2026 m. spalio 28 d.  Kauno IX forto muziejuje vyko atminimo vakaras, skirtas Didžiosios akcijos aukoms pagerbti.

Prieš 85-erius metus, Lietuvą okupavus nacistinei Vokietijai, prasidėjo žydų bendruomenės persekiojimas ir naikinimas. Naciai ir jų kolaborantai organizavo ir sistemingai vykdė masines žudynes, kurios dar vadinamos „akcijomis“. Aukų skaičiumi išsiskyrė Didžioji akcija – per vieną dieną IX forte buvo sušaudyta 9200 Kauno geto gyventojų.

Renginyje koncertinę programą „Atminties muzika / Muzik fun zikoyrn“  atliko  Lietuvos muzikų trio „Trise“: Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas saksofonininkas Petras Vyšniauskas, pianistė Aleksandra Žvirblytė ir perkusininkas Arkadijus Gotesmanas. Skambėjo Josepho Achrono, Maxo Helfmano, Anatolijaus Šenderovo ir kitų kompozitorių kūriniai, žydų liaudies melodijos.

Minėjimo metu dalyviams buvo pristatomas Kauno IX forto muziejaus sukurtas trumpametražis dokumentinis-meninis filmas, primenantis  Didžiosios akcijos įvykius.

Atmino vakaro programą užbaigė Didžiosios akcijos aukų pagerbimas prie IX forto masinių žudynių lauko, kuriame  renginio dalyviai uždegė žvakes, padėti atminimo akmenėlius.

Renginio organizatoriai: Kauno žydų bendruomenė ir Kauno IX forto muziejus.

Renginį finansavo Kauno m. savivaldybė, Tautinių mažumų departamentas prie LRV ir Geros valios fondas.

Trumpametražio dokumentinio-meninio filmo apie Didžiąją akciją sukūrimą finansavo LR Vyriausybės kanceliarija.

Renginys yra kampanijos SAUGOTI ATMINTĮ DĖL ATEITIES dalis.

 

Istorijos šaltiniai liudija, kad prieš  85-erius metus, Lietuvą okupavus nacistinei Vokietijai, prasidėjo žydų bendruomenės persekiojimas ir naikinimas.

1941 m. spalio 27 d. SS vyresniojo seržanto Helmuto Raukos (vok. Albert Helmut Rauca 1908-1983)  nurodymu Kauno gete buvo išklijuoti skelbimai, įsakantys visiems geto kaliniams, be jokių išlygų, kitą rytą 6 val. susirinkti Demokratų aikštėje. Nepaklususiems ir likusiems namuose grėsė sušaudymas.

1941 m. spalio 28 d.  Kaune, Vilijampolėje, Demokratų gatvėje esančioje aikštelėje  buvo atrinkta 9200 Kauno geto žydų, beveik pusė jų – vaikai. Kitą dieną visi pėsčiomis nuvaryti į IX fortą ir ten sušaudyti netoliese esančiame lauke.

Istorijos liudininkai sako, kad SS vyr. seržantas H. Rauka spalio 28 d.  susirinkusią minią Demokratų g. ėmė skirstyti į dvi puses. Nusiųsti į kairę buvo paliekami laikinai gyventi, o į dešinę – pasmerkti mirti.

Dažniausiai nužudyti buvo atrenkamos didelės šeimos, fiziškai silpni žmonės ir ligoniai. Iš pradžių aikštėje stovėję žydai nežinojo, kuri pusė „geroji“. Kai kurie į kairę nukreipti žmonės prašė leidimo pereiti į dešinę pusę, kad galėtų prisijungti prie savo artimųjų, nuo kurių buvo atskirti. Sarkastiškai šypsodamasis H. Rauka sutikdavo.

Simboliška tai, kad H. Rauka mirė spalio 29 d. – lygiai tą pačią dieną, kai praėjus 42 metams (1941 m. spalio 29 d.) vyko jo paties suorganizuotos Kauno geto masinės žudynės IX forte. 1982 m. birželio 17 d. Kanadoje jis  buvo suimtas, o 1983 m. gegužės  20 d.  buvo perduotas Vokietijos Federacinei Respublikai. Belaukdamas teismo proceso nuosprendžio Kasselio kalėjimo ligoninėje mirė nuo vėžio. Oficialiai skelbiama, kad jo mirtis buvusi natūrali, tačiau šeimos nariai mano, kad veikiausiai jis nusižudė siekdamas išvengti teismo. Palaidotas buvo anoniminiame kape.

H. Raucos anūkė rašytoja ir  aktorė Reglindis Rauca (g. 1967), sužinojusi apie senelio praeitį, 2017 m. rugsėjo mėn.  aplankė Lietuvą ir susitiko su Holokaustą išgyvenusiais žydais. Jis parašė  romaną  „Vuchelbeerbaamland“ į lietuvių kalbą pažodžiui verčiamas kaip „Šermukšnių šalies žemė“ (arba paprasčiau – „Šermukšnių šalis“). Knyga yra  autobiografinė, paremta pačios autorės išgyvenimais apie jos senelio gyvenimo vingius.

Raimundas Kaminskas

LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO

darbuotojas

Autoriaus nuotr.