Kategorija Miestai ir miesteliai
2024 m. kovo 22 d. Vilniaus Senamiestyje, Trakų g. esančio Pranciškonų vienuolyno teritorijoje atidengtaspaminklas 1864m. sukilimo dalyviams .Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Darius Trijonis pašventino Nekaltai Pradėtosios Dievo Motinos statulos kopiją, prieš kurią Sausio sukilėliai prisiekė ištikimybę Dievui ir Tėvynei bei Sausio sukilimui… Skaityti toliau →
Ilgus metus ir mėnesius vyko diskusija, kokį herbą reikėtų sukurti ir patvirtinti, kuris atspindėtų Mažosios Lietuvos istoriją, šiandieninę būtį ir teritorijos aprėptį. Kas turėtų būti pavaizduota. Briedis, žirgas, ar pirmosios lietuviškokos knygos motyvai? Š.m. vasario 28 d. Valstybinė heraldikos komisija… Skaityti toliau →
Sausio 15-oji – Klaipėdos krašto diena: 1923 m. sausio 15 d. po pietų prancūzų karinė įgula pasidavė į Klaipėdą įžengusiems sukilėliams. Šitaip nebeliko kliūčių šiaurinę Mažosios Lietuvos dalį – Klaipėdos kraštą, Versalio taikos sutartimi dar 1919 m. birželio 28… Skaityti toliau →
Kaliningrade (Karaliaučiuje) Ozerovo gatvėje pastatytas paminklas grafui Michailui Muravjovui. Iškilmingas skulptūros atidarymas įvyko trečiadienį, spalio 18 d. Šalia Kanto IKBFU Aukštųjų technologijų instituto pastato įrengta bronzinė pustrečio metro aukščio grafo statula.Atidarymo ceremonijoje dalyvavo gubernatorius A. Alikhanovas, administracijos vadovė J. Dyatlova,… Skaityti toliau →
Nuotraukoje: vaizdas nuo Rambyno kalno. 2021.Valentino Juraičio nuotr. dr. Martynas Purvinas, Kaunas-Vilkyškiai. Nepriklausomoje Lietuvoje neblogai išnagrinėti kai kurie lietuvininkų krašto istorijos puslapiai, bet daug kas dar skendi ilgaamžės užmaršties miglose. Šiandien džiaugiamės atgaivinta lietuviškų Joninių ant Rambyno tradicija, primenami praėjusio… Skaityti toliau →
2023 m. birželio 24 d. Pagėgių savivaldybėje vyko tradicinė Bitėnų kapinių šventė, kuri buvo skirta prisiminti tais metais mirusius žmones ir čia palaidotus krašto istorijai svarbius asmenis. Bitėnų kapinių šventėje pamaldoms vadovavo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis su evangelikų liuteronų kun. Mindaugu Kairiu. Manoma,… Skaityti toliau →
Sekmadienį, gegužės 28 d. 11 val. LRT Plius kanalu buvo kalbama apie Mažosios Lietuvos reikalų tarybos veiklą. Kolegos žurnalistai kalbino Vytautą Šilą, Kęstutį Puloką, Valentiną Juraitį. Šią laidą galima rasti LRT Mediatekoje, štai čia: https://www.lrt.lt/mediateka/video/kelias
Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos renginio dalyviai prie baigiamo statyti paminklo. Kęstučio Puloko nuotr. Svarbu ir garbinga minėti Ragainės liuteronų klebono kun. Martyno Mažvydo mirties 460-sias metines (2023 m. gegužės 21 d.) Lietuvos valstybės sostinėje Vilniuje, jos Reformatų sode,… Skaityti toliau →
Algirdas GLIOŽAITIS Atkūrus 1990 metais Lietuvos valstybingumą ir ypač šiemet minint Klaipėdos krašto prisiglaudimo (prisijungimo) prie Lietuvos Respublikos šimtmetį padaugėjo to meto įvykių vertinimų, kurie yra nevienareikšmiai, o kai kuriais atvejais ir tendencingi. Taigi, ir po šimto metų dar neįstengiame… Skaityti toliau →
Per LRT buvo transliuojamas koncertas iš uostamiesčio, skirtas Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuvos Respublika 100-mečiui. xxx Sausio 17 d., antradienį, 13 val. LR Seimo II rūmų parodų galerijoje, I aukšte (Gedimino pr. 53, Vilnius) atidaryta Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus… Skaityti toliau →
Vilniuje, LGGRTC Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Leonardo Surgailos fotografijų parodos „Niekieno žemė” atidarymas. L.Surgaila Karaliaučiaus kraštą fotografavo ir filmavo penkerius metus – 1988–1992 m. Sukurta apie 500 nuotraukų ir 16 valandų vaizdo įrašų. Parodos pristatyme dalyvavo: JAV gyvenantis poetas, liuteronų kunigas Valdas Aušra, Rimantas Dichavičius –… Skaityti toliau →
Keletą metų fotografavau bažnyčias, prūsų šventavietes dabartinėje Kaliningrado srityje, išleidau pora fotoalbumų apie Mažąją Lietuvą, surengiau fotoparodų. Šioje publikacijoje pateikiu keletą vaizdų. Šiandien lietuviškumo ženklų dabartinėje Kaliningrado srityje nėra daug. Nors kadaise daugiau net dvejuose trečdaliuose dabartinės srities teritorijos kalbėta… Skaityti toliau →
K. Donelaičio draugijos metiniame susirinkime Vilniaus mokytojų namuose , šalia kitų organizacinių klausimų buvo paminėtos Tilžės Akto 104 metinės. Šia tema pranešima padarė Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas. Pateikiame pranešimo tekstą. Nuo 1998 metų lapkričio 30-ą minime Atmintiną… Skaityti toliau →
2022 lapkričio mėn. 21 d., eidamas aštuoniasdešimt penktuosius savo gyvenimo metus, mirė Mažosios Lietuvos kultūrininkas, kunigas Anupras Gauronskas Kai netenkame nesvarbu ar garbaus , ar eilinių, eilinio žmogaus, nejučiomis mintyse prabėgame jo biografiją. Prisimename bendravimą, nuveiktus darbus. O kai… Skaityti toliau →
Originalusis 1918 metų Tilžės aktas: istorinės svarbos lobis, pasiekiamas tik Karo muziejuje Vytauto Didžiojo karo muziejaus inf. 2022-11-25 20:22 Vienas seniausių Lietuvoje Vytauto Didžiojo karo muziejus per daugiau nei šimtmetį išgyveno itin drastiškų pokyčių: tarpukariu buvo karybos istorijos lopšys, okupacijų… Skaityti toliau →
Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos (Tilžės) Akto 104-ųjų ir „Donelaičio žemė“ 30-mečio sukakčių iškilmingas minėjimas vyks Vilniaus mokytojų namuose, Vilniaus g. 39, Vilniuje. 2022 m. lapkričio 30 d.. Pradžia 16.00 val.. Jo metu taip pat išklausysime Martyno Mažvydo biografijos tyrimo grupės… Skaityti toliau →
2022 m. rugsėjo 30 d. Šakių raj. Sudargo miestelyje, netoli dabartinės Lietuvos Respublikos ir Rusijos administruojamos Karaliaučiaus srities sienos, vyko iškilmingas renginys, kurio metu buvo atidengtas paminklas Melno taikos sutarties – 600-ųjų metinių sukakčiai paminėti. Paminklo autorius skulptorius Sauliaus Kriščiukaitis. Skulptūrinę kompoziciją sudaro… Skaityti toliau →
Šio mėn. pradžioje „Karštame komentare“ buvo atspausdintas tikrai aktualus dabartinio Karaliaučiaus krašto šeimininko problemą keliantis prof. Onos Voverienės straipsnis „Kada Lietuvai baigsis antrasis pasaulinis karas“ suponuojantis, kad kol neišspręstas rusiškojo Karaliaučiaus eksklavo egzistavimo klausimas, šis karas tęsiasi.Rusija jį okupavo 1945… Skaityti toliau →
Gerviškėnai (rus. Prioziorskoje, vok. Gervisckehmen) – bažnytkaimis, lietuvių raštijai svarbus tuo, kad čia tarnavo kunigas Fridrichas Hohlfeldas, išgelbėjęs dalį K. Donelaičio rankraščių. Iš mus pasiekusių faktų galima spręsti, kad jis buvo smalsus, kruopštus ir platesnių pažiūrų žmogus – kunigas,… Skaityti toliau →
Dėl perlaidojimo vietos, asmenybių pagerbimo Manau, kad Jono Budrio palaikus derėtų perlaidoti šalia sukilėlių, kuriems jis vadovavo, kapo. Šioje vietoje vyksta kasmetinė pagerbimo ceremonija. Jei žmonėms netrukdo sukilėlių palaikai, netrukdys ir jų vado… Edita Barauskienė Mąstykim ir dirbkim, bet… Skaityti toliau →
Pripažindamas 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo, lėmusio šio šiaurinio Mažosios Lietuvos krašto įsiliejimą į Lietuvos valstybės sudėtį, svarbą, LR Seimas paskelbė 2023-uosius Klaipėdos krašto metais.Minėjimai, renginiai vyks visus 2023 metus. Garbingai paminėti šio lemtingo įvykio 100-metį ruošiasi ir Mažosios Lietuvos… Skaityti toliau →
2022 m. liepos 30 – rugpjūčio 6 dienomis Stovyklavietė „Bitutė“, Nemuno g. 30, Bitėnai, Lumpėnų seniūnija, Pagėgių sav. Ir Žemgulių sodybos kieme (tik palapinėse), adr.: M. Jankaus g. 1, Bitėnai, Lumpėnų seniūnija, Pagėgių sav. Maloniai kviečiame visus Vydūno draugijos… Skaityti toliau →
Ilgametis buvęs Černiachovsko Pedagoginės mokyklos Aleksejus Bartnikas ir jo visuomeninė veikla patenka į Rusijos valdininkų nemalonę: Kaliningrado srityje likviduota „Lietuvių kalbos mokytojų asociacija“, kurią žinomas regiono pedagogas kartu su kolegomis įkūrė. Padėtį aštrina įtempti ES, JAV ir Rusijos santykiai dėl… Skaityti toliau →
Mūsų krašte labai gerbiamas prancūzų kalbos Tilžės gimnazijoje mokytojas, chorvedys, rašytojas ir filosofas Vydūnas ( Wilhelm Storost) negali ilsėtis ramybėje, nors jis jau 1953 metais išėjo į Anapusybę. 1991 ,spalio mėnesį filosofo palaikai buvo pajudinti ir buvo perkelti iš Vokietijos… Skaityti toliau →
Vilniui jau antrą kartą švenčiant kasmetinę Europos šventę „Pasimatymas parke“, Agentūra bendradarbiaujant su Evangelikų reformatų bažnyčia ir VšĮ ,,Vilniaus miesto parkai“ surengs pažintinį renginį. Ne veltui Vilniuje ir kituose miestuose reformatų kunigai Stanislovas Rapolionis, Abraomas Kulvietis dėl savo pažiūrų atsidūrę… Skaityti toliau →
Sprendžiant iš atsiliepimų pasitarime Prezidentūroje ML heraldikos klausimu vieningesnės nuomonės nebuvo neprieita, o tik dar labiau pasilikta įsikibus savo argumentų. Regis, klaipėdiečiai galvoja, kad vilniečiai yra užsispyrę : šalies administracinis centras nori primesti nuomonę šalies vakarinei daliai – pajūriui…. Skaityti toliau →
Š. m. sausio 11 d. aš, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkasVytautas Šilas ir Mažosios Lietuvos istorikas enciklopedistas dr. Algirdas Matulevičius buvome Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerės Agilos Barzdienės pakviesti į Prezidentūroje įvykusį susitikimą Mažosios Lietuvos herbo klausimu. Manau, kad šį posėdį-susitikimą… Skaityti toliau →
Šilutiškis Kęstutis Zdanevičius – Mažosios Lietuvos ir Pamario krašto tyrinėtojas, puoselėtojas, fotoaparatu fiksuojantis išlikusį šio regiono istorinį, kultūrinį paveldą. Taip pat jis yra atviručių kūrybos meistras: nufotografavęs architektūros objektą sukuria jam senoviškumo, antikvarinį įspūdį, tarsi tai būtų užfiksuota… Skaityti toliau →
Spaustuvininko Martyno Jankaus sodyba Bitėnuose (Pagėgių savivaldybėje) rugsėjo 6 d. paskelbta valstybės saugomu objektu. Šioje sodyboje 1858 m. rugpjūčio 7 d. gimė Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, vienas „Aušros“ leidėjų, Tilžės Mažosios Lietuvos Vyriausiojo gelbėjimo komiteto pirmininkas ir atstovas… Skaityti toliau →
Bagrationovskas (Prūsų Ylava) – Kaliningrado srities vizitinė kortelė. Jaukus, gražus miestelis, kur yra dvi kavinės, kur galima nebrangiai užkąsti. Daugelis užsienio svečių, atvykusių iš Vakarų Europos, pažintį su Kaliningrado sritimi pradeda būtent čia. Nuo aikštelės ant kalvos matyti apylinkių horizontai,… Skaityti toliau →
Prioziorskoje (Gerviškėnai, vok. Gervisckehmen). Bažnytkaimis, lietuvių raštijai svarbus tuo, kad čia tarnavo kunigas Fridrichas Hohlfeldas, išsaugojęs persirašytų K. Donelaičio rankraščių kopijas. 1794 m., atsikėlęs į Gerviškėnų parapiją, pasidarė K. Donelaičio rankraščių nuorašus. Kadangi dalis Donelaičio rankraščių dingo, kunigo J.Hohlfeldo išsaugotų… Skaityti toliau →
1255–1256 m. Sambijos kraštą užkariavus Kryžiuočių ordinui, jiems atiteko ir pilis Kuršių marių pakrantėje, tuomet vadinta Zoke, bet buvo valdoma prūsų genties vado. Vėliau pilis ir vyskupija buvo pervardinta į Šakeną (tikriausiai pagal senųjų prūsų žodį šokis – žolė). Ordino… Skaityti toliau →
Lazdynėliai (vok. Lasdinehlen). Apie 6 km į Šiaurę nuo Gumbinės (dab. Gusevo). Čia 1714 m. gimė kunigas, poetas, poemos ,,Metai” autorius Kristijonas Donelaitis. Paminklinis akmuo pastatytas 1896 m su užrašu ,,Duonelaitis” neišliko. 1990m. pastatytas naujas paminklinis akmuo. Manoma, kad čia… Skaityti toliau →
Archeologų duomenis patvirtina ir vardynas, ypač vandenvardžiai, probaltų, prolietuvių ir lietuvininkų laikais, t. y., daugiau nei 4000 metų nenutrūkstamos baltiškos kultūros raida, kurią detaliai aptaria Vilius Pėteraitis studijoje „Mažoji Lietuva ir Tvanksta“ (Vilnius, 1992). Taigi, minėtose žemėse iš pradžių gyveno… Skaityti toliau →
Praėjusį savaitgalį man atsirado dar viena galimybė aplankyti Karaliaučiaus kraštą. Patyrusi turizmo organizatorė, mano bičiulė Edita, pakvietė mane pabūti gidu, aplankant istorines prūsų genčių, lietuvių raštijos krašto vietas: Tilžę, Karaliaučių, prisiminti Donelaitį, Mažvydą, Vydūną, Rėzą. Nuvykti į nuostabų gintarinį Kaliningrado… Skaityti toliau →
Pasibaigus I pasauliniam karui Lietuvos Respublikos ir Mažosios Lietuvos svarbiausi valstybiniai tautiniai reikalai buvo sprendžiami Paryžiaus (Versalio) taikos konferencijoje 1919 m. Prūsijos lietuvių organizacijų atstovai Tilžės Akto tekstą išdėstė Kreipimesi į Antantės valstybes, JAV prezidentą T. W. Wilsoną: lietuvių žemes Mažojoje (Prūsų) Lietuvoje būtina atskirti… Skaityti toliau →
Prasidėjus Atgimimui, atvyviai veikiant Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui 1989 m. grupė visuomeninkų subūrė Mažosios Lietuvos reikalų tarybą, kuri siektų ir rūpintūsi šio krašto netekčių įprasminimu, kultūrinio paveldo išsaugojimu nepamirštant, kad prūsų lietuvininkai ir jų sukurti kultūros lobiai yra netasiejama visos Lietuvos… Skaityti toliau →
Vilniuje, Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje, veikia klaipėdiškio dailininko Romano Borisovo naujausių architektūrinių akvarelių paroda. Žinomo menininko darbštumas ir kūrybiškumas stebina – atrodo visai neseniai vyko jo kelios parodos Vilniuje, vėliau – Berlyne ir Sankt Peterburge, Malborke (Lenkija) ir Lemonte (JAV),… Skaityti toliau →
1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje susirinkę 53 Mažosios Lietuvos visuomenininkai įsteigė Prūsų Lietuvos tautinę tarybą, kuri po dviejų savaičių, 1918 m. lapkričio 30 d., priėmė „Pareiškimą“, vėliau išgarsėjusį Tilžės akto pavadinimu. Pirmasis Akto sakinys išreiškė ne vien Mažosios Lietuvos… Skaityti toliau →
Šiemet sukanka 300 m. žymiam lietuvių raštijos kūrėjui Gotfridui Ostermejeriui. Šalia K. Donelaičio ši asmenybė visiškai nenublanksta,nors apie ją mažiau kalbėta.G. Ostermejeris, Karaliaučiaus universiteto, Lietuvių kalbos seminaro auklėtinis, atliko svarbų kalbotyros, žodyno turtinimo, giesmių kalbos priartinimo liaudiškąjai darbą. Lietuvoje šios… Skaityti toliau →
Su Jumis galima kalbėtis įvairiomis temomis, atverčiant vis naujus Jūsų tyrinėjimų klodus. Pradėkime gal nuo to, kad Jūs domitės fotografavimu, jau turite nemažą asmeninį fotoarchyvą ir kaupiate fotomedžiagą toliau, neblogai ją tvarkote. Kaip Jūs saugote savo negatyvus bei skaidres? Kiek… Skaityti toliau →
Kai už lango pliaupia tik vakarams ant sofos prie televizoriaus tinkantis lietus, pats laikas prisiminti vasarą ir jos nuotykius. Vienas kitokių šios vasaros nutikimų – bevizio režimo į Kaliningradą taikymas nuo liepos 1 d. ir ta proga sugalvojimas dviračiais numinti… Skaityti toliau →
Sovetskas (Tilžė) – pasienio miestas, vienas svarbiausių lietuvių raštijos židinių carinės Rusijos valdymo laikotarpiu Rytų Prūsijoje. Tarptautinių susitarimų ir tranzito kryžkelė. 1552 m. gyvenvietei suteiktas miesto statusas. Ilgai Tilžė buvo svarbiausias susisiekimo ir prekybos su Lietuva centras. Į ją keliavo… Skaityti toliau →