www.mazojilietuva.lt komentaras: Karas Ukrainos ir  kituose kraštuose ir imperialistiniai siekiai perdalyti žemes ir pasaulio gamtos resursus, šių negandų atgarsiai pasiekia ir nedidelį miestelį Gusevą ( Gumbinę).

Čia  daugiau nei prieš  dvidešimt metų  buvo pastatytas paminklinis biustas poetui ir kunigui Kristijonui Donelaičiui  (Paminklo autoriai: vietiniai skulptoriai Vitalijus Chvalejus, Nikolajus Tiščenko).

Šiomis dienomis Karaliaučiaus krašto žiniasklaida praneša, kad paminklinis biustas yra  nukeldintas ir nugabentas į į K. Donelaičio tarnystės vietą Tolminkiemį ( Čistyje Prudy).  Kodėl taip pasielgta? Bandoma aiškinti įvairiai, regis, paminklas reikalauja remonto, restauravimo. Bet  tai tik  ,,vyniojimas į vatą”. Priežastys – politinės, aktyvių ambicingų karjeristų iniciatyvos, siekiant pasižymėti išsiskirti, kilti karjeros laiptais, dar labiau supriešinti kaimynystėje gyvenančius žmonės,tautas.Tautas, kurios ilgą laiką draugiškai gyveno ir dėl šiandien regione vykstančių sukrėtimų yra nekalti. Tuo labiau nekaltas – prieš  daugiau nei 300 metų šiose apylinkėse gyvenęs ir kūręs K. Donelaitis.   Karaliaučiaus krašto žiniasklaidoje  skaitant  apie kaimyninio politiko Maksimo  Bulanovo pasisakymus tai  galima susidaryti nuomonę, kad  laiptais lipa  dar vienas „aktyvus komjaunuolis” ,kuriam ne  žemės ir aikščių trūksta saviems paminklams pastatyti.

O reikia dėmesio ar pasirodyti paklusniam, galbūt, vykdant kitų valią.   Mes panašių ,,postkomjaunuolių” turime ir Lietuvoje, kurie truks- pliš nori pasirodyti principingi ir tiesiog už ,, plaukų tąso” mūsų talentingąją poetę Salomėją Nerį, ragina išmontuoti paminklus jos atminimui. Poetės, kuri,  kadaise iš uolios katalikės pavirtusia soclagerio apologete, šlovintoja... Pamename, išeivijos kultūrininkai,menininkai Kuosa Aleksandriškis, A. Vaičiulaitis ir kiti  po II Pasaulinio karo priversti palikti Tėvynę, jau gyvendami  S.N. asmenybę aptarinėjo įvertindami  daugelių aplinkybių, tai , kad jos eilės tapo liaudies dainomis , o ne vien smerkdami.

Šiandien daugelis  mūsų karštakošių – rėksnių net neįsivaizduoja, kokiomis sąlygomis poetė gyveno  Stalino genocido ir Smetonos režimo sąlygomis: smerkia poetę, nors patys gal nepajėgtų parašyti ir eilutės, arba ,,draikalynę”  su trim klaidom viename žodyje…

Bet visgi galime pasidžiaugti kad  Karaliaučiaus krašte yra daug  geranoriškų   mūsų kaimynų, su kuriais  gražiai daug metų bendravome, domisi baltiškąja krašto praeitimi. Yra ir visuomenininkai, tie,  kurie tiesiogiai nepriklauso nuo valdžios ar išsišokėlių įnorių, ramina karštakošius ir išsišokėlius, teigdami, kad  yra žema ir nekilnu  keršyti,  šiandieninę  laikiną politiką sieti su  istoriniais   kultūros klodais  ir  istorijos asmenybėmis.

Valentinas Juraitis

www.mazojilietuva.lt

 Štai ką rašo Karaliaučiaus krašto žiniasklaida:

 https://gusev-online.ru/news/obshestvo/32407-pamjatnik-donelajtisu-v-guseve-peredadut-na-remont-v-kaliningradskij-muzej.html  Kaliningrado srities įstatymų leidžiamosios asamblėjos narys Maksimas Bulanovas pasisakė už tai, kad Gusevo centre būtų nugriautas paminklas lietuviams poetui Kristijonui Donelaičiui, o jo vietoje pastatytas paminklas specialiosios karinės operacijos didvyriams. Savo nuomonę jis išsakė interviu leidiniui „Klops“. https://gusev-online.ru/news/obshestvo/32407-pamjatnik-donelajtisu-v-guseve-peredadut-na-remont-v-kaliningradskij-muzej.htmlBulanovas pažymėjo, kad paties 2004 m. pastatyto paminklo istorinis autentiškumas yra abejotinas. Jis pridūrė, kad iš viso Donelaičio portreto iš jo gyvenimo nėra išlikęs, o biustas sukurtas iš jo kaukolės rekonstrukcijos.

 

Nežinoma, ar kaukolė iš tikrųjų priklausė pačiam poetui, nes nuo jo mirties 1780 m. praėjo daugiau nei 220 metų. Atstovas neatmetė apgaulės ar klastojimo versijos, teigdamas, kad tuometinė valdžia galėjo bandyti įtikti Lietuvai, kuri ką tik 2004 m. įstojo į ES ir Šengeno erdvę. Politikas ypač pabrėžė politinį aspektą. Jis teigė, kad Lietuvos valdžia Kaliningrado sritį atvirai vadina Mažąja Lietuva ir reiškia pretenzijas į šios srities teritoriją, o Donelaitis čia atlieka svarbų vaidmenį. Bulanovas prisiminė griežtą Lietuvos reakciją į žodžio „literatūrinis“ pridėjimą prie poeto muziejaus Čistyje Prudų kaime pavadinimo, kai šalies prezidentas apkaltino Rusiją praktiškai knygų deginimu.

Deputatas taip pat užsiminė apie tarptautinį skandalą dėl Gusevo paminklo. 2014 m. nuo pjedestalo nukrito kelios plytelės, sukeldamos aštrią Lietuvos diplomatų reakciją, kurie apkaltino Rusijos pusę sąmoningu poeto atminimo diskreditavimu. Bulanovas pabrėžė, kad priežastis – statybos brokas, o ne politika, tačiau, jo manymu, Lietuvos valdžia naudojasi kiekviena proga daryti spaudimą.

Maksimas Bulanovas mano, kad Donelaičio biustą reikėtų perkelti į Literatūros muziejų Čistyje Prudų kaime, Nesterovskio rajone. Jis taip pat mano, kad Gusevo centrą reikėtų papuošti Rusijos didvyrių paminklu. Daugelis savivaldybėje dislokuotų dalinių karių narsiai gynė šalies interesus Antrosios karinės operacijos metu. Jie, pasak deputato, turėtų būti pagerbti miesto centre, prie didvyrių paminklo padėti gėlių ir surengti ekskursijas.

 

xxx

www.Novyj Kaliningrad.Ru

Rusijos Kaliningrado srityje, Gusevo centre, griūva poeto Kristijono Donelaičio biusto postamentas. Šiuo metu Lietuvoje ir Kaliningrado srityje minimos 300-osios jo gimimo metinės. Apie tai „Novyj Kaliningrad.Ru“ korespondentui pranešė Gusevo gyventojai. •• „Nuo kairės postamento pusės visiškai nukrito plokštė, o stovas sulūžęs“, – pranešė liudininkai. „Paminklas tokioje būsenoje stovi jau dvi savaites. Tai miesto centras. Be to, šiuo metu vyksta Donelaičio metinių minėjimas. Visa tai labai negražu.“

Kaliningrado srityje ir Lietuvoje anksčiau buvo surengta nemažai poetui skirtų renginių. Visų pirma, Istorijos ir meno muziejuje vienuolika kalbų buvo skaitomos ištraukos iš Donelaičio „Metų“.

 

Guseve nugriautas paminklas poetui Donelaičiui. Pasak portalo „Novyj Kaliningrad“, aktyvistas Olegas Kuznecovas pasipiktinęs: valdžia nepaaiškino, kas reikalavo jį pašalinti, kodėl ir kada paminklas bus grąžintas. Pranešama, kad rajono tarybos narys susisiekė su vietos administracija, „susirūpinęs dėl paminklo būklės ir prašydamas imtis priemonių jam išsaugoti“. Parlamento nario vardas neskelbiamas. Kuznecovas mano, kad 2004 m. pastatytas biustas „turi visus reikiamus leidimus ir iki pašalinimo buvo tinkamos būklės“. Kol kas paminklas perduotas Kaliningrado srities istorijos ir meno muziejui.