Kategorija Knygos, leidiniai
Kviečiame balandžio 11 d. (ketvirtadienį) 17.00 val. į Aldonos Kazlauskaitės Balsevičienės knygos „VISKAS PRAEINA… NEPRAEINA!“pristatymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).Neringos miesto Garbės pilietė Aldona Balsevičienė – įžymi pedagogė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, kraštotyrininkė, knygų… Skaityti toliau →
Ilgus metus ir mėnesius vyko diskusija, kokį herbą reikėtų sukurti ir patvirtinti, kuris atspindėtų Mažosios Lietuvos istoriją, šiandieninę būtį ir teritorijos aprėptį. Kas turėtų būti pavaizduota. Briedis, žirgas, ar pirmosios lietuviškokos knygos motyvai? Š.m. vasario 28 d. Valstybinė heraldikos komisija… Skaityti toliau →
N.M. Šerniūtė. ,,Vilkų kampo Eliza” Nijolės Marytės Šerniūtės romano veiksmas nukelia į XIX amžiaus pirmąją pusę, į du kaimus, kurių vienas, Grabupiai, yra lietuvininkų žemėse, o kitas, Oželiai, dūnininkų Žemaitijoje. Tokią laiko ir erdvės sąrangą autorė pasirinko neatsitiktinai, juk, kaip… Skaityti toliau →
Sekmadienį, gegužės 28 d. 11 val. LRT Plius kanalu buvo kalbama apie Mažosios Lietuvos reikalų tarybos veiklą. Kolegos žurnalistai kalbino Vytautą Šilą, Kęstutį Puloką, Valentiną Juraitį. Šią laidą galima rasti LRT Mediatekoje, štai čia: https://www.lrt.lt/mediateka/video/kelias
Atgavus nepriklausomybę ir nugriuvus sienai, kuri skyrė Lietuvą nuo pasaulio, begalinė įvairiausių kultūrų, informacijos, žmonių ir galimybių jūra įsiveržė į mūsų gyvenimą, į mūsų protus ir jausmus. Lietuva staiga tapo tik mažytis šios begalinės jūros lašas. Kartu vis mažiau vietos… Skaityti toliau →
Keletą metų fotografavau bažnyčias, prūsų šventavietes dabartinėje Kaliningrado srityje, išleidau pora fotoalbumų apie Mažąją Lietuvą, surengiau fotoparodų. Šioje publikacijoje pateikiu keletą vaizdų. Šiandien lietuviškumo ženklų dabartinėje Kaliningrado srityje nėra daug. Nors kadaise daugiau net dvejuose trečdaliuose dabartinės srities teritorijos kalbėta… Skaityti toliau →
Naujajame, šių metų rudens „Donelaičio žemės“ žurnalo numeryje nemažai dėmesio skirta ir kultūros renginiams , ir asmenybėms Žurnalo numeryje straipsniai apie Klaipėdos sukilimo karinio žygio vadą Joną Budrį, marijampolietį kultūrininką, kraštotyrininką Vytautą Gaulią, pokalbis su Punsko žurnalistu Sigitu Birgeliu ir… Skaityti toliau →
Originalusis 1918 metų Tilžės aktas: istorinės svarbos lobis, pasiekiamas tik Karo muziejuje Vytauto Didžiojo karo muziejaus inf. 2022-11-25 20:22 Vienas seniausių Lietuvoje Vytauto Didžiojo karo muziejus per daugiau nei šimtmetį išgyveno itin drastiškų pokyčių: tarpukariu buvo karybos istorijos lopšys, okupacijų… Skaityti toliau →
Gerviškėnai (rus. Prioziorskoje, vok. Gervisckehmen) – bažnytkaimis, lietuvių raštijai svarbus tuo, kad čia tarnavo kunigas Fridrichas Hohlfeldas, išgelbėjęs dalį K. Donelaičio rankraščių. Iš mus pasiekusių faktų galima spręsti, kad jis buvo smalsus, kruopštus ir platesnių pažiūrų žmogus – kunigas,… Skaityti toliau →
Ilgametis buvęs Černiachovsko Pedagoginės mokyklos Aleksejus Bartnikas ir jo visuomeninė veikla patenka į Rusijos valdininkų nemalonę: Kaliningrado srityje likviduota „Lietuvių kalbos mokytojų asociacija“, kurią žinomas regiono pedagogas kartu su kolegomis įkūrė. Padėtį aštrina įtempti ES, JAV ir Rusijos santykiai dėl… Skaityti toliau →
2022 m. gegužės 31 d. 17 val. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1 vyks Vydūno knygų „Apie Tikėjimą“ ir „Apie gyvenimą ir sveikatą“ sutiktuvės. Renginyje dalyvaus Vydūno draugijos pirmininkė profesorė Aušra Martišiūtė-Linartienė, knygų sudarytoja Rima Palijanskaitė, dr. Dainius Razauskas,… Skaityti toliau →
Šiomis dienomis ant skaitytojų stalo pasirodė Vytauto Šilo. Bibliografijos rodyklė. Šio žanro leidinys ypač svarbus mus tapus informacijos visuomene, kai faktų ir teiginių srautai užpildė ir perpildė mūsų erdvę, o reikalingų šaltinių surasti tampa vis sunkiau. Bilbliografijos rodyklė – tai nueito kūrybos kelio veidrodis. Mažosios Lietuvos… Skaityti toliau →
Tai gigantiškas darbas ir puikus informacijos šaltinis. Sukurtas veikalas sutelkęs į vieną kumštį viso krašto istoriją, užfiksavo daugybę faktų, paskelbė iliustracijų. Tai bendras Lietuvos išeivijos ir Lietuvos respublikos institucijų, visuomenės ir kultūros veikėjų kruopštaus darbo rezultatas. Mažosios Lietuvos fondo (Kanada-JAV)… Skaityti toliau →
Tai išsamūs leidiniai apie Rytų Prūsijos, Kaliningrado srities ūkinį ir kultūrinį gyvenimą sovietiniu ir posovietiniu laikotarpiu imtinai nuo 1944 iki 2010 metų. Leidiniuose pateikiamos šiuo laikotarpiu dirbusių ir dirbančių ir kuriančių visuomenės, politikos ekonomikos sričių veikėjų biografijos, nuveikti darbai. Tai… Skaityti toliau →
Leidinyje apžvelgiama Tilžės akto istorinė prasmė, kai 1918 m. Mažosios Lietuvos gyventojai, visuomeninės organizacijos, pareiškė norą prisijungti prie Lietuvos, neseniai paskelbusios savo nepriklausomybę. Publikuojami V. Šilo, dr. A. Matulevičiaus, A.A. Gliožaičio., V. Grubliausko, J. Kantrimo ir kitų straipsniai. Mokslotyros institutas,… Skaityti toliau →
Knygoje naratyvinio tyrimo metodu užfiksuoti dokumentinio paveldo- senųjų lietuviškų spaudinių, rankraščių, dokumentų, atvirukų ir nuotraukų rinkimo 1970-1978 m. istorinėje mažosios Lietuvos teritorijoje ir bendravimo su jų savininkais patyrimai. Knygos autorius šią kelionę atliko dviračiu aplankydamas , kabindamas senuosius lietuvininkus, užrašydamas… Skaityti toliau →
Mažosios Lietuvos tyrinėtojo, ilgamečio MLRT pirmininko Vytauto Šilo sudaryta apžvalginė studija apie lietuvių kultūros kūrėjus ir paveldo saugotojus Karaliaučiaus krašte. Leidinyje pateikta 20 istorikų ir kraštoryrininkų pristatomosios biografijos, ir jų straipsniai apie iškilias Lietuvių raštijos asmenybes: M. Mažvydą, D…. Skaityti toliau →
Doc. Dr. Martyno Purvino tyrinėjimas pateikiant etnografijos medžiagą apie lietuvininkus pasirenkant vandens transporto magistralę Nemuną ir Kuršių marias. Šalia vandens esančios gyvenvietės ir viensėdžiai – istoriko lūpomis vaizdžiai praturtini iliustracijomis pasakoja apie gyvenseną nuo XIII a. XX a. vidurio. Voruta,… Skaityti toliau →
Žymaus kultūrologo, istoriko prof. akad. Domo Kauno atlikta studija yra Kristijono Donelaičio publikuoto ir nepublikuoto paveldo knygotyrinis darbas. Čia surinkti duomenys iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, JAV atminties institucijų – archyvų , bibliotekų, evengelikų liuteronų bažnyčių ir kt .Akademinė… Skaityti toliau →
„Nadruva“ – tai pasakojimas apie K. Donelaičio gimtinę, dabartinėje Kaliningrado srityje, šiandien ieškant asociacijų su šimtmečiais nugrimzdusia praeitimi.Serija ,,Nadruva” aprėpia kelis dabartinės Kaliningrado srities rajonus Gumbinės (Gusevo), Stalupėnų (Nesterovo), Darkiemio (Oziorsko) ir kt. Tai senosios prūsų genties nadruvių žemės… Skaityti toliau →
Žinomo kartografo, istoriko Algirdo Antano Gliožaičio fundamentalus veikalas apie Mažosios Lietuvos žemėlapius, kartografiją. Čia pateikiami ir aprašyti visi atrasti per istoronius vingius krašto žemėlapiai. Pateikta kartografija akivaizdžiais rodo dramatišką krašto kelią, germanizavimo, stalinizmo padarinius. Gairės, 2013,Vilnius
Prof. Zigmas Zinkevičius pateikia dar vieną savo gausių lietuvių kalbos, kultūros tyrinėjimų studiją , šįkart – apie Mažąją Lietuvą.Pateikiama istorinė apžvalga lietvių raštijos kūrėjų biografijos, tolesnė rašomosios kalbos raida, germanizacja ir kitos temos. Mokslo ir enciklopedijų institutas, 2008 Vilnius. 286… Skaityti toliau →
Editos Barauskienės romanas apie Tolminkiemio kleboną, poetą, sodininką Kristijoną Donelaitį. Per 300 metų nuo poeto gimimo jau surinkti įmanomi surasti faktai ir duomenys. Knygos autorė kūrybiškai interpretuodama faktus, įtaigai juos apipina liuteronų tikėjimo tradicijomis, maldų, religinių švenčių apeigomis nukelia skaitytoją… Skaityti toliau →
Iš vokiečių kalbos leidinio (1911 m.) versta knyga. Tai etnografijos , architektūros studija apie Rytų Prūsijos namus ir interjerus, sodybas, baldų, vėjo malūnus, dar esančios XX a. pačioje pradžioje.Pateikiamos fotografijos, namų detalių , puošybos, ornamentikos piešiniai. Mintis , Vilnius, 1995,… Skaityti toliau →
Leidinyje , kuriais pateikti K.Korsako, M. Ročkos įvadinai straipsniai, publikuojamas pirmosios lietviškos knygos sudarytojas M. Mažvydo ,,Katekizmas“ 1574 m. turinys, pateikiant originalo faksimiles. Šios knygos tikslas paskleisti pirmosios lietuviškos knygos turinį , nes originalai yra išlikę tik keli ir tapo… Skaityti toliau →
Italų tyrinėtojas, Parmos universiteto ordinis profesorius, Klaipėdos universiteto garbės daktaras Guido Michelini, ilgus metus studijavęs ir dirbės Vilniaus universitete šios studijoje nagrinėjas evangelikų liuteronų giesmes. Šalia tekstų įvairiomis kalbomis pateikiamos ir natos. Klaipėdos universiteto leidykla. Klaipėda. 2010, 232 psl
Lietuvos istorijos mylėtojai dalyvavo akademiko Domo Kauno monografijos „Martynas Jankus: tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“ sutiktuvėse. Renginys vyko 2021 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius). Dalyvavo prof. dr. ROMA BONČKUTĖ (Klaipėdos universitetas, Lietuvių… Skaityti toliau →
Leidykla „Sofoklis“ tik ką išleido naują K.Donelaičio „Metų“ leidimą, kuris skiriasi nuo kitų, nes yra pritaikytas šių laikų skaitytojams. Lietuvių literatūros tyrinėtoja, profesorė Dalia Dilytė ryžosi priartinti klasiką prie šių dienų skaitytojų parengdama leidimą, kuriame svetimybės pakeistos į suprantamus lietuviškus… Skaityti toliau →
Kristijono Donelaičio poema „Metai“ išversta į graikų kalbą. Graikiškas poemos pavadinimas – «ΟΙ ΕΠΟΧΕΣ». „Metus“ išvertė Salonikuose gyvenantis vertėjas Sotiris Souliotis, o išleido leidykla „Saikspirikon“. Knyga išleista veidrodiniu principu: vienoje pusėje pateikiamas originalus tekstas lietuviškai, kitame – vertimas į graikų… Skaityti toliau →
Ši gausiai iliustruota knygelė ,,Karaliaučiaus kraštas” – tai pasivaikščiojimas po kaimyninę Rytų Prūsiją, Mažąją Lietuvą, dabartinę Kaliningrado sritį. Dažniau stabtelėta Nadruvos krašte – tame kampelyje šiapus Priegliaus upės, kuriame lietuvybė išsilaikė ilgiausiai.. Ši knygelė-gidas pažintinio turistinio, etnografinio pobūdžio. Trumai… Skaityti toliau →
2019 m. birželį Kaune išleista nauja istoriko, enciklopedininko, žurnalisto, visuomenės veikėjo dr. Algirdo Matulevičiaus knyga „Mažosios Lietuvos lietuvininkų fenomenas Europos kultūroje“ (Kaunas: Naujasis lankas, 180 p.). Jos redaktorius – žymus žurnalistas ir rašytojas, tautotyrininkas Jonas Laurinavičius. Dizainerė, maketuotoja – Jūratė… Skaityti toliau →
Leidinys – plakatas „Donelaičių giminės genealoginis medis nuo 1600 iki 1945 m.” visuomenei buvo pristatytas įvairiuose renginiuose ir susitikimuose. Leidinio sudarytojai žurnalistas, kraštotyrininkas, leidėjas Valentinas Juraitis ir istorikas dr. Algirdas Matulevičius atliko nemažą darbą surinkdami medžiagą apie K. Donelaitį ir… Skaityti toliau →
Leono Panavo knygrišystė M.Jankaus muziejuje Bitėnuose Mažojoje Lietuvoje Akad. Domas Kaunas Neseniai Mokslų akademijoje vykusi Ignalinos rajono savivaldybės diena renginio dalyvių dėmesį sutelkė į svečių krašto svarbą Rytų Lietuvos pasienio ir visos šalies gyvenimui. Delegacijos vadovo mero Justo Rasiko įvadinis… Skaityti toliau →
Naujajame, šių metų rudens „Donelaičio žemės“ žurnalo numeryje nemažai dėmesio skirta rugsėjo mėnesį Klaipėdoje paminėtam Kristijono Donelaičio draugijos įsteigimo 100-mečiui. Dar viena svarbi sukaktis – neseniai sukako 100 metų nuo Lietuvos generalinio konsulato Karaliaučiuje (Kaliningrade) įsteigimo – šiai sukakčiai paminėti… Skaityti toliau →
Nesterovo rajono Chistye Prudy (Tolminkiemis) gyvenvietėje Kristiono Donelaičio muziejuje surengta konferencija apie Lietuvos ir Rusijos projekto apie pasienio bendradarbiavimo programą „Kultūros paveldas pasienio regione-turizmui ir bendradarbiavimui“ . Bendras projekto biudžetas – 1,11 mln. eurų. 90 procentų šios sumos finansavo Europos,… Skaityti toliau →
Archeologų duomenis patvirtina ir vardynas, ypač vandenvardžiai, probaltų, prolietuvių ir lietuvininkų laikais, t. y., daugiau nei 4000 metų nenutrūkstamos baltiškos kultūros raida, kurią detaliai aptaria Vilius Pėteraitis studijoje „Mažoji Lietuva ir Tvanksta“ (Vilnius, 1992). Taigi, minėtose žemėse iš pradžių gyveno… Skaityti toliau →
Kalbant apie Vydūno idėjas, prisimenant prof. Vaclovą Bagdonavičių Klaipėdos universitete, Stasio Vaitiekūno auloje (Herkaus Manto 84), tęsiame kultūros renginių ciklą – „Vydūnas – Tautai ir valstybei”, kuriame dalyvvo akademinės bendruomenės nariai, tautiečiai, besidomintys legendinio Mažosios Lietuvos šviesuolio, filosofo Vilhelmo… Skaityti toliau →
Praėjusį savaitgalį man atsirado dar viena galimybė aplankyti Karaliaučiaus kraštą. Patyrusi turizmo organizatorė, mano bičiulė Edita, pakvietė mane pabūti gidu, aplankant istorines prūsų genčių, lietuvių raštijos krašto vietas: Tilžę, Karaliaučių, prisiminti Donelaitį, Mažvydą, Vydūną, Rėzą. Nuvykti į nuostabų gintarinį Kaliningrado… Skaityti toliau →
DĖMESIO MAŽĄJAI LIETUVAI Straipsnių rinkinys Mažoji Lietuva. Lietuvininkų kovos tikisi Lietuvos visuomenės dėmesio šiam etniniam lietuvininkų kraštui. Knyga prasideda „kaip žaibas griausmingu“ Prūsų Lietuvos tautinė komisijos Atsišaukimu Pašaukimu „Lietuvininkai! Pabuskit!“skelbiančiu, kad vis „dar gyvi“ lietuvininkai yra su Didžiosios Lietuvos lietuviais „vienos motinėlės vaikai“ ir… Skaityti toliau →
Džiaugiuosi galėdamas pristatyti patrauklią savo išvaizda ir gilią savo turiniu mokslinę knygą Mažosios Lietuvos ir lietuvininkų fenomenas. Jospavadinimu tapo Mažosios Lietuvos istoriko enciklopedininkodr. Algirdo Matulevičiaus ne kartą akcentuojama mintis, kad Mažosios Lietuvos ir jų etninių gyventojų lietuvininkų fenomenas yra ne tik… Skaityti toliau →
Taip jau aplinkybės susidėjo, kad visai nesenai pasiekė babunytės (taip giminėje buvo vadindama mūsų močiutė) Jadvygos Petrauskaitės – Nainienės dokumentų archyvas. Žinojau, kad jame turėtų būti įdomybių. Ir neapsirikau: šalia kitų šeimos relikvijų pasirodė ir iki šiol nematyta nuotrauka, kurioje… Skaityti toliau →
Petras Cizikas -Lietuvos dvasinio atgimimo šauklys Į XXI amžiaus pradžią atėjusi Lietuva lieka taip ir nesupratusi mūsų dvasinio amžininko Petro Cidziko fenomeno. O juk, dr. Jono Jasaičio vertinimu jis „žadino Lietuvos visuomenę iš moralinio letargo ir telkė ją Sąjūdžiui“. 1998… Skaityti toliau →
Pasibaigus I pasauliniam karui Lietuvos Respublikos ir Mažosios Lietuvos svarbiausi valstybiniai tautiniai reikalai buvo sprendžiami Paryžiaus (Versalio) taikos konferencijoje 1919 m. Prūsijos lietuvių organizacijų atstovai Tilžės Akto tekstą išdėstė Kreipimesi į Antantės valstybes, JAV prezidentą T. W. Wilsoną: lietuvių žemes Mažojoje (Prūsų) Lietuvoje būtina atskirti… Skaityti toliau →
Vilniuje, Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje, veikia klaipėdiškio dailininko Romano Borisovo naujausių architektūrinių akvarelių paroda. Žinomo menininko darbštumas ir kūrybiškumas stebina – atrodo visai neseniai vyko jo kelios parodos Vilniuje, vėliau – Berlyne ir Sankt Peterburge, Malborke (Lenkija) ir Lemonte (JAV),… Skaityti toliau →
Prieš 30 metų, 1989 m. rugsėjo mėn. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžioaktyvistai subūrėMažosios Lietuvos genocido ir kultūros klausimų komisiją. Jos pagrindu gruodžio 18 d. buvo patvirtinta 31 asmens prie Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo veikianti visuomeninė Mažosios Lietuvos reikalų Taryba (Taryba). Pirmininku buvau patvirtintas aš… Skaityti toliau →
Šiomis dienomis šalyje įvyko keletas renginių Mažosios Lietuvos tematika. Lietuvos Mokslų Akademijos Didžiojoje salėje Vilniuje( Gedimino 3) įvyko konferencija, kurioje buvo aptarti Mažosios Lietuvos istorinių žemių studijų rezultatai. Pagėgiuose, įvyko dr. A. Matulevičiaus knygos „Tautos žadinimo šaukliai” pristatymas. O šiandien 2017… Skaityti toliau →
1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje susirinkę 53 Mažosios Lietuvos visuomenininkai įsteigė Prūsų Lietuvos tautinę tarybą, kuri po dviejų savaičių, 1918 m. lapkričio 30 d., priėmė „Pareiškimą“, vėliau išgarsėjusį Tilžės akto pavadinimu. Pirmasis Akto sakinys išreiškė ne vien Mažosios Lietuvos… Skaityti toliau →