Kaliningrade (Karaliaučiuje) Ozerovo gatvėje pastatytas paminklas grafui Michailui Muravjovui. Iškilmingas skulptūros atidarymas įvyko trečiadienį, spalio 18 d.  Šalia Kanto IKBFU Aukštųjų technologijų instituto pastato įrengta bronzinė pustrečio metro aukščio grafo statula.Atidarymo ceremonijoje dalyvavo gubernatorius A. Alikhanovas, administracijos vadovė J. Dyatlova, senatorius A. Šenderjukas-Židkovas ir Kanto IKBFU rektorius A. Fiodorovas.

Eilutės iš   rusų svetainės  www.kgd.ru

Komentaras.

Šiandieniame, kupiname  karų ir žudymų pasaulyje,  vyksta  dar aštresnės    idėjinės ir  propagandinės kovos. Viena  iš tokių kovų , kai šalia  žūsta tūkstančiai  civilių gyventojų, jaunuoliai pašaukti į  karinę tarnybą   žūsta apkasuose – kovojama ir viešosiose propagandos erdvėse.

 Istorinės atminties redagavimas. Vyksta nesustojant. Prūsijoje , Mažojoje Lietuvoje  lietuviškus  ženklus naikino  gauleiteris Kochas, vėliau Stalinas. Nesustojama ir dabar. Perrašomi istorijos vadovėliai, viešosiose erdvėse  vieni paminkai ir paminklinės lentos naikinami, kiti pastatomi.

 Kokią žinią mes gauname  Karaliaučiuje matydami atstatytą   paminklą buvusiam carinės Rusijos   Vilniaus gubernatoriui  grafui M. Muravjovui?

 Matome, kad  rusų  ideologinio ir propagandinio darbo vadybininkai  persistengia prieštaraudami  viešai deklaruojamos  daugiatautės  Rusijos vieningumo idėjai, apie kurią taip dažnai  šnekama Maskvoje.

Žinome, kad Michailas Muravjovas –  buvo XIX amžiaus Rusijos valstybės veikėjas ir karinis vadas Vilniaus gubernijos vadovas, numalšinęs  1863 metų sukilimą, kuriame dalyvavo  lenkų ir lietuvių  bajorai, valstiečiai. Žiauriai  sukilimą numalšino, Muravjovas gavo koriko pravardę.

M.Muravjovas – Korikas buvo  lietuvių kalbos uždraudimo vykdytojas, gal jis  savo žiauria bekompromise  veikla  ir sustiprino tuometinę  carinę  imperiją, kuri dėl savo imperinės  nutautinimo  politikos ir kitų priežasčių – visgi žlugo.

   Kažkodėl  nei Stalinas, nei Chruščiovas, nei Brežnevas  panašių veikėjų kaip M. Muravjovas į aukštumas nekėlė, nes  tai prieštaravo daugiatautės šalies  bent jau oficialiai deklaruojamai  lygiateisiškumo idėjai.

  Ir šis žingsnis ką duos? Rusinimo ir kitų tautų nutautinimo politikos vykdytojo M. Muravjovo paminklas nieko gero rusų propagandistams neduos.

Šis  faktas – tai  daugiau   emocinis, trumparegiškas atsakas  į sovietinių veikėjų  paminklų griovimus kaimyninėse šalyse.  Tuo labiau, kad pati Rusijos  federacija yra daugiatautė,  įvairių religinių konfesijų šalis, sėdinti  ant susipriešinimo parako statinės. Ne be reikalo  V. Putinas,  nesenai reaguodamas  į konfliktą  Artimuose Rytuose , sukvietė  Rusijos įvairių  religinių konfesijų  vadovus, kad jie pasisakytų  už santarvę savitarpio supratimą.

 Kaip vietiniai Karaliaučiaus krašto gyventojai pažiūrės į tokio, gana nepigaus bronzinio paminklo pastatymą? Karaliaučiaus krašto  gyventojo vidutinės  mėnesio pajamos  tesiekia 100-200  eurų.

 Šis  kraštas dabar yra ne tik rusiškas. Du trečdaliai čia gyvena – tai baltarusiai, ukrainiečiai, lietuviai, latviai, Užkaukazės ir  Vid. Azijos atstovai. Kaip jiems  patiks  rusinimo ( ne hitlerinio germanizavimo)  stabas – grafas Muravjovas? Tikriausiai jie jo net nepastebės dėl savo buitinių rūpesčių.