Donelaičio gimtinėje Lazdynėliuose  taip pat ir jo tarnystės vietoje  Tolminkiemyje iki 1709 – 1710 m. maro gyveno vien lietuviai. Po maro ir daugybės mirčių, Lazdynėliai buvo kolonizuoti, ir ten atsirado apie pusę gyventojų vokiečių. Daugiausia iš Zalcburgo. Taigi su kolonizacija poetas susidūrė dar vaikystėje, ir tai buvo vienas iš veiksnių, nulėmusių jo visuomeninę poziciją. Donelaitis buvo nepalankus germanizacijai. Nors jo tėvas gyveno nuosavoje žemėje, bet jos turėjo labai nedaug, ir vaikams teko savo jėgomis kilti į žmones. Jie, suprantama, susidūrė su dideliu vargu, išsiugdė stiprų charakterį: Kristijonas tapo dvasininku, broliai tapo pripažintais meistrais juvelyrais, dvi seserys sukūrė tvirtas pavyzdingas šeimas.

Apie brolius ir seseris

Apie šią šeimą surinkome nemažai informacijos, sudarėmė šeimos ( 1600-1945) genealoginį medį. Kristijono vėlesnių  giminaičių, ypač Lutco Venau, Christiano Donnalies dėka turime  informacijos ir apie kitus šeimos narius:  vyriausiąjį brolį Prikrikį (Fridrichą), Mykolą ( Mikaelį), Adomą (Adamą), seseris, kurių vardai kol kas nežinomi – papasakosime vėlesnėse publikacijose…

1743 m. rudenį, išlaikęs Karaliaučiuje atitinkamus egzaminus, Donelaitis buvo įvesdintas į Tolminkiemio parapiją ir ten išgyveno 37 metus, iki pat savo mirties. Donelaitis buvo labai sėslus. Tolminkiemyje Donelaitis pergyveno ir Septynerių metų karą. 1757 m. įsiveržus Rusijos kariuomenei, jis tris savaites evakavosi į Romintos girią, ten miško trobelėje aukodavo mišias.

1756 metais Tolminkiemyje  jis pastatė jau trečią bažnyčią, šįkart – mūrinę.

Ta bažnyčia išsilaikė iki  XX amžiaus vidurio. Apie tai liudija  dar prieš 1950  metus daryta fotografija. Bet laikas bėgo , nebuvo kam prižiūrėti ir bažnyčia sugriuvo.

1967 m. pradėti Tolinkiemio bažnyčios atstatymo darbai, pirmąjį bažnyčios projektą sukūrė arch. Sigitas Lasavickas, o toliau darbus tęsė  dr. Napaleono Kiltkausko  vadovaujamas kolektyvas. Bažnyčią atstačius1979 m. įkurtas K. Donelaičio memorialinis muziejus

Kas ketvirtas – lietuvininkas, būras

Donelaičio laikaisTolminkiemyje  buvo ¼ lietuvių. Kitą dalį gyventojų sudarė vokiečiai, prancūzai ir kitų tautybių žmonės. Donelaitis, nors buvo labai griežtas religiniuose dalykuose, su visais sugyveno gerai ir po mirties buvo ilgai ir šiltai minimas.

Žinias apie Donelaitį plačiau pradėjo rinkti L. Rėza XIX a. pradžioje, bet jis daugiausia domėjosi medžiaga „Metų“ leidimui. Apie kitus poeto sugebėjimus, meistrystę, sodininkystę Karaliaučiaus Albertinos universiteto rektorius L.Rėza paklausimų į Tolminkiemį nesiuntinėjo. Todėl apie poeto kasdieninį gyvenimą, buitį, asmenines savybes, šeimyninį gyvenimą, ypač jo jaunystės laikus, mažai težinome.

xxx

Tačiau grįžkime į šias dienas. 2022 m.prasidėjus karui Ukrainoje  mūsų kaimyninių šalių santykiai pablogėjo. Muziejus pervardintas į Literatūros muziejų, atsirado kliūčių lietuviams prisidėti prie muziejaus interjero atnaujinimo. Bažnyčios patalpose jau  nevyksta ir literatūros, poezijos  popietės, kuriose dalyvautų atstovai iš Lietuvos, rengtų talkas, gražintų aplinką.

Pateikiu keletą  fotografijų apie  ankstesnį kultūrinį bendradarbiavimą ir muziejaus renginius Tolminkiemyje ( Tollmingkehmen, Čistyje Prudy).

Valentinas Juraitis

autoriaus nuotr.

Literatūros  popietė Tolminkiemio bažnyčioje. 2013m.

K.Donelaičio muziejaus direktorė Liudmila Silova.2013

Tolminkiemio geležinkelio stotis 2010 m

Tolminkiemio bažnyčios atstatytojas  dr.Napaleonas Kitkauskas su jaunimu. Tolminkiemis. 2013

Architektas Sigitas Lasavickas,  sukūręs  Tolminkiemio bažnyčios atstatymo projektą.1988. (S. Lasavicko archyv.)

K. Donelaičio kapas

K. Donelaičio antkapis 2013

Iš kairės: www.mazojilietuva.lt redaktorius Valentinas Juraitis, Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius,Tolminkiemios bažnyčios atstatytojas dr. Napaleonas Kitkauskas, Karaliaučiaus krašto kultūros darbuotoja Olga Dubovaja, LR kultūros atašė  Romanas Senapėdis Tolminkiemio bažnyčioje.2013

Avys ganosi šalia Tolminkiemio.2010   Kairėje, ant sienos,  eksponuojama K. Donelaičio faksimilė(poemos ,,Metai” rankraštis). 2013  Tolminkiemio klebonija 2006     

Tolminkiemio gyventoja lietuvė Marija. Tolminkiemis 2010 m

Muziejuje

Tolminkiemio ( Čistyje Prudy) kaimo parduotuvė 2010

Bendri karių kapai Tolminkiemyje (Čistyje Prudy), kartu  kitais keliais šimtais žuvusių sovietinių karių čia palaidoti ir aštuoni lietuviai, 2006

Tolminkiemio ( Čistyje Prudy ) jaunimas 2013 Rusų moksleiviai  ekskursijos metu prie  klebonijos kartu su muziejaus direktore Liudmila Silova. Tolminkiemis 2013

Tolminkiemio bažnyčia 2016