2019 m. birželį Kaune išleista nauja istoriko, enciklopedininko, žurnalisto, visuomenės veikėjo dr. Algirdo Matulevičiaus knyga „Mažosios Lietuvos lietuvininkų fenomenas Europos kultūroje“ (Kaunas: Naujasis lankas, 180 p.). Jos redaktorius – žymus žurnalistas ir rašytojas, tautotyrininkas Jonas Laurinavičius. Dizainerė, maketuotoja – Jūratė Bagurskienė, sudarytoja – dienraščio „Lietuvos aidas“ techninio centro vadovė Loreta Nikolenkienė.    

   Knygos viršelį puošia dr. A. Matulevičiaus sudarytas Mažosios Lietuvos žemėlapis (1993, 1989 m.), leidinyje įdėti 3 žemėlapiai. Kitame viršelio puslapyje įrašytos poeto kunigo Kristijono Donelaičio pašaipios mintys apie kolonistus vokiečius ir vokietkalbius lietuvininkų žemėje, taip pat 1825–1876 m. Tilžės gimnazijos mokytojo, o 1846–1876 m. lietuvių kalbos mokytojo, suvokietėjusio mozūro, lietuvininkų bičiulio Eduardo Gizevijaus žavėjimąsi narsiais Prūsijos kariais lietuvininkais ir lietuvininkėmis tautiniais drabužiais, jojančiais ant pagarsėjusių trakėnų veislės žirgų, atskleidžiantys pastebėjimai. Jis entuziastingai sušunka: „Ech, tie mano mieli lietuvininkai, kad apie juos sužinotų visas pasaulis!“ Antai, kai 1807 m. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III, traukdamasis nuo šalį okupuojančios Prancūzijos imperatoriaus, karvedžio Napoleono I „nenugalimosios armijos“, su gražuole žmona Luize (Luise Auguste Wilhelmine Amalie) ir vaikais atvyko į Klaipėdą, karališkąją šeimą Tauralaukyje pasitiko dvylika tautiniais drabužiais pasipuošusių jojikių lietuvininkių. Džiaugdamasis Frydrichas Vilhelmas III tarė: „Tai šauni kavaleristų gvardija, garbė būtų valdovui tokią turėti.“ Ir tai nestebina. Mažojoje Lietuvoje telkėsi Prūsijos kariuomenės ulonų, dragūnų, lauko artilerijos lietuvininkų pulkai, kurie savo globėju laikė karalių. Svarbi ir SSRS vadovo Josifo Stalino 1941 m. gruodį Kremliuje pasakyta kalba apie tai, kad pusė Rytų Prūsijos gyventojų buvo apgyvendinta lenkų, kita pusė – lietuvių. Neminint jokių pruteniškų, senrusiškų žemių, kaip kartais imperiniais tikslais, nemokšiškai, demagogiškai kalba ir rašo kai kurie Rusijos politiniai propagandistai. Apie per pokylį Kremliuje J. Stalino pasakytą kalbą savo atsiminimuose (knyga išleista 2000 m. Varšuvoje) rašė lenkų žurnalistas, diplomatas, vėliau rašytojas, publicistas Ksaveras Prušinskis (Franciszek Ksawery Pruszyński), pats dalyvavęs Lenkijos ir SSRS delegacijų aukščiausio lygio derybose Kremliuje.

Skyriuje „Lietuvininkai“ autorius pirmasis išsamiai ištyrė, kaip Mažojoje (Prūsų) Lietuvoje iki XVI a. iš baltų: vakarinių lietuvių (skalvių ir nadruvių), sulietuvėjusių prūsų, vakarinių sūduvių, kuršių – susidarė etninė, etnokultūrinė ir etnoteritorinė bendruomenė – lietuvininkai, ilgainiui imti vadinti ir mažlietuviais.

Platus, detalus ir gausus faktų, dokumentų, skaičių yra skyrius „Keliaujantiems po Mažąją Lietuvą. Kultūros paveldas“, jame pateikiama daugybė bažnyčių, pilių, kitų objektų istorinių nuotraukų. Smulkiai išnagrinėtas Karaliaučiaus krašto prūsų, daugiausiai lietuvininkų, kultūros paveldas. Skaitytojui pravers originalus knygos autoriaus sudarytas žemėlapis. Ypač vertingas, parengtas pasitelkus gausius šaltinius, yra skyrius „Mažosios ir Didžiosios Lietuvos studentai Karaliaučiaus universitete XVI a.– XIX a. I pusėje“, jame pristatomi universiteto auklėtinių nuopelnai prūsų, o ypač lietuvių, raštijai, kultūrai, evangelikų tikėjimui. Remiantis šaltinių tomais, išnagrinėti daugybės tūkstančių į universitetą imatrikuliuotų (priimtų) studentų duomenys – datos, pavardės, vardai, kilimo vieta, socialinė kilmė ir kt. Kitame skyriuje dr. A. Matulevičius pirmasis kompleksiškai, plačiai išnagrinėjo viso Prūsos (Prūsijos) krašto tautas, tauteles bei etnosus: prūsus, lietuvius, lietuvininkus, kolonistus vokiečius, lenkus ir mozūrus.

Logiškas ir labai tinkamas paskutinis skyrius – „Tilžės Aktas – Mažosios Lietuvos nepriklausomybės Deklaracija“. Kiekvieno skyriaus pabaigoje nurodoma svarbesni šaltiniai ir literatūra. Tai daugelį metų intensyvaus tiriamojo darbo, kelionių ir mokslinių ekspedicijų po Karaliaučiaus kraštą apibendrinantis rezultatas. Tokia originalia tematika knygos neparašė nei vokiečiai, nei lenkai. Veikalas skiriamas plačiajai visuomenei. Jame rašoma apie ekskursijose ir ekspedicijose patirtus nuotykius, sunkumus, pavojus ir sutiktus įdomius žmones.

Dr. Algirdo Matulevičiaus knygos „Mažosios Lietuvos lietuvininkų fenomenas Europos kultūroje“ (Kaunas, 2019) viršelis.  

Jonas ČESNAVIČIUS