Perskaičiau  apie  paminklinio biusto K. Donelaičiui  nukėlimo  istoriją, nematau  šiame  reikale  didelės tragedijos,bet  vis tiek  noriu pasakyti  keletą žodžių.

Rusai, konkrečiai Gusevo (Gumbinės)  gyventojai  Nikolajus Tiščenko , Vitalijus Chvalėjus sukūrė  tą paminklą, vietinė valdžia pastatė  tai  ir yra  jų valia  būtų rūpintis, suremontuoti, ar, galbūt, ir perstatyti.

Aš daugelį metų  dirbau lietuvių kalbos mokytoja, todėl Donelaitis man   tarp  visų kūrėjų yra pirmoje vietoje. Lietuviams -Donelaitis, kaip  rusams – Puškinas.

Kadaise  esu pravažiavus pro tas vietas ir mačiau paminklą gražiai sutvarkytame   nedideliame Gumbinės skverelyje.

Pagarba Gusevo miesto šeimininkams ir ačiū už tokį rūpestį.

Man regis  rusų  skulptoriai  savo vizijose  Donelaitį pamatė kaip jauną  energingą  stiprų kovotoją – karžygį, o ne kuklų  provincijos   parapijos kunigą, kuris,  kaip rodo  archeologiniai tyrimai,  senatvėje  buvo apkūnaus, ligoto sudėjimo. Matyt, paminklo kūrėjus įkvėpė tas faktas  K. Donelaitis, būdamas Tolminkiemio klebonu, nenuilstamai kovojo  dėl žemių, kurias gviešėsi iš baudžiauninkų atimti karališkasis  Prūsijos dvaras su valdytoju T. Ruigiu priešakyje… Donelaitis gynė paprastų žmonių interesus.

Lietuvių menininkai  K. Donelaitį vaizduoja  kiek kitaip: esantį arčiau žemės, poetišką, liaudišką, būrišką.

Tikiu, kad deputatas   ponas Maksimas  Bulanovas, pasisakantis už paminklo nukėlimą,  yra  šio krašto karštas patriotas, turi savo nuomonę,  bet per tą karštumą, kategoriškumą  galima priskaldyti malkų, kurių ir taip jau nemažai priskaldyta.

 

Manau, kad jeigu bus nuspręsta iškeldinti paminklinį  biustą iš miesto, tai  bus susiaurinta,  nuskurdinta Gusevo (Gumbinės) miesto istorija. Bus pakenkta turizmo plėtrai. Juk Donelaitis  šiame mieste  paliko žymę.

Nors manyčiau, kad ir Tolminkiemyje tokio paminklinio biusto Donelaičiui  reikėtų.

…Prieš pat  Covidą   2019 m. buvau ekskursijoje Karaliaučiaus krašte. Tai ne Turkija ir Egiptas, tai  kur kas daugiau. Kelionė paliko  neišdildomą įspūdį. Kiek  unikalių paminklų, bažnyčių čia esama. Daug baltiškojo, prūsų lietuvininkų paveldo. Pilių liekanos žavi savo autentiškumu  žymiai stipriau  paveikios nei  būtų idealiai restauruotos, nublizgintos ir nulakuotos.

Koks  turtingas gintaro muziejus – gintaro kasykloje  ir paslaugūs aukštos kvalifikacijos vietiniai   ekskursijų gidai.

Plaukiojant laiveliu  Priegliaus  upe  žavėjomės Karaliaučiaus miesto  naktiniu peizažu.

Prisimenu, tuomet  Priegliaus promenadoje Karaliaučiuje laivelių savininkai  kalbėjo:  „Kaip miela , kad jūs čia atvažiuojate, mes jus ,,litovcus”  labiau  braginame nei kitus turistus, nes nepriekabiaujate, nesiskundžiate ir galime  susikalbėti  ta pačia kalba, juk ilgus metus gyvenome vienoje šalyje”.

…Šiandien – sudėtingas laikmetis, gyvename  neapibrėžtoje  geopolitinėje padėtyje, karai nesibaigia, ir nežinia kada baigsis. O kaimynystės vertybės,   savitarpio  supratimas, turizmo plėtra  yra  nesenstančios vertybės. Ir Donelaitis taip pat.

 

 Violeta Černiauskienė

Mokytoja,

Vilnius