Algirdas Antanas Gliožaitis  pristato savo naująją knygą. 2026.Kęstučio Puloko  nuotr. 

Neseniai pasirodė nauja  Algirdo Antano Gliožaičio knyga „Klaipėdos krašto, Mažosios (Prūsų) Lietuvos dalies, prisijungimas prie Lietuvos Respublikos (1918-1923 m.)“, skirtą Klaipėdos krašto, Mažosios (Prūsų) Lietuvos dalies, istorijai įamžinti.

Studijoje, kaip ją vadina autorius, meistriškai pateikiama lietuvininkų visuomeninė ir politinė veikla XIX-XX amžių dokumentuose ir to laikotarpio atlasuose, žemėlapiuose, vaizduojančiuose Mažąją (Prūsų) Lietuvą ir Klaipėdos kraštą kaip jos dalį. Šios knygos pasirodymas yra reikšmingas įvykis Lietuvos visuomenei, politikams, kartografams, istorikams, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus tyrinėtojams, Karaliaučiaus krašto gyventojams, lietuvininkams, visiems, kas neabejingi Mažosios  (Prūsų) Lietuvos istorijai ir kultūrai.

Autorius –lietuvių inžinierius geodezininkas, kartografas, istorikas. VGTU mokslo žurnalas „Geodezija ir kartografija“ ir kiti leidiniai yra paskelbę daugelį jo mokslinių straipsnių. Mažosios Lietuvos tyrinėtojo ir žinovo Algirdo Antano Gliožaičio knyga (studija) yra neįkainojamas darbas, kurį šios knygos autorius įtemptai dirbo pastaruosius metus. Ši knyga – tai Mažosios Lietuvos reikalų tarybos nario, darbštaus ir talentingo mokslininko nuopelnas tyrinėjant Mažosios (Prūsų) Lietuvos, ypač Klaipėdos kraštą istoriniu požiūriu permainingu laikotarpiu ir yra 2013 metais išleistos jo monumentalios monografijos „Mažosios Lietuvos žemė XVIII–XX amžių dokumentuose ir žemėlapiuose” tęsinys.

Panaudoti įvairių šalių šaltiniai, archyviniai dokumentai

Į šį leidinį kruopščiai ir apgalvotai atrinkti įvairių šalių šaltiniai, aktualūs archyviniai dokumentai, unikalios fotografijos, istoriniai žemėlapiai, to meto spaudos publikacijos ir kita intriguojanti ir įdomi iliustracinė medžiaga, kurioje atsispindi Klaipėdos krašto, Mažosios (Prūsų) Lietuvos dalies, raida nuo XIX amžiaus pabaigos iki mūsų dienų. Studijoje pateiktuose atlasuose matome žemėlapių fragmentus, atskirų valstybių sudarytus žemėlapius. Lietuvininkų gyvenamoji teritorija įvairiomis kalbomis pažymėta Mažosios Lietuvos, Prūsų Lietuvos vardais. Prūsijos žemėlapiuose tas kraštas dar vadinamas ir Lietuvos provincija.  Klaipėdos kraštas 1920 m. įvardijamas kaip Klaipėdos teritorija (angl. Memel territory) arba Tautų Lygos teritorija (angl. League of Nations Territory). Mažoji Lietuva žemėlapiuose suskirstyta į dvi dalis. Tai Klaipėdos kraštas (angl. Memel territory) ir Rytų Prūsijos šiaurinė dalis su Mažosios Lietuvos teritorija (vok. Klein Litauen) arba Prūsų Lietuva (vok. Preussisch Litauen, angl. Prussian Lithuania). Šie užrašai žemėlapiuose žymi lietuvių vakarines etnines žemes.

Kadangi Mažąją Lietuvą valdė vokiečiai, lietuvininkų politinės nuostatos buvo jų vienaip ar kitaip veikiamos. Neįmanoma atsekti ir suvokti lietuvininkų politinių nuostatų raidos negretinant jos su Prūsijos, Vokietijos ir kitų didžiųjų Europos valstybių vykdyta politika. Knyga itin svarbi dar vienu aspektu. Kaip pažymi knygos autorius, lietuvininkų politinės nuostatos labai pasikeitė Pirmojo pasaulinio karo metu ir po jo. Karui sudarius sąlygas Lietuvai atkurti valstybingumą, Mažosios Lietuvos politikai siekė prijungti savo kraštą prie Lietuvos. Susijungus su Lietuvos valstybe jie tikėjosi išgelbėti lietuvininkus, kad šie nebūtų sunaikinti visiškai. Pagrindinis tokio siekio teisinis dokumentas yra Tilžės aktas.

 

Lietuvininkų siekiai ir ,,Tilžės aktas”

Vokietijos kartografai iki Antrojo pasaulinio karo išleistuose žemėlapiuose žymėjo, kad kairiajame Nemuno krante yra lietuvių gyvenama žemė. Antrojo pasaulinio karo metu SSRS aukščiausio rango pareigūnai svarstė galimybes paminėtas žemes prijungti prie Lietuvos SSR. Galima teigti, kad taip buvo svarstomos Tilžės akto nuostatos. Deja, buvo priimti sprendimai, nepalankūs lietuvininkų apsisprendimui, išreikštam juridiniame dokumente -Tilžės akte. Studijoje analizuojama lietuvininkų, reikalavusių prijungti Mažąją (Prūsų) Lietuvą prie atkurtos Lietuvos valstybės, 1918-1922 m. politinė veikla ir 1923 m. vykęs lietuvių tautinis sukilimas, sudaręs sąlygas Klaipėdos kraštui prisijungti prie Lietuvos valstybės. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Europoje vyko ryškios politinės permainos, įgalinusios atkurti prarastą valstybės nepriklausomybę. Valstybingumo neturėjusioms tautoms sudarytos sąlygos jį sukurti. Lietuvininkų politiniai siekiai išsiplėtė. Jie nedvejodami reikalavo atskirti Mažąją (Prūsų) Lietuvą nuo Vokietijos ir ją priglausti prie valstybingumą atkūrusios Lietuvos valstybės. Dokumentai ir faktai liudija, kad Mažosios (Prūsų) Lietuvos prisiglaudimą (prisijungimą) prie atkurtos Lietuvos valstybės lietuvininkų politikai pradėjo 1918 m. devizu: „viena giminė, viena kalba, viena žemė, viena valdžia“! Studijoje vartojami lietuvininkų dokumentų ir raštų žodžiai atvadavimas ir prisiglaudimas, nes jie tiksliai apibūdina to meto lietuvininkų nuotaiką, būseną ir siekius.

Antanas A. Gliožaitis (centre) ,,Spaudos parade”  kartu su bičiuliais  Evengelikų Reformatų sodelyje Vilniuje 2026

Valentino  Juraičio nuotr. 

 

Knygos mokslinis objektas – lietuvininkų politinių nuostatų analizė, pagrindinė šio leidinio dimensija, kuri čia išsamiai apžvelgiama įvairiais aspektais. Šiuo laikotarpiu didelę įtaka Mažosios (Prūsų) Lietuvos vykusiems procesams turėjo Ambasadorių konferencija – Antantės aukščiausios tarybos nutarimu sudarytas vykdomasis organas, veikęs Paryžiuje 1919-1931 m. ir turėjęs prižiūrėti Versalio taikos konferencijos  sutarties nuostatų įgyvendinimą.

Kaip teigia knygos autorius, išlikę šaltiniai ir kita informacija įtikinamai liudija apie Mažojoje (Prūsų) Lietuvoje 1918-1923 m. vykusį lietuvininkų tautinį sąjūdį, kurį rėmė Lietuvos ir JAV lietuviai ir kuris 1923 m. Klaipėdos krašte peraugo į ginkluotą lietuvių tautinį sukilimą. Lietuvininkų tautinio sąjūdžio tikslas buvo prisiglausti (prisijungti) prie atkurtos Lietuvos valstybės ir taip išvengti visiško nutautinimo, Mažosios (Prūsų) Lietuvos sunaikinimo. Išlikę dokumentai liudija, kad tik visos lietuvių tautos sutelktomis pastangomis ir tik Klaipėdos krašte pavyko tai pasiekti.

Rašant studiją, naudotasi Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA), Lietuvos ypatingojo archyvo Lietuvos SSR komunistų partijos (LKP) dokumentų skyriuje (LYA LKP DS), Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje (LMAVB RS), Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir Klaipėdos Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje saugomais dokumentais; aprašomų įvykių dalyvių prisiminimais, publikuotais Lietuvos Respublikos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kanados lietuviškoje .

Ši knyga (studija) padės besidomintiems daug geriau suprasti to meto dinamiškus įvykius, įvairius politinius procesus ir išsakytą autoriaus poziciją šiame moksliniame darbe dėl Klaipėdos krašto, Mažosios (Prūsų) Lietuvos dalies, prisijungimo prie Lietuvos Respublikos .   Algirdo Antano Gliožaičio  knyga  yra susijusi su  Klaipėdos krašto atvadavimo ir prisijungimo prie Lietuvos Respublikos 100 – mečio sukaktimi. Ypač svarbu, kad ši studija aktuali ir šiandien  .

 

Kaip pažymi savo recenzijoje leidinys  ,,Mokslo Lietuva”, ši knyga  turėtų paskatinti Lietuvos skaitytojų ir užsienyje gyvenančių lietuvių norą gilintis į Klaipėdos krašte ir Mažojoje (Prūsų) Lietuvoje vykusių įvykių gausą, politinius procesus, o tai ir yra didžiausias šios knygos nuopelnas.

 

xxxx

Ankstesnis  Algirdo Antano Gliožaičio  fundamentalus veikalas  skirtas   Mažosios Lietuvos žemėlapius, kartografiją. Čia pateikiami ir aprašyti  visi atrasti  per istoronius vingius  krašto žemėlapiai. Pateikta kartografija akivaizdžiais rodo  dramatišką  krašto  kelią, germanizavimo, stalinizmo padarinius. Šis kapilalinis leidinys buvo išleistas 2013m. ,,Gairių ” leidykloje.