,,O vei! kaip kiek išminties užaugdami gavom“

Kategorija Miestai ir miesteliai

Herbai. Diskusija tarp fizikų ir filologų. O tikslas – Mažoji Lietuva

Sprendžiant  iš atsiliepimų pasitarime Prezidentūroje ML heraldikos klausimu vieningesnės nuomonės  nebuvo neprieita, o tik dar  labiau pasilikta  įsikibus savo argumentų.    Regis, klaipėdiečiai galvoja, kad  vilniečiai yra  užsispyrę : šalies administracinis centras  nori primesti nuomonę  šalies vakarinei daliai – pajūriui…. Skaityti toliau →

Susitikimas Prezidentūroje ML heraldikos klausimu

                            Š. m. sausio 11 d. aš, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkasVytautas Šilas ir Mažosios Lietuvos istorikas enciklopedistas dr. Algirdas Matulevičius buvome Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerės  Agilos Barzdienės pakviesti į Prezidentūroje įvykusį susitikimą Mažosios Lietuvos herbo klausimu. Manau, kad šį posėdį-susitikimą… Skaityti toliau →

Lietuvos ir Pamario kraštas  Kęstučio Zdanevičiaus atvirutėse

   Šilutiškis Kęstutis Zdanevičius – Mažosios Lietuvos ir Pamario krašto tyrinėtojas, puoselėtojas, fotoaparatu fiksuojantis išlikusį šio regiono istorinį, kultūrinį paveldą.   Taip pat jis yra  atviručių kūrybos meistras: nufotografavęs  architektūros  objektą  sukuria jam  senoviškumo, antikvarinį  įspūdį, tarsi tai būtų užfiksuota… Skaityti toliau →

Bitėnai. Knygnešystės centras – jau valstybės saugomas

Spaustuvininko Martyno Jankaus sodyba Bitėnuose (Pagėgių savivaldybėje) rugsėjo 6 d. paskelbta valstybės saugomu objektu. Šioje sodyboje 1858 m. rugpjūčio 7 d. gimė Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, vienas „Aušros“ leidėjų, Tilžės Mažosios Lietuvos Vyriausiojo gelbėjimo komiteto pirmininkas ir atstovas… Skaityti toliau →

Bagrationovskas (Prūsų Ylava). Lietuvininkai Napoleono karuose.

Bagrationovskas (Prūsų Ylava) – Kaliningrado srities vizitinė kortelė. Jaukus, gražus miestelis, kur yra dvi kavinės, kur galima nebrangiai užkąsti. Daugelis užsienio svečių, atvykusių iš Vakarų Europos, pažintį su Kaliningrado sritimi pradeda būtent čia. Nuo aikštelės ant kalvos matyti apylinkių horizontai,… Skaityti toliau →

Gerviškėnai. K. Donelaičio rankraščių saugotojo F. Hohlfeldo bažnyčia

Prioziorskoje (Gerviškėnai, vok. Gervisckehmen). Bažnytkaimis, lietuvių raštijai svarbus tuo, kad čia tarnavo kunigas Fridrichas Hohlfeldas, išsaugojęs persirašytų K. Donelaičio rankraščių kopijas. 1794 m., atsikėlęs į Gerviškėnų parapiją, pasidarė K. Donelaičio rankraščių nuorašus. Kadangi dalis Donelaičio rankraščių dingo, kunigo J.Hohlfeldo išsaugotų… Skaityti toliau →

Šakeno pilyje. Šaken/Shaaken /dab. Nekrasovo/

1255–1256 m. Sambijos kraštą užkariavus Kryžiuočių ordinui, jiems atiteko ir pilis Kuršių marių pakrantėje, tuomet vadinta Zoke, bet buvo valdoma prūsų genties vado. Vėliau pilis ir vyskupija buvo pervardinta į Šakeną (tikriausiai pagal  senųjų prūsų žodį šokis – žolė). Ordino… Skaityti toliau →

Lazdynėliai. K. Donelaičio gimtinė

Lazdynėliai (vok. Lasdinehlen). Apie 6 km į Šiaurę nuo Gumbinės (dab. Gusevo). Čia 1714 m. gimė kunigas, poetas, poemos ,,Metai” autorius Kristijonas Donelaitis. Paminklinis akmuo pastatytas 1896 m su užrašu ,,Duonelaitis” neišliko. 1990m. pastatytas naujas paminklinis akmuo. Manoma, kad čia… Skaityti toliau →

Baltiškieji pavadinimai Karaliaučiaus krašte

Archeologų duomenis patvirtina ir vardynas, ypač vandenvardžiai, probaltų, prolietuvių ir lietuvininkų laikais, t. y., daugiau nei 4000 metų nenutrūkstamos baltiškos kultūros raida, kurią detaliai aptaria Vilius Pėteraitis studijoje „Mažoji Lietuva ir Tvanksta“ (Vilnius, 1992). Taigi, minėtose žemėse iš pradžių gyveno… Skaityti toliau →

Matymo kampas. Į Karaliaučių su nemokamomis elektroninėmis vizomis

Praėjusį savaitgalį man atsirado dar viena galimybė aplankyti Karaliaučiaus kraštą. Patyrusi turizmo organizatorė, mano bičiulė Edita, pakvietė mane pabūti gidu, aplankant istorines prūsų genčių, lietuvių raštijos krašto vietas: Tilžę, Karaliaučių, prisiminti Donelaitį, Mažvydą, Vydūną, Rėzą. Nuvykti į nuostabų gintarinį Kaliningrado… Skaityti toliau →

Tilžės akto 100 metų jubiliejus. Siekis suvienyti lietuvininkus ir lietuvius

Pasibaigus I pasauliniam karui Lietuvos Respublikos ir Mažosios Lietuvos svarbiausi valstybiniai tautiniai reikalai buvo sprendžiami Paryžiaus (Versalio) taikos konferencijoje 1919 m. Prūsijos lietuvių organizacijų atstovai Tilžės Akto tekstą išdėstė Kreipimesi į Antantės valstybes, JAV prezidentą T. W. Wilsoną: lietuvių žemes Mažojoje (Prūsų) Lietuvoje būtina atskirti… Skaityti toliau →

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos veiklos 30 mečio paminėjimas Vilniuje

Prasidėjus Atgimimui, atvyviai veikiant Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui  1989 m.  grupė  visuomeninkų subūrė  Mažosios Lietuvos reikalų tarybą, kuri siektų ir  rūpintūsi šio krašto netekčių  įprasminimu, kultūrinio paveldo išsaugojimu nepamirštant, kad  prūsų lietuvininkai  ir jų sukurti  kultūros lobiai yra  netasiejama visos Lietuvos… Skaityti toliau →

Dailininkas Romanas Borisovas: Lietuvininkų ženklai Karaliaučiaus krašte

Vilniuje, Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje, veikia klaipėdiškio dailininko Romano Borisovo naujausių architektūrinių akvarelių paroda. Žinomo menininko darbštumas ir kūrybiškumas stebina – atrodo visai neseniai vyko jo kelios parodos Vilniuje, vėliau – Berlyne ir Sankt Peterburge, Malborke (Lenkija) ir Lemonte (JAV),… Skaityti toliau →

Ar pakankamai stipriname savo savastį, remdamiesi Tilžės akto idėjomis

1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje susirinkę 53 Mažosios Lietuvos visuomenininkai įsteigė Prūsų Lietuvos tautinę tarybą, kuri po dviejų savaičių, 1918 m. lapkričio 30 d., priėmė „Pareiškimą“, vėliau išgarsėjusį Tilžės akto pavadinimu. Pirmasis Akto sakinys išreiškė ne vien Mažosios Lietuvos… Skaityti toliau →

Gotfridui Ostermejeriui 300 metų. Trempai ir mūsų kalbininkai

Šiemet sukanka 300 m. žymiam lietuvių raštijos kūrėjui Gotfridui Ostermejeriui. Šalia  K. Donelaičio ši asmenybė visiškai nenublanksta,nors apie ją mažiau kalbėta.G. Ostermejeris, Karaliaučiaus universiteto, Lietuvių kalbos seminaro auklėtinis, atliko svarbų kalbotyros, žodyno turtinimo,  giesmių kalbos priartinimo liaudiškąjai darbą. Lietuvoje šios… Skaityti toliau →

Anatolijus Bachtinas: Archyvai ir jų dėmenys Kaliningrade

Su Jumis galima kalbėtis įvairiomis temomis, atverčiant vis naujus Jūsų tyrinėjimų klodus. Pradėkime gal nuo to, kad Jūs domitės fotografavimu, jau turite nemažą asmeninį fotoarchyvą ir kaupiate fotomedžiagą toliau, neblogai ją tvarkote. Kaip Jūs saugote savo negatyvus bei skaidres? Kiek… Skaityti toliau →

Deimena Labanauskaitė: Kelionė į Karaliaučių dviračiais: 7 dienos, 358 km ir pirmasis pasimatymas su savo vardo upe

Kai už lango pliaupia tik vakarams ant sofos prie televizoriaus tinkantis lietus, pats laikas prisiminti vasarą ir jos nuotykius. Vienas kitokių šios vasaros nutikimų – bevizio režimo į Kaliningradą taikymas nuo liepos 1 d. ir ta proga sugalvojimas dviračiais numinti… Skaityti toliau →

Mažosios Lietuvos miesteliai ir žmonės fotografijose. Į TILŽĘ, Į TILŽĘ LIETUVIŠKŲ KNYGŲ

Sovetskas (Tilžė) – pasienio miestas, vienas svarbiausių lietuvių raštijos židinių carinės Rusijos valdymo laikotarpiu Rytų Prūsijoje. Tarptautinių susitarimų ir tranzito kryžkelė. 1552 m. gyvenvietei suteiktas miesto statusas. Ilgai Tilžė buvo svarbiausias susisiekimo ir prekybos su Lietuva centras. Į ją keliavo… Skaityti toliau →

© 2022 Mažoji LietuvaKontaktai

Sprendimas: WebMode.ltĮ viršų ↑