teko dar kartą prisiminti ir perskaityti, sau pasivartyti knygeles kelionių, gidą ,,Karaliaučiaus kraštas”, ,,Nadruva. Donelaičio takais“, ką aš ten rašiau, kad galėčiau savo kelionės bičiuliams daugiau kažką papasakoti.

Kai norėjome pasitikrinti kelionės maršrutą eiliniai rusų praeiviai labai draugiškai pagelbėdavo kaip ir kur patogiai privažiuoti. Viena moteris net įsėdo į autobusą, kad tiksliau mums maršrutą parodytų.

Ekskursijų į Karaliaučiaus į kraštą daugėja. Sutikome nemažai lietuviškų autobusų. Kai kurios lietuvių ekskursijos naudojasi ir rusų gidų paslaugomis. Iš smalsumo mūsų lietuvių turistų paklausiau, ką kalba kaliningradiečiai-gidai apie lietuvių ir baltų šaknis šiame krašte. Išgirdau atsakymą, kad pakankamai objektyviai nušviečia lietuviškajį paveldą, lietuvių raštijos asmenybes, tragišką prūsų likimą.
Bet žinote, savi pasakotojai visada yra geriau,nes daugiau ir gražiau gali paporinti… Prisiminkime ne mūsų , o kryžiuočių metraštininką vienuolį Petrą Duisburgietį,jis mūsų karius, laimėjusius Žalgirio mūšį, piešė skarmaliais, piešė ne visiškai taip, kaip buvo…

… turizmo vystymo prasme Karaliaučiaus krašte dar daug ką reikia nuveikti, bet matosi ir teigiami poslinkiai, ir tai džiugina. Ypač galimybė paplaukioti naktiniu Priegliumi.
Kas gali žinoti, gal su turizmo skatinimu, galėsime atkreipti dėmesį daugiau pagelbėti ir šiandien dar apleistoms Lietuvių raštijos darbininkų kunigų tarnystės vietoms: Valtarkiemio (Olchovatka), Didlaukių (Telmanovo), Juodlaukių (Volodarovka) ir kitoms bažnyčioms ir jų išsaugojimui.
Gal mūsų sunkiai uždirbti pingai keliaus ne tik į Lenkijos parduotuves pirkti dešroms.
Štai mūsų ,,žemaitiško” autobuso keleiviai, apytiksliai apskaičiavau, kiekvienas Karaliaučiaus krašte pirkiniams išleidome mažiausiai po 68 eurus, viso ~3000 eur., o gal ir daugiau…Tai gražus argumentas diplomatams ir politikams, kad mes esame geri kaimynai ir norime lankyti mums įdomias ir brangias vietas.

Valentinas Juraitis

autoriaus nuotr.

 Tilžė – Karaliaučius 2019 rugsėjo 20-21 d.