Atsisveikinimas su bičiuliu, Mažosios Lietuvos paveldo puoselėtoju kunigu Liudviku Fetingiu ir  jo laidotuvės dar kartą  mus įtikino kokį turtingą paveldą –

bažnyčią,

eksponatus-relikvijas,

savitas kapines

ir šio paveldo puoselėtojus saugotojus – jaunąją kartą –

mes turime.

Mūsų  portalo – tinklalaidės www.mazojilietuva.lt skaitytojus ir žiūrovus galėtų sudominti R. Kaminsko fotoreportažas.

Publikuojame, ką mūsų kolega pamatė lankydamasis Plikiuose.

xxx

2026 m kovo 19 d. Klaipėdos r. Plikių evangelikų liuteronų bažnyčioje vyko iškilmingos pamaldos ir atsisveikinimas su evangelikų liuteronų  kun. Liudviku Fetingiu, kuris vėliau buvo palaidotas Plikių miestelio senosiose kapinėse.

Liudvikas Fetingis gimė 1940 m. lapkričio 13 d. Ropkojuose (Pagėgių aps.).  L. Fetingio tėvas – iš emigravusios į Didžiąją Lietuvą Mažosios Lietuvos evangelikų šeimos. Kelios kartos Fetingių palaidotos Šikšnių kapinėse Sartininkų parapijoje. 1944 m. šeima traukėsi į Vakarus, tačiau dėl priartėjusio fronto prie Gumbinės pateko į darbo stovyklą. 1946 m. grįžo į Lietuvą. Baigė Pagėgių vidurinės mokyklos 9 klases, o 1974 m. – Šilutės vidurinę vakarinę mokyklą. Dirbo Natkiškių tarybiniame ūkyje, Šilutės sausinimo sistemos valdybos elektromonteriu, Lietkooptechnika vairuotoju. 1969–1972 m. savarankiškai mokėsi teologijos pagal buvusią Vytauto Didžiojo universiteto Evangelikų teologijos fakulteto programą (vadovai kun. Mikas Preikšaitis ir kun. Jonas Viktoras Kalvanas). 1976 rugpjūčio  4 d.  be sovietų okupacinės valdžios leidimo ir Konsistorijos žinios Sudargo bažnyčioje buvo įšventintas į kunigus. Paskirtas į Plikius, įvairiu metu aptarnavo dar Sudargo (1981–1995), Saugų (1990–1993), Kretingos, Priekulės, Katyčių (1989–1997), Žemaičių Naumiesčio, taip pat jo paties atkurtas parapijas ir suremontuotas bažnyčias Nidoje, Juodkrantėje, Doviluose.

1958–1976 m. vadovavo Sartininkų ir Katyčių bažnyčių chorams. Nuo 1967 m. buvo Dievo žodžio sakytojas ir kantorius Šilutės, Tauragės, Kretingos bažnyčiose. Subūrė šių parapijų chorus bei pučiamųjų orkestrus ir jiems vadovavo. Kunigas buvo kritikuotas sovietinėje spaudoje ir baustas administracine bauda už kapinių švenčių rengimą. Vadovavo Plikių ir Dovilų parapijų jungtiniam chorui Berželis (su G. Krušinskiu), pučiamųjų orkestrui.

  1. Fetingis yra užrašęs liaudies giesmių Tauragės, Jurbarko, Sudargo parapijose. Nuo 1995 m. buvo Konsistorijos narys.

1991 m. parengė ir išleido  Martyno Liuterio Mažąjį katekizmą. Spaudai rengė naują giesmyną su gaidomis, pirmą tokią knygą po Martyno Mažvydo giesmyno (1566). Žmona Elžbieta Šimkutė-Fetingienė Plikių šeštadieninėje tikybos mokykloje mokė mažuosius vaikus, kaupė fotonuotraukas bažnyčios istorijai.

2026 m. sausio 29 d. Klaipėdos m. savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje dar vyko kun. Liudviko kūrybos vakaras.  Kun.Liudvikas Fetingis mirė 2026 m. kovo 17 d.

Istorijos šaltiniai liudija, kad 1891 m.  buvo įkurta Plikių evangelikų liuteronų parapija  atskyrus 25 kaimus nuo Kretingalės ir Klaipėdos Šv. Jokūbo evangelikų liuteronų parapijų.

Pirmuoju Plikių parapijos kunigu tapo Feliksas Žemaitaitis, kurio pastangomis pradėti bažnyčios statybos darbai. Pirmiausia buvo pastatyta klebonija, o po 5 metų iškilo ir 1896 m. pašventinta bažnyčia. Kiek vėliau priešais bažnyčią pastatyta buvo parapinė mokykla su globos namais, Šalia kelio Klaipėda – Jokūbavas iškilusi raudonų plytų bažnyčia neogotikinė, su paplatinimu kairėje. Nors liuteronų bažnyčiose tai neįprasta, tačiau čia 38 metrų aukščio bokštas įkomponuotas ne centre, o kairiajame šone. Į bokštą įkelti du skirtingo dydžio Karaliaučiuje pagaminti varpai. Mažasis varpas dingo per Antrąjį pasaulinį karą, o didysis skamba iki šiol. Ant varpo lietuvių kalba gotišku šriftu užrašyti giesmės žodžiai: „Eikim šen, eikim šen, Jėzų, kad regėtum ten“. 1912 m.  Plikių bažnyčios bokšte buvo įrengtas  mechaninis laikrodis, kuris savaitės darbui būdavo užvedamas šeštadienį arba sekmadienį. Plikių bažnyčios bokšto laikrodis buvo išardytas pokaryje, o atstatytas tik 2015 m.
Dviejų navų stačiakampę bažnyčios vidaus erdvę dengia plokščios lubos, palei sienas suprojektuoti kūrai, bažnyčios gale, balkone, įkomponuoti technologiškai modernus vargonai su pneumatiniu valdymu. Bažnyčioje  yra išlikę originalūs, meniškai papuošti suolai, dekoruota sakykla ir altorius. Bažnyčią vis dar šildo senoji, XIX a. pabaigoje Danijoje pagaminta krosnis.

Plikių bažnyčioje ant  sienų kabo trys medinės atminimo lentos su pavardėmis, skirtos Pirmojo pasaulinio karo metais žuvusiems parapijiečiams atminti. Bažnyčioje yra apie 400 sėdimų vietų.

1944 m. Plikių evangelikų liuteronų bažnyčia buvo uždaryta. Pokariu buvusioje parapinėje mokykloje įsikūrė sovietiniai liaudies gynėjai – “strybai”. Priešais esanti bažnyčia tapo jų taikiniu: šaudė į bokštą, kryžių, sienas, tai liudija dar šiandien išlikusios šovinių žymės. 1946 m. bažnyčioje vėl vyko pamaldos, nors buvo apgadinta sakykla ir altorius, šautuvo buože ir durtuvais sudaužyta vargonų klaviatūra. Tuo laiku, pamaldas gan reguliariai organizavo sakytojas Martynas Tydekas, vėliau jam talkininkavo iš lagerio paleistas Jurgis Sprogys. Vėliau pamaldas laikyti atvykdavo Žemaičių Naumiesčio parapijos kun. J. Armonaitis, sakytojas iš Sartininkų Artūras Timpa ir kt.

Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo puoselėtojas evangelikų liuteronų kun. Liudvikas Fetingis  šioje parapijoje tapo ilgiausiai dirbusiu dvasininku.   Plikiuose jis dirbo tęsdamas prieškario tradicijas,  nuo įšventinimo į kunigus 1976 m. ir iki pat mirties 2026 m.

 

Raimundas KAMINSKAS

Autoriaus nuotr.