Autorius Valentinas
Sekmadienį, gegužės 28 d. 11 val. LRT Plius kanalu buvo kalbama apie Mažosios Lietuvos reikalų tarybos veiklą. Kolegos žurnalistai kalbino Vytautą Šilą, Kęstutį Puloką, Valentiną Juraitį. Šią laidą galima rasti LRT Mediatekoje, štai čia: https://www.lrt.lt/mediateka/video/kelias
Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos renginio dalyviai prie baigiamo statyti paminklo. Kęstučio Puloko nuotr. Svarbu ir garbinga minėti Ragainės liuteronų klebono kun. Martyno Mažvydo mirties 460-sias metines (2023 m. gegužės 21 d.) Lietuvos valstybės sostinėje Vilniuje, jos Reformatų sode,… Skaityti toliau →
Minėjimo Vilniuje metu. Prieš 460 metų – 1563 m. gegužės 21 d. Ragainėje mirė evangelikų liuteronų kunigas Martynas Mažvydas, vienas lietuvių raštijos pradininkų, pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmo prasti žodžiai“ (1547 m.) ir kitų leidinių parengėjas. Ragainė – šiandien… Skaityti toliau →
Atgavus nepriklausomybę ir nugriuvus sienai, kuri skyrė Lietuvą nuo pasaulio, begalinė įvairiausių kultūrų, informacijos, žmonių ir galimybių jūra įsiveržė į mūsų gyvenimą, į mūsų protus ir jausmus. Lietuva staiga tapo tik mažytis šios begalinės jūros lašas. Kartu vis mažiau vietos… Skaityti toliau →
Beatričė Kleizaitė-Vasaris 1925 – 2023.Lietuvių dailėtyrininkė, teatro, kultūrosveikėja Vasaris Beatričė, Kleizáitė‑Vasaris (iki 1972 m. – Kerbelienė) gimė 1925 m. sausio 3 d. Kaune, mirė 2023 m. kovo 28 d. Vilniuje. 1941–1944 m. studijavo Kauno didžiojo teatro Dramos studijoje. Vėliau, 1945–… Skaityti toliau →
Parodos globėja – Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė Rusijos agresijos sąlygomis tokios parodos surengimas Lietuvoje yra ir bandymas apsaugoti bendrą europinį paveldą nuo potencialių raketų antpuolių grėsmių, ir išskirtinė Lvivo dovana Vilniui, mininčiam jubiliejų. Vakarų Ukrainos rezidencijose išliko nemažai senosios… Skaityti toliau →
Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius 2023 m. balandžio 5 d. Klaipėdoje sušaukė ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą. Vasario 10 d. netikėtai mirus ilgamečiam skyriaus pirmininkui Petrui Šmitui (1941–2023), jo pareigas pastaruoju laikotarpiu ėjo pirmasis pavaduotojas Algimantas Švanys. Skyriaus susirinkime dalyvavo MLRT… Skaityti toliau →
Algirdas GLIOŽAITIS Atkūrus 1990 metais Lietuvos valstybingumą ir ypač šiemet minint Klaipėdos krašto prisiglaudimo (prisijungimo) prie Lietuvos Respublikos šimtmetį padaugėjo to meto įvykių vertinimų, kurie yra nevienareikšmiai, o kai kuriais atvejais ir tendencingi. Taigi, ir po šimto metų dar neįstengiame… Skaityti toliau →
Kovo 25 d. įvyko šventinė miško sodinimo akcija Kuršių nerijoje „Šimtmečio giraitė“.Ji skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos Respublikos 100-mečiui įprasminti. Tuo pačiu bus pagerbti ir pusiasalio apželdintojai, miškininkai, kurių dėka pavyko stabilizuoti smėlio pustymus. Buvo planuojama simboliškai pasodinti 2023… Skaityti toliau →
Vakar 2023 kovo 21 d. Vilniuje įvyko Mažosios Lietuvos Reikalų Tarybos ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Susirinkime dalyvavo Vilniaus ir Klaipėdos atstovai. Kaip žinia, Mažosios Lietuvos Reikalų Taryba rūpinasi Mažosios lietuvių baltų kultūros paveldo išsaugojimu, lietuvių raštijos, kultūros, istorijos ir visuomenės veikėjų atminimo… Skaityti toliau →
Mieli Mažosios Lietuvos bičiuliai, Kitą savaitę, daugelis žinote, Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos būstinėje vyks vilniškių Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) narių posėdis. Rinksime naują 5 asmenų MLRT Kolegiją (valdybą), naują pirmininką. Apsitarsime dėl artimiausių MLRT veiklų. Gal būt priimsime… Skaityti toliau →
VILNIUJE atidaryta paroda, skirta Klaipėdos krašto sukilimo ir „Klaipėdos krašto prisijungimo“prie Lietuvos Respublikos šimtmečiui. Kovo 8 d. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) Naujajame arsenale įvyko Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) kartu su partneriais parengtos parodos „1923-IEJI. KLAIPĖDA IR LIETUVA: ISTORIJA,… Skaityti toliau →
Praėjusią savaitę ( vasario 11d.) Mažosios Lietuvos reikalų tarybos nariai Vilniuje susirinko gyvai aptarti einamųjų reikalų, pasitarti apie artėjantį ataskaitinį susirinkimą. Pasidalijo mintimis, kas nuveikta, ką galima būtų padaryti ateityje šioje sudėtingoje karo Ukrainoje situacijoje, kai karas regione tolina… Skaityti toliau →
Menotyrininkas Petras Šmitas (1941- 2023) buvo aktyvus Klaipėdos kultūrinio gyvenimo metraštininkas. Per įvairius renginius, parodų atidarymus jis visada surasdavo palaikančių žodžių kūrėjams, o kritiškas pastabas gebėjo pateikti neįžeisdamas. Mėgo fotografuoti renginius, žmones juose dalyvaujančius. Per savo gyvenimą P. Šmitas sukaupė… Skaityti toliau →
Per LRT buvo transliuojamas koncertas iš uostamiesčio, skirtas Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuvos Respublika 100-mečiui. xxx Sausio 17 d., antradienį, 13 val. LR Seimo II rūmų parodų galerijoje, I aukšte (Gedimino pr. 53, Vilnius) atidaryta Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus… Skaityti toliau →
Vilniuje, LGGRTC Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Leonardo Surgailos fotografijų parodos „Niekieno žemė” atidarymas. L.Surgaila Karaliaučiaus kraštą fotografavo ir filmavo penkerius metus – 1988–1992 m. Sukurta apie 500 nuotraukų ir 16 valandų vaizdo įrašų. Parodos pristatyme dalyvavo: JAV gyvenantis poetas, liuteronų kunigas Valdas Aušra, Rimantas Dichavičius –… Skaityti toliau →
Keletą metų fotografavau bažnyčias, prūsų šventavietes dabartinėje Kaliningrado srityje, išleidau pora fotoalbumų apie Mažąją Lietuvą, surengiau fotoparodų. Šioje publikacijoje pateikiu keletą vaizdų. Šiandien lietuviškumo ženklų dabartinėje Kaliningrado srityje nėra daug. Nors kadaise daugiau net dvejuose trečdaliuose dabartinės srities teritorijos kalbėta… Skaityti toliau →
Kauno technikos universitete susirinkę artimiausi bičiuliai paminėjo kolegos doc. dr. Martyno Purvino75-metų jubiliejų, pasveikino jubilijatą, gražiai pabendravo. 1972 m. vasarą savo ilgamečius senųjų kaimų tyrimus pradėjo doc. dr. Martynas Purvinas, už tų darbų ciklą pelnęs valstybinę J.Basanavičiaus, Dr.Vydūno (Kanada), Martyno Jankaus, Ievos Simonaitytės, „Sidabrinės… Skaityti toliau →
Naujajame, šių metų rudens „Donelaičio žemės“ žurnalo numeryje nemažai dėmesio skirta ir kultūros renginiams , ir asmenybėms Žurnalo numeryje straipsniai apie Klaipėdos sukilimo karinio žygio vadą Joną Budrį, marijampolietį kultūrininką, kraštotyrininką Vytautą Gaulią, pokalbis su Punsko žurnalistu Sigitu Birgeliu ir… Skaityti toliau →
K. Donelaičio draugijos metiniame susirinkime Vilniaus mokytojų namuose , šalia kitų organizacinių klausimų buvo paminėtos Tilžės Akto 104 metinės. Šia tema pranešima padarė Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas. Pateikiame pranešimo tekstą. Nuo 1998 metų lapkričio 30-ą minime Atmintiną… Skaityti toliau →
Kaliningrado srities lietuvių bendruomenėje. Likimo vingiai ir biografija. Vladivostoko… ir Kaliningrado atmintys. Kiekvieno žmogaus – savitai įdomi, linksma ir neretai dramatiška. Laimutė Drazdauskaitė Meščeriakova, daug laiko ir jėgų paskyrė Kaliningrado lietuvių bendruoinės veiklai. Ji pati nuėjo ypatingą kelią. Gimusi ir… Skaityti toliau →
2022 lapkričio mėn. 21 d., eidamas aštuoniasdešimt penktuosius savo gyvenimo metus, mirė Mažosios Lietuvos kultūrininkas, kunigas Anupras Gauronskas Kai netenkame nesvarbu ar garbaus , ar eilinių, eilinio žmogaus, nejučiomis mintyse prabėgame jo biografiją. Prisimename bendravimą, nuveiktus darbus. O kai… Skaityti toliau →
Originalusis 1918 metų Tilžės aktas: istorinės svarbos lobis, pasiekiamas tik Karo muziejuje Vytauto Didžiojo karo muziejaus inf. 2022-11-25 20:22 Vienas seniausių Lietuvoje Vytauto Didžiojo karo muziejus per daugiau nei šimtmetį išgyveno itin drastiškų pokyčių: tarpukariu buvo karybos istorijos lopšys, okupacijų… Skaityti toliau →
Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos (Tilžės) Akto 104-ųjų ir „Donelaičio žemė“ 30-mečio sukakčių iškilmingas minėjimas vyks Vilniaus mokytojų namuose, Vilniaus g. 39, Vilniuje. 2022 m. lapkričio 30 d.. Pradžia 16.00 val.. Jo metu taip pat išklausysime Martyno Mažvydo biografijos tyrimo grupės… Skaityti toliau →
Vilniuje spalio 22 d., eidama 81 metus, mirė režisierė, žurnalistė, Sąjūdžio metraštininkė Laima Pangonytė. Šalia kitų darbų pastarasiais metais ji aktyviai rūpinosi Martyno Mažvydo atminimo įamžinimu Mažosios Lietuvos miestelyje Ragainėje (rus. Nemanas), kur pirmosios lietuviškos knygos ,,Katekizmas”( 1547m.)autorius čia tarnavo… Skaityti toliau →
2022 m. spalio 16 d. Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčioje buvo laikomos pamaldos Mažosios Lietuvos genocido aukoms atminti. Po pamaldų vyko diskusija apie Mažosios Lietuvos genocido atminimą ir pamokas ateities kartoms, kurioje dalyvavo architektai, Mažosios Lietuvos tyrinėtojai: doc. dr. Martynas Purvinas ir Marija Purvinienė, LGGRTC Strateginio vystymo… Skaityti toliau →
2022 m. rugsėjo 30 d. Šakių raj. Sudargo miestelyje, netoli dabartinės Lietuvos Respublikos ir Rusijos administruojamos Karaliaučiaus srities sienos, vyko iškilmingas renginys, kurio metu buvo atidengtas paminklas Melno taikos sutarties – 600-ųjų metinių sukakčiai paminėti. Paminklo autorius skulptorius Sauliaus Kriščiukaitis. Skulptūrinę kompoziciją sudaro… Skaityti toliau →
Šio mėn. pradžioje „Karštame komentare“ buvo atspausdintas tikrai aktualus dabartinio Karaliaučiaus krašto šeimininko problemą keliantis prof. Onos Voverienės straipsnis „Kada Lietuvai baigsis antrasis pasaulinis karas“ suponuojantis, kad kol neišspręstas rusiškojo Karaliaučiaus eksklavo egzistavimo klausimas, šis karas tęsiasi.Rusija jį okupavo 1945… Skaityti toliau →
1776 m. žiemą pas K. Donelaitį viešėjo artimas jo bičiulis Valtarkiemio pastorius J. H. Kempferis su savo draugais iš Kilgių – tėvu ir sūnum , kurių pavardė iki šiol nenustatyta. K. Donelaitis jam parašė laišką. Iš laiško matyti,… Skaityti toliau →
Gerviškėnai (rus. Prioziorskoje, vok. Gervisckehmen) – bažnytkaimis, lietuvių raštijai svarbus tuo, kad čia tarnavo kunigas Fridrichas Hohlfeldas, išgelbėjęs dalį K. Donelaičio rankraščių. Iš mus pasiekusių faktų galima spręsti, kad jis buvo smalsus, kruopštus ir platesnių pažiūrų žmogus – kunigas,… Skaityti toliau →
Šių metų rugpjūčio 12 d. kreipėmės į Vytauto Juozapaičio vadovaujamą LRS Kultūros komitetą autentiškųjų baltiškųjų Karaliaučiaus krašto vietovardžių vartojimo klausimu. Siūlėme, kad dabar, kai lietuviai vis drąsiau atsisako sovietinio karinio paveldo, paraginti Valstybinę Lietuvių kalbos komisiją priimti nutarimą leidžiantį žiniasklaidoje… Skaityti toliau →
Šių metų rugpjūčio 11 – ąją Kaune buvo paminėtos Mažosios Lietuvos lietuvių jaunimo draugijų sąjungos SANTARA steigimo 110-osios metines. Renginys prasidėjo prie Vydūno paminklinio biusto Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune. Renginys baigėsi Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčioje (Karaliaus… Skaityti toliau →
Dėl perlaidojimo vietos, asmenybių pagerbimo Manau, kad Jono Budrio palaikus derėtų perlaidoti šalia sukilėlių, kuriems jis vadovavo, kapo. Šioje vietoje vyksta kasmetinė pagerbimo ceremonija. Jei žmonėms netrukdo sukilėlių palaikai, netrukdys ir jų vado… Edita Barauskienė Mąstykim ir dirbkim, bet… Skaityti toliau →
Pripažindamas 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo, lėmusio šio šiaurinio Mažosios Lietuvos krašto įsiliejimą į Lietuvos valstybės sudėtį, svarbą, LR Seimas paskelbė 2023-uosius Klaipėdos krašto metais.Minėjimai, renginiai vyks visus 2023 metus. Garbingai paminėti šio lemtingo įvykio 100-metį ruošiasi ir Mažosios Lietuvos… Skaityti toliau →
2022 m. liepos 30 – rugpjūčio 6 dienomis Stovyklavietė „Bitutė“, Nemuno g. 30, Bitėnai, Lumpėnų seniūnija, Pagėgių sav. Ir Žemgulių sodybos kieme (tik palapinėse), adr.: M. Jankaus g. 1, Bitėnai, Lumpėnų seniūnija, Pagėgių sav. Maloniai kviečiame visus Vydūno draugijos… Skaityti toliau →
Ilgametis buvęs Černiachovsko Pedagoginės mokyklos Aleksejus Bartnikas ir jo visuomeninė veikla patenka į Rusijos valdininkų nemalonę: Kaliningrado srityje likviduota „Lietuvių kalbos mokytojų asociacija“, kurią žinomas regiono pedagogas kartu su kolegomis įkūrė. Padėtį aštrina įtempti ES, JAV ir Rusijos santykiai dėl… Skaityti toliau →
Mūsų krašte labai gerbiamas prancūzų kalbos Tilžės gimnazijoje mokytojas, chorvedys, rašytojas ir filosofas Vydūnas ( Wilhelm Storost) negali ilsėtis ramybėje, nors jis jau 1953 metais išėjo į Anapusybę. 1991 ,spalio mėnesį filosofo palaikai buvo pajudinti ir buvo perkelti iš Vokietijos… Skaityti toliau →
Vytautui Šilui 85-eri. Birželio 29 d. žinomam Lietuvos esperantininkui, Mažosios Lietuvos tyrinėtojui ir paveldo puoselėtojui aktyviam visuomenės veikėjui Vytautui Povilui ŠILUI sukanka 85-eri. Gražus jubiliejus ir puiki proga apžvelgti jo gyvenimo kelią ir nuveiktus darbus. Vytautas ŠILAS gimė … Skaityti toliau →
Vilniui jau antrą kartą švenčiant kasmetinę Europos šventę „Pasimatymas parke“, Agentūra bendradarbiaujant su Evangelikų reformatų bažnyčia ir VšĮ ,,Vilniaus miesto parkai“ surengs pažintinį renginį. Ne veltui Vilniuje ir kituose miestuose reformatų kunigai Stanislovas Rapolionis, Abraomas Kulvietis dėl savo pažiūrų atsidūrę… Skaityti toliau →
2022 m. gegužės 31 d. 17 val. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1 vyks Vydūno knygų „Apie Tikėjimą“ ir „Apie gyvenimą ir sveikatą“ sutiktuvės. Renginyje dalyvaus Vydūno draugijos pirmininkė profesorė Aušra Martišiūtė-Linartienė, knygų sudarytoja Rima Palijanskaitė, dr. Dainius Razauskas,… Skaityti toliau →
Vytautas Šilas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas, Mažajai Lietuvai pasisekė, kad Mažosios Lietuvos žemės herbą pagal žymaus lietuvininkų dalininko Adomo Brako viziją su lietuvininke raitele ant trakėnų žirgo ėmėsi parengti žinomas Lietuvos heraldikas, iškilus dailininkas dizaineris, Dailės akademijos profesorius, Aukštaitijos… Skaityti toliau →
Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje buvo pagerbtos 36-osios I. Simonaitytės literatūrinės premijos laureatės: poetė Daiva Molytė-Lukauskienė, „Vakarų ekspreso“ žurnalistė Jurga Petronytė ir rašytoja, muziejininkė Sondra Simanaitienė. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos organizuojamame I. Simonaitytės vardo literatūrinės premijos konkurse… Skaityti toliau →
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323-iųjų sausio 25-ąją rašytame laiške Vakarų Europos krikščionims. Šiuo valdovo laišku Lietuva kreipėsi į Vakarų pasaulį kaip ori ir savarankiška jo dalis ir paskelbė siekianti dialogo su kitomis Europos tautomis. Miestas laiške iškyla kaip valstybės sostinė:… Skaityti toliau →
Sprendžiant iš atsiliepimų pasitarime Prezidentūroje ML heraldikos klausimu vieningesnės nuomonės nebuvo neprieita, o tik dar labiau pasilikta įsikibus savo argumentų. Regis, klaipėdiečiai galvoja, kad vilniečiai yra užsispyrę : šalies administracinis centras nori primesti nuomonę šalies vakarinei daliai – pajūriui…. Skaityti toliau →
Š. m. sausio 11 d. aš, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkasVytautas Šilas ir Mažosios Lietuvos istorikas enciklopedistas dr. Algirdas Matulevičius buvome Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerės Agilos Barzdienės pakviesti į Prezidentūroje įvykusį susitikimą Mažosios Lietuvos herbo klausimu. Manau, kad šį posėdį-susitikimą… Skaityti toliau →
1922 m. sausio 6 d. Stonaičiuose (Saugų vls., Šilokarčemos aps.) gimė Ernestas Martynas Kavolis, pedagogas, visuomenės veikėjas, spaudos bendradarbis, vertėjas. Ernestas Martynas Kavolis (Ernst Martin Kawohl) augo ūkininkų Martyno ir Anės Kavolių šeimoje. Nuo 1925 m. su tėvais gyveno Eglynų… Skaityti toliau →
Šilutiškis Kęstutis Zdanevičius – Mažosios Lietuvos ir Pamario krašto tyrinėtojas, puoselėtojas, fotoaparatu fiksuojantis išlikusį šio regiono istorinį, kultūrinį paveldą. Taip pat jis yra atviručių kūrybos meistras: nufotografavęs architektūros objektą sukuria jam senoviškumo, antikvarinį įspūdį, tarsi tai būtų užfiksuota… Skaityti toliau →
Lietuvininko Jono Užpurvio 130 m. gimimo jubiliejui Kęstutis Pulokas Laiko dulkes nušluosčius norisi prisiminti žmogų, kuris nuosekliu darbu, neafišuojamo talento savybėmis, patirdamas karų ir pokarių sukrėtimus, paliko ryškų pėdsaką kalbotyroje, pedagogo veikloje. Tai Jonas Užpurvis. 1891 m. gruodžio 12 d…. Skaityti toliau →
Ilgus dešimtmečius Karaliaučius (Kaliningradas) sovietiniame ( tarybmečio) ir postsovietiniame rusų kinematografe tarsi nebeegzistavo. Po Potstamo konferencijos nutarimų šis kraštas gyveno ir tebegyvena daugiareikšmiškumo būsenoje. Ilgus metus nesimatė Karaliaučiaus ir oficialiojoje fotografijoje. Spaudos fotografams buvo nurodyta soc. lenktyniavimo nugalėtojus, pirmūnus… Skaityti toliau →
Šiomis dienomis ant skaitytojų stalo pasirodė Vytauto Šilo. Bibliografijos rodyklė. Šio žanro leidinys ypač svarbus mus tapus informacijos visuomene, kai faktų ir teiginių srautai užpildė ir perpildė mūsų erdvę, o reikalingų šaltinių surasti tampa vis sunkiau. Bilbliografijos rodyklė – tai nueito kūrybos kelio veidrodis. Mažosios Lietuvos… Skaityti toliau →
Kiekvieną mėnesį vis šiek tiek pasistūmėjame M. Mažvydo biografijos tyrimo baruose. Mūsų inciatyvinės veikla įgauna juridinius rėmus. Kaip ir anksčiau, grupės narių sudėtis nepasikeitė, tik Lietuvos valstybės istorijos archyvo administracijos parengtame įsakyme 2021-12-02 R1-31 išvardyti asmenys oficialiai deleguoti jų institucijų…. Skaityti toliau →
Būrų dainiaus vardu pavadinta draugija savo veiklą žymi jau triženkliu skaičiumi 100. Įvykę minėjimo renginiai iš Klaipėdos, Marijampolės persikėlė ir į Vilnių. 2021.11.30 dieną K. Donelaičio draugijos 100-mečio Vilniuje ir Mažosios Lietuvos nepriklausomybės (Tilžės) Akto 103-ųjų metinių iškilmingą minėjimą Vilniuje,… Skaityti toliau →
Maloniai kviečiame į 2021.11.30, nuo 15 val. vyksiantį K. Donelaičio draugijos 100-mečio minėjimą Vilniuje ir Mažosios Lietuvos nepriklausomybės (Tilžės) Akto 103-ųjų metinių iškilmingą minėjimą Vilniuje, Seimo lankytojų centre, Gedimino pr.60. Šio renginio metu taip pat išklausysime vertingus pranešimus. Kultūros istorikė,… Skaityti toliau →
Tai gigantiškas darbas ir puikus informacijos šaltinis. Sukurtas veikalas sutelkęs į vieną kumštį viso krašto istoriją, užfiksavo daugybę faktų, paskelbė iliustracijų. Tai bendras Lietuvos išeivijos ir Lietuvos respublikos institucijų, visuomenės ir kultūros veikėjų kruopštaus darbo rezultatas. Mažosios Lietuvos fondo (Kanada-JAV)… Skaityti toliau →
Tai išsamūs leidiniai apie Rytų Prūsijos, Kaliningrado srities ūkinį ir kultūrinį gyvenimą sovietiniu ir posovietiniu laikotarpiu imtinai nuo 1944 iki 2010 metų. Leidiniuose pateikiamos šiuo laikotarpiu dirbusių ir dirbančių ir kuriančių visuomenės, politikos ekonomikos sričių veikėjų biografijos, nuveikti darbai. Tai… Skaityti toliau →
Leidinyje apžvelgiama Tilžės akto istorinė prasmė, kai 1918 m. Mažosios Lietuvos gyventojai, visuomeninės organizacijos, pareiškė norą prisijungti prie Lietuvos, neseniai paskelbusios savo nepriklausomybę. Publikuojami V. Šilo, dr. A. Matulevičiaus, A.A. Gliožaičio., V. Grubliausko, J. Kantrimo ir kitų straipsniai. Mokslotyros institutas,… Skaityti toliau →
Knygoje naratyvinio tyrimo metodu užfiksuoti dokumentinio paveldo- senųjų lietuviškų spaudinių, rankraščių, dokumentų, atvirukų ir nuotraukų rinkimo 1970-1978 m. istorinėje mažosios Lietuvos teritorijoje ir bendravimo su jų savininkais patyrimai. Knygos autorius šią kelionę atliko dviračiu aplankydamas , kabindamas senuosius lietuvininkus, užrašydamas… Skaityti toliau →
Mažosios Lietuvos tyrinėtojo, ilgamečio MLRT pirmininko Vytauto Šilo sudaryta apžvalginė studija apie lietuvių kultūros kūrėjus ir paveldo saugotojus Karaliaučiaus krašte. Leidinyje pateikta 20 istorikų ir kraštoryrininkų pristatomosios biografijos, ir jų straipsniai apie iškilias Lietuvių raštijos asmenybes: M. Mažvydą, D…. Skaityti toliau →
Doc. Dr. Martyno Purvino tyrinėjimas pateikiant etnografijos medžiagą apie lietuvininkus pasirenkant vandens transporto magistralę Nemuną ir Kuršių marias. Šalia vandens esančios gyvenvietės ir viensėdžiai – istoriko lūpomis vaizdžiai praturtini iliustracijomis pasakoja apie gyvenseną nuo XIII a. XX a. vidurio. Voruta,… Skaityti toliau →
Žymaus kultūrologo, istoriko prof. akad. Domo Kauno atlikta studija yra Kristijono Donelaičio publikuoto ir nepublikuoto paveldo knygotyrinis darbas. Čia surinkti duomenys iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, JAV atminties institucijų – archyvų , bibliotekų, evengelikų liuteronų bažnyčių ir kt .Akademinė… Skaityti toliau →
„Nadruva“ – tai pasakojimas apie K. Donelaičio gimtinę, dabartinėje Kaliningrado srityje, šiandien ieškant asociacijų su šimtmečiais nugrimzdusia praeitimi.Serija ,,Nadruva” aprėpia kelis dabartinės Kaliningrado srities rajonus Gumbinės (Gusevo), Stalupėnų (Nesterovo), Darkiemio (Oziorsko) ir kt. Tai senosios prūsų genties nadruvių žemės… Skaityti toliau →
Žinomo kartografo, istoriko Algirdo Antano Gliožaičio fundamentalus veikalas apie Mažosios Lietuvos žemėlapius, kartografiją. Čia pateikiami ir aprašyti visi atrasti per istoronius vingius krašto žemėlapiai. Pateikta kartografija akivaizdžiais rodo dramatišką krašto kelią, germanizavimo, stalinizmo padarinius. Gairės, 2013,Vilnius
Prof. Zigmas Zinkevičius pateikia dar vieną savo gausių lietuvių kalbos, kultūros tyrinėjimų studiją , šįkart – apie Mažąją Lietuvą.Pateikiama istorinė apžvalga lietvių raštijos kūrėjų biografijos, tolesnė rašomosios kalbos raida, germanizacja ir kitos temos. Mokslo ir enciklopedijų institutas, 2008 Vilnius. 286… Skaityti toliau →
Editos Barauskienės romanas apie Tolminkiemio kleboną, poetą, sodininką Kristijoną Donelaitį. Per 300 metų nuo poeto gimimo jau surinkti įmanomi surasti faktai ir duomenys. Knygos autorė kūrybiškai interpretuodama faktus, įtaigai juos apipina liuteronų tikėjimo tradicijomis, maldų, religinių švenčių apeigomis nukelia skaitytoją… Skaityti toliau →
Iš vokiečių kalbos leidinio (1911 m.) versta knyga. Tai etnografijos , architektūros studija apie Rytų Prūsijos namus ir interjerus, sodybas, baldų, vėjo malūnus, dar esančios XX a. pačioje pradžioje.Pateikiamos fotografijos, namų detalių , puošybos, ornamentikos piešiniai. Mintis , Vilnius, 1995,… Skaityti toliau →
Leidinyje , kuriais pateikti K.Korsako, M. Ročkos įvadinai straipsniai, publikuojamas pirmosios lietviškos knygos sudarytojas M. Mažvydo ,,Katekizmas“ 1574 m. turinys, pateikiant originalo faksimiles. Šios knygos tikslas paskleisti pirmosios lietuviškos knygos turinį , nes originalai yra išlikę tik keli ir tapo… Skaityti toliau →
Italų tyrinėtojas, Parmos universiteto ordinis profesorius, Klaipėdos universiteto garbės daktaras Guido Michelini, ilgus metus studijavęs ir dirbės Vilniaus universitete šios studijoje nagrinėjas evangelikų liuteronų giesmes. Šalia tekstų įvairiomis kalbomis pateikiamos ir natos. Klaipėdos universiteto leidykla. Klaipėda. 2010, 232 psl
Lietuvos istorijos mylėtojai dalyvavo akademiko Domo Kauno monografijos „Martynas Jankus: tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“ sutiktuvėse. Renginys vyko 2021 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius). Dalyvavo prof. dr. ROMA BONČKUTĖ (Klaipėdos universitetas, Lietuvių… Skaityti toliau →
Leidykla „Sofoklis“ tik ką išleido naują K.Donelaičio „Metų“ leidimą, kuris skiriasi nuo kitų, nes yra pritaikytas šių laikų skaitytojams. Lietuvių literatūros tyrinėtoja, profesorė Dalia Dilytė ryžosi priartinti klasiką prie šių dienų skaitytojų parengdama leidimą, kuriame svetimybės pakeistos į suprantamus lietuviškus… Skaityti toliau →
Kristijono Donelaičio poema „Metai“ išversta į graikų kalbą. Graikiškas poemos pavadinimas – «ΟΙ ΕΠΟΧΕΣ». „Metus“ išvertė Salonikuose gyvenantis vertėjas Sotiris Souliotis, o išleido leidykla „Saikspirikon“. Knyga išleista veidrodiniu principu: vienoje pusėje pateikiamas originalus tekstas lietuviškai, kitame – vertimas į graikų… Skaityti toliau →
Ši gausiai iliustruota knygelė ,,Karaliaučiaus kraštas” – tai pasivaikščiojimas po kaimyninę Rytų Prūsiją, Mažąją Lietuvą, dabartinę Kaliningrado sritį. Dažniau stabtelėta Nadruvos krašte – tame kampelyje šiapus Priegliaus upės, kuriame lietuvybė išsilaikė ilgiausiai.. Ši knygelė-gidas pažintinio turistinio, etnografinio pobūdžio. Trumai… Skaityti toliau →
2019 m. birželį Kaune išleista nauja istoriko, enciklopedininko, žurnalisto, visuomenės veikėjo dr. Algirdo Matulevičiaus knyga „Mažosios Lietuvos lietuvininkų fenomenas Europos kultūroje“ (Kaunas: Naujasis lankas, 180 p.). Jos redaktorius – žymus žurnalistas ir rašytojas, tautotyrininkas Jonas Laurinavičius. Dizainerė, maketuotoja – Jūratė… Skaityti toliau →
Leidinys – plakatas „Donelaičių giminės genealoginis medis nuo 1600 iki 1945 m.” visuomenei buvo pristatytas įvairiuose renginiuose ir susitikimuose. Leidinio sudarytojai žurnalistas, kraštotyrininkas, leidėjas Valentinas Juraitis ir istorikas dr. Algirdas Matulevičius atliko nemažą darbą surinkdami medžiagą apie K. Donelaitį ir… Skaityti toliau →
Leono Panavo knygrišystė M.Jankaus muziejuje Bitėnuose Mažojoje Lietuvoje Akad. Domas Kaunas Neseniai Mokslų akademijoje vykusi Ignalinos rajono savivaldybės diena renginio dalyvių dėmesį sutelkė į svečių krašto svarbą Rytų Lietuvos pasienio ir visos šalies gyvenimui. Delegacijos vadovo mero Justo Rasiko įvadinis… Skaityti toliau →
Naujajame, šių metų rudens „Donelaičio žemės“ žurnalo numeryje nemažai dėmesio skirta rugsėjo mėnesį Klaipėdoje paminėtam Kristijono Donelaičio draugijos įsteigimo 100-mečiui. Dar viena svarbi sukaktis – neseniai sukako 100 metų nuo Lietuvos generalinio konsulato Karaliaučiuje (Kaliningrade) įsteigimo – šiai sukakčiai paminėti… Skaityti toliau →
1714 m. sausio 1 d. Lazdynėliuose netoli Gumbinės gimė pastorius poetas Kristijonas Donelaitis. Tėvas Kristupas, broliai Adomas, Fridrichas, Kristijonas, Mykolas ir trys seserys, kurių vardai nežinomi , tik santuokos pavardės: Grugulienė, Thetmeyer, Lengienė. 1732-1740 m. Karaliaučiuje mokėsi Knypavos (Kneiphof) katedros… Skaityti toliau →
Valentinas Juraitis Donelaičio draugijos, MLRT narys …Mažai buvo kalbėta ir rašyta apie kitus K.Donelaičio sugebėjimus – apie meistrystę, pagamintus didinimo stiklus, barometrus, laikrodžius ir kt. Jei L. Dageras būtų anksčiau išradęs fotografiją, neabejoju, K. Donelaitis būtų ir šioje srityje pasižymėjęs…… Skaityti toliau →
Spaustuvininko Martyno Jankaus sodyba Bitėnuose (Pagėgių savivaldybėje) rugsėjo 6 d. paskelbta valstybės saugomu objektu. Šioje sodyboje 1858 m. rugpjūčio 7 d. gimė Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, vienas „Aušros“ leidėjų, Tilžės Mažosios Lietuvos Vyriausiojo gelbėjimo komiteto pirmininkas ir atstovas… Skaityti toliau →
Bagrationovskas (Prūsų Ylava) – Kaliningrado srities vizitinė kortelė. Jaukus, gražus miestelis, kur yra dvi kavinės, kur galima nebrangiai užkąsti. Daugelis užsienio svečių, atvykusių iš Vakarų Europos, pažintį su Kaliningrado sritimi pradeda būtent čia. Nuo aikštelės ant kalvos matyti apylinkių horizontai,… Skaityti toliau →
Prioziorskoje (Gerviškėnai, vok. Gervisckehmen). Bažnytkaimis, lietuvių raštijai svarbus tuo, kad čia tarnavo kunigas Fridrichas Hohlfeldas, išsaugojęs persirašytų K. Donelaičio rankraščių kopijas. 1794 m., atsikėlęs į Gerviškėnų parapiją, pasidarė K. Donelaičio rankraščių nuorašus. Kadangi dalis Donelaičio rankraščių dingo, kunigo J.Hohlfeldo išsaugotų… Skaityti toliau →
1255–1256 m. Sambijos kraštą užkariavus Kryžiuočių ordinui, jiems atiteko ir pilis Kuršių marių pakrantėje, tuomet vadinta Zoke, bet buvo valdoma prūsų genties vado. Vėliau pilis ir vyskupija buvo pervardinta į Šakeną (tikriausiai pagal senųjų prūsų žodį šokis – žolė). Ordino… Skaityti toliau →
Lazdynėliai (vok. Lasdinehlen). Apie 6 km į Šiaurę nuo Gumbinės (dab. Gusevo). Čia 1714 m. gimė kunigas, poetas, poemos ,,Metai” autorius Kristijonas Donelaitis. Paminklinis akmuo pastatytas 1896 m su užrašu ,,Duonelaitis” neišliko. 1990m. pastatytas naujas paminklinis akmuo. Manoma, kad čia… Skaityti toliau →
www.mazojilietuva.lt keletą metų buvusi svetainės www.vyzdys.com rubrika plečiasi į savarankiškos svetainės plotus. Neretai žmonės klausia, kas yra ta Mažoji Lietuva? Ir į šį klausimą nėra vienareikšmiško atsakymo. Dar prieš keletą šimtų metų istorikas ir kartografas Simonas Grunau, kurdamas Prūsijos žemėlapį,… Skaityti toliau →