Kviečiame pažinti dar nepažintą Martyno Liudviko Rėzos asmenybės pusę. Daugelis jį žino kaip poetą, teologą, Karaliaučiaus universiteto rektorių, lietuvių kultūros ir kalbos puoselėtoją, tačiau turbūt nedaug kas žino, kad jis buvo ir Karaliaučiaus masonų ložės „Po trimis karūnomis“ narys.
Šią temą nagrinėjo dr. Kotryna Rekašiūtė (Lietuvių kalbos institutas), kuri renginyje Liudviko Rėzos kulrūros centre birželio 06 d. 17 val. skaitys paskaitą „Lituanistikos puoselėtojai masonai“. Mokslininkė atskleis M. L. Rėzos sąsajas su masonais, palaikiusiais lituanistinį sąjūdį Prūsijos Lietuvoje ir Klaipėdos krašte, kokią įtaką tai darė lietuvių kalbos išsaugojimui.
Švietimo amžiuje priklausymas masonų ložei buvo tarsi intelektualo vizitinė kortelė,nurodanti jo statusą ir patikimumą. Į šį elitinį ratą daugiau nei trims dešimtmečiams įsiliejo ir iš Neringos kilęs garsusis Karaliaučiaus universiteto profesorius Martynas Liudvikas Rėza, į lietuvių istoriją įėjęs kaip vienas svarbiausių lietuvių raštijos puoselėtojų. Kaip ši uždara brolija prisidėjo prie lietuvių kalbos išsaugojimo?
Apie tai kalbamės su paskaitos lektore dr. Kotryna Rekašiūte:
Kaip Karaliaučiaus masonų ryšiai atrakino duris lietuvių kultūrai?
Šių metų pradžioje pasirodė jūsų monografija „Masonai kultūriniame Prūsijos Lietuvos ir Klaipėdos krašto gyvenime: XVIII a. – XX a. pirma pusė“. Esate pirmoji mokslininkė atidžiau pažvelgusi į masonų tinklą šiame regione. Ar jaučiatevisuomenės susidomėjimą savo tyrinėjama tema?
Susidomėjimą jaučiu. Dėmesys masonams buvo visada – tema masinanti ir apgaubta paslaptimi. Masonų paveldas dar nėra iki galo pažintas, nes ložių istorija, garsių asmenų priklausymas šiai draugijai neretai lieka mokslininkų tyrimų paraštėse. Aš stengiuosi šį šydą truputį praskleisti ir pasakoti patikrintus faktus. Esu kilusi iš Klaipėdos, domėjimasis savokrašto praeitimi man buvo natūralus ir paakino stoti į doktorantūrą. Parašiusi disertaciją norėjau tyrimą šiek tiek praplėsti. Taip pamažu gimė monografija, kurioje dėmesį teikiu masonų ryšių tinklų analizei. Ypatingai įdomu buvo pažvelgtiį Prūsijos veikėjų ryšius, kurie galėjo sutelkti lituanistiniam darbui.
Iki pat šių dienų žmonės linkę mistifikuoti masonus ir jų veiklą. Kaip manote, kodėl?
Masonų, kitaip dar vadinamų laisvaisiais mūrininkais, veikla iki šių dienų tampaderlinga dirva sąmokslo teoretikams bei romanų autoriams. Esama gausybė spekuliacijų, mitų,bet apie masonų ryšį su kultūra žinoma pernelyg mažai. Nuo pat draugijos susikūrimo masonai susidūrė su įtarimais, nepasitikėjimu, persekiojimais, taip pat ir neigiamu Romos Katalikų Bažnyčios požiūriu. Daugiausia masonai buvo kritikuojami dėl draugijos slaptumo.Dvasininkai reiškė priešiškumą dėl apeigų, ritualų, dėl visų paslapčių.Masonai vadinti laisvamaniais ir bedieviais. Buvo manyta, kad narystė draugijoje nesuderinama su Bažnyčios mokymu.
Iš tiesų,viena iš narystės draugijoje sąlygų buvo tikėjimas Aukščiausiąja Būtybe. Masonai buvo raginami laikytis asmeninių įsitikinimų, savo religijų mokymo, todėl diskusijos dėl tikybos ložėse buvo draudžiamos.Pagrindinis nesutarimų su Romos Katalikų Bažnyčia veiksnys – katalikų baimė sugriauti Romos Katalikų Bažnyčios ,,vienintelės tiesos“ monopolį dėl per ložes vykdomos religinės tolerancijos plėtros.Kitokio požiūrio laikėsi kitų konfesijų atstovai, ypatingai protestantai,kurie neprieštaravo tikinčiųjų narystei laisvojoje mūrininkijoje. Archyviniuose draugijos narių sąrašuose radau nemažai dvasininkų vardų. Martynas Liudvikas Rėza taip pat buvo evangelikų liuteronų kunigas, teologijos profesorius bei karo kapelionas, betjis neįžvelgė prieštaros tarp narystės masonų draugijoje ir religijos. Esu parengusi straipsnį apie tai, kaip apie masonuskalbėtakatalikiškosiosDidžiosiosLietuvosspaudoje ir kaip – Prūsijos Lietuvoje, kurioje vyravo evangelikų liuteronų tikėjimas. Matyti labai aiški skirtis.
Kas iš tikrųjų yra masonai bei kokiais principais jie vadovavosi?
Tai priesaika susietų pavyzdingo elgesio vyrų draugija, kuri iškilo kaip Švietimo amžiaus padarinys. Rėzos gyvenimo laiku priklausymas masonams buvo tarytum vizitinė kortelė, liudijanti, kad asmuo yra sąžiningas, patikimas, apsišvietęs. Vargu, ar XVIII a. rastume intelektualą, kuris nebūtų priklausęs masonų draugijai. Iš mums pažįstamų vardų tarp jų buvo ir J. W.Goethe,V. A. Mocartas, J. G. Herderis.
Prioritetiniai masonų siekiai – švietimas bei filantropinė veikla. Jiems buvoartimas Švietimo epochos žmogaus idealas,tai yra, laisvas, doras, intelektualus, nepriekaištingos reputacijos žmogus.Pirmoji masonų ložė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įkurta 1776 m., Vilniuje. Tais pačiais metais Klaipėdoje įkurta ložė ,,Memphis“, kuri laikytinapirmąja dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Masonų draugija laikoma ne tiek slapta, kiek uždara. Yra dalykų, apie kuriuos nariai garsiai nekalba, pavyzdžiui, ritualus ar simbolius, ir šis nekalbėjimas siejamas su pasitikėjimu bei laikomas dorybe. Beje, masonai veikia iki šių dienų.
Kodėl intelektualai jungėsi į ložes?
Draugijai buvo svarbus luomų apribojimų atsisakymas. Iš pradžių masonams priklausė aukščiausio socialinio sluoksnio atstovai – pasaulietiniai ir dvasiniai aristokratai, bet vėliau, propaguojant demokratines idėjas, draugijos sudėtyje atsirado įvairių luomų žmonių – miestiečių, mokytojų, gydytojų ir kitų profesijų atstovų. Pavyzdžiui, XIX a. pr. Įsrutyje veikusios ložės ,,Po Prūsijos ereliu“ sąrašuose šalia kunigų, rektorių ir leitenantųbuvo galima rasti vaistininkų, patarnautojų ar kirpėjų. Ložės tapo puikia vieta telktis, megzti ir puoselėti pažintis. Draugijos narius vienijo bičiulystės ir brolystės saitai.
Nuo 1806 m. iki pat mirtiesMartynas Liudvikas Rėza buvo Karaliaučiaus masonų ložės „Po trimis karūnomis“ narys. Kas žinoma apie šią ložę? Kokia tai buvo aplinka?
Karaliaučiaus masonų ložė buvo garsi, vienijo kelis šimtus to meto intelektualų. Joje buvo valdžios atstovų, pedagogų, spaustuvininkų. Kai kurie ložės „Po trimis karūnomis“ nariai buvo garsiųjų I.Kanto užstalės pokalbių dalyviai, jai priklausė ir žymiausias Kanto mokinys K. J.Krausas.Nors patsI. Kantas nebuvo masonas, jis stipriai veikė to meto intelektualus, studentiją ir šios ložės narius. Radau šaltinį, kuriame rašoma, jog ložėje „Po trimis karūnomis“ buvo švenčiama Karaliaučiaus universiteto įkūrimo 300 metų jubiliejinė sukaktis. Išlikusiame šventės aprašyme masonų draugija apibūdinta kaip „kilniausios draugystės ir bendravimo įstaiga“.
W.Goethe, kuris irgi buvo masonas, parašė recenziją L. Rėzos išleistam pirmajam lietuvių liaudies dainų rinkiniui„Dainos“bei rekomendavojį įsigyti visiems, besidomintiems liaudies poezija. Ar galima būtų teigti, kad masonų draugijaprisidėjo prie lituanistinės veiklos? Kaip apskritai taipaveikė lietuvybės sklaidą?
Galėjoprisidėti.Ryšiais. Jie daug ką atrakino Rėzos veikloje. Rėza bendravo su K.Donelaičio bičiuliu J.G.Jordanu, kuris apie 1807-uosius metusjamperdavė „Metų“rankraštį. Neatmestina prielaida, kad jie susipažino būtent per masonų draugiją. Archyviniai šaltiniai man patvirtino,jogmasonams priklausė nemaža dalis spaustuvių atstovų. Rėzos leidybinėje veikloje svarbiausia buvo Hartungų dinastinė spaustuvė Karaliaučiuje– didžiausia, žymiausia lietuviškų knygų leidybos įmonė nuo XVIII a. Ji spausdino žinomų lietuvių raštijos veikėjų darbus bei turėjo įvairių privilegijų.
Tie ryšiai veikė visur. Per J. G.Šefnerį, kuris, kaip ir Rėza, priklausė tai pačiai masonų ložei, Rėza užmezgėpažintį su A. J.Penzeliu, 1818 m. paskelbusiu recenziją „Metams“.Per tarpininkus Rėza kreipėsi ir į Veimaromasonų ložės narį J. W. Goethe, tikėdamasis didesnės pirmojolietuvių liaudies dainų rinkinio „Dainos“ sklaidos. Sunku įsivaizduoti, kad tais laikais taip paprastai galėjo vykti kreipimasis į tokį asmenį. Čia irgi pasitarnavo ryšiai.
Ar yra žinoma, kas paskatino L. Rėzą stoti į masonų draugiją?
Prisijungti prie masonų veiklos Rėzą galėjo paskatinti keletas aplinkybių. Pirmiausia, jo darbas Karaliaučiaus Pilies bibliotekoje, kurioje lankėsi visas tuometis Karaliaučiaus universiteto mokslinis elitas. Tą galėjo lemti ir studijų metais suformuota pasaulėžiūra ir, aišku, jo dėstytojų įtaka. Daugelis Karaliaučiaus universitete dėsčiusių asmenų buvo visuotinai pripažinti to meto švietėjai, kurių nemaža dalis priklausė ložėms.
L. Rėza masonų draugijai priklausė trisdešimt ketverius metus. Kokios priežastys lėmė jo ištikimybę brolijai?
Rėzai masonystė neabejotinai buvo svarbi. Jisteigė, kad masonystė yra visų mokslų mokslas, visų menų menas, visų mokyklų mokykla. Rėzabuvo pasiekęs aukščiausiąjį meistro laipsnį ir ėjo svarbias oratoriaus pareigas. Vieni masonų draugijoje galėjo rasti karjerai naudingą socialinį tinklą, kiti stojo vedini dvasinių paskatų. Man regis, Rėzaibuvo svarbūs abu dalykai.
Masonai daug dėmesio skyrė knygoms, siekdami šviestis kaupė bibliotekas. Draugijoje jis galėjo dvasiškai tobulėti, plėsti erudiciją, dalytis įvairia pasaulietine literatūra. Ložės istorijoje ir visuotiniame masonų žinyne Rėza minimas, kaip ištikimas masonų draugijos narys. Ten pabrėžtas jo indėlis į lituanistiką, išskirtas prieraišumas universitetui ir filantropinės veiklos apraiškos, kadangi po mirties savo turtą jis paliko studentų bendrabučio „Rhesanium“ steigimui ir išlaikymui.Yra žinoma, kad Rėza darė įspūdį ir kitiems ložės nariams.
Savo tyrimų metu lankėtės Prūsijos kultūros paveldo Slaptajame valstybės archyve ir Rusijos valstybiniame kariniame archyve.Kokio sįdomios archyvinės medžiagos ten radote?
Aš į mokslinę apyvartą įvedžiau nemažą dalį naujų archyvinių šaltinių. Labai džiaugiausi radusi rankraštinį ložės paliudijmą, kad Rėza tikrai buvo ložės „Po trimis karūnomis“ narys. Įdomu buvo atrasti ir tarpukario archyvinį dokumentą, kuriame kitas Karaliaučiaus ložės narys citavo Rėzos mintis. Tai man padarė įspūdį. Prieiga prie pirminių šaltinių nebuvo lengva, archyvinės medžiagos paieškos – ne visada rezultatyvios: daug kas neišlikę, yra privačių kolekcininkų rankose. Kai kurie šaltiniai yra rankraštiniai, kiti – spausdinti. Gotikiniam šriftui perskaityti taip pat reikalingiįgūdžiai. Lietuvoje su masonų veikla Prūsijoje susijusios medžiagos nėra daug, todėl mano tyrimai vedė į užsienio atminties institucijas. Pati vertingiausia medžiaga buvo rasta Prūsijos kultūros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve Berlyne.Šita kelionė buvo labai sunki, pareikalavo daug jėgų, bet ją įveikiau ir tikrai tęsiu toliau.
Kuo, jūsų nuomone,istorijai yra reikšminga tai, kadL. Rėzabuvo masonų draugijos narys?
Svarbu suprasti vien tai, kaip jam pasitarnavo masoniškieji ryšiai ir nepalikti to kultūriniame užribyje. Masonų draugija Martynui Liudvikui Rėzai buvo tarsi raktas, atrakinęs duris į lituanistinių leidinių sklaidą.
2026-ieji Neringoje paskelbtiMartyno Liudviko Rėzos metais.250-ųjų gimimo metinių sukakties progai pažymėtiJuodkrantėje vyksšie renginiai: folkloro festivalis ,,Pūsk, vėjuži!“ (rugsėjo 4-6 d.), Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda „Užpustyto kaimo gyvastis“, žygis kunigo keliu per kalnuotas parabolines kopas „Kur kopos kadaise skyrė, dabar jungia“, paskaitų ciklas „(Ne)pažįstamas Martynas Liudvikas Rėza“, ekskursija „Liudviko Rėzos pėdsakas Juodkrantėje: vietos, vardai, ženklai“, menininkės Eglės Gelažiūtės-Petrauskienės darbų, skirtų Liudviko Rėzos 250-ųjų gimimo metinių sukakčiai, paroda.
Straipsnį parengė Monika Augustaitytė-Mickūnienė
