Genadijus. Nemenčinė. V. Juraičio nuotr. 2026
Kaip ir daugelis jaunosios kartos menininkų dailininkų – Genadijus Fedorovič turi savo sceninį vardą –Roheline Bear (Žalias Lokys). Taip jis prisistato internetinėse erdvėse.
O kasdieniniame gyvenime Genadijus dirba Vilniaus krašto etnografinio muziejaus muziejininku, dailės mokytoju, parodų organizatoriumi.
Šalia savo kūrybinės veiklos jis kartu su kitais bendraminčiais muziejuje Nemenčinėje rengia dailės ir fotografijos, etnografijos parodas.
Pakalbinau Genadijų – Roheline Bear (Žalią Lokį) – apie kūrybą, ištakas ir siekius:
– Kiekvienam iš mūsų ypač svarbu vaikystė, aplinka, kur augai, kur patyrei pirmuosius pažinimus.
Kokia buvo tavo aplinka, skaičiuojant nuo trejų ir galbūt iki dešimties metų. Kokį poveikį tau padarė?
-Gimiau ir užaugau pačiame Švenčionių miesto centre, Vilniaus gatvėje, tarp parko, bažnyčios, cerkvės ir savivaldybės mūrų.
Tačiau, neabejotinai, daugiausia įtakos mano kūrybiškumo formavimui turėjo laikas praleistas tėvelio tėviškėje – Garnių kaime (Ignalinos r.). Nedidukas kaimukas (vos pora trobų), apsuptas piliakalnių, ežerų ir paslaptingų pelkių – tapo mano pasakų šalimi, kur kiekvieną kartą atvažiuodamas jausdavausi tarytum patekęs į padavimų ir legendų laikus. Kartais man rodės, kad tuoj iš miško išeis koks žilabarzdis krivis ar paupiu prasliūkins laumė. Pamenu milžinišką uosį priešais močiutės namą, kaip kartą į jį trenkė žaibas ir perskėlė pusiau, o jis vėliau vis tiek išsistiebė lyg dangaus.
Pamenu dirvos ir molio kvapą. Pamenu rasos gaivumą ir obuolio saldumą. Net ir praėjus keliems dešimtmečiams galiu užsimerkęs pamatyti kiekvieną šalimais esančio miško takelį. Žinoma takeliai jau užaugo ir miškas jau visiškai kitoks, tačiau mano atmintyje jie tokie patys:pravesčiau bet ką tais takeliais ir galiu lažintis, kad nepasiklystume.
– Kada nusprendei tapti dailininku, koks tai yra tavo kelias?
-Žinojau, kad užsiimsiu kūrybine veikla nuo pat mažumės. Pirmoji svajonė buvo tapti rašytoju, o tuo pačiu ir iliustruoti savo knygas, žinoma. Paskui atsirado poezija ir muzika, tačiau vaizduojamasis menas visada buvo šalia: mano mama ir močiutė puikiai piešė, dėdė buvo savamokslis dailininkas, pamišęs dėl Renesanso. Dar gi man labai pasisekė su dailės mokytoju: Pavelas Jemeljanovas parodė man neišsenkamus kūrybos būdus.
O svarbiausia jo dovana – maža knygutė pavadinimu “Taškas ir linija”, kuri tiesiog apvertė mano meninį suvokimą, pagarbiai saugoma mano namuose. Ją rodau kaip relikviją savo mokiniams Nemenčinės kultūros centro Dailės studijoje. Maždaug nuo 5 klasės jau neturėjau jokių abejonių, kad noriu studijuoti menus, taigi po mokyklos įstojau į Vilniaus dailės akademiją (dailėtyros specialybę), kurią sėkmingai pabaigiau .
-Tavo tapybiniai darbai apima platoką amplitudę: nuo siurealistinių, abstrakčių, mistinių vaizdų iki šelmiškų liaudišku primityvizmu dvelkiančių piešinių. Tavo kūryba remiasi liaudies kūrybos tradicija, pagoniškosios mitologijos simbolika bei baltų archetipais. Atsiskleidžia ryšys su Lietuvos tradicinio meno kontekstu: ornamentika, mitiniai įvaizdžiai ir simboliniai pasakojimai interpretuojami per šiuolaikinės tapybos ir grafikos estetiką, siekiant pratęsti gyvą kultūrinės atminties liniją.
Kam skiri pirmumą, kur tavo darbus galima pamatyti?
-Metams bėgant taip jau susiklostė, kad man patogiausias ir įdomiausias kūrybos būdas – turėti kelias serijas, kryptis, tarp kurių galima balansuot, „persijungti“ nuo vienos prie kitos. Tokiu būdu visada po ranka turiu kelis ciklus, kurie skiriasi stilistiškai ir prasmiškai, ir kuriuos vienija tik paties autoriaus ranka ir nerami mintis.
Ciklai prasideda ir baigiasi, darbas ties kai kuriais tęsiasi eilę metų. Temos pasirinkimas yra intuityvus, įtakotas mano asmeninių patirčių ir domėjimosi sferų. Šiuo metu dirbu ties keliais pagrindiniais ciklais: „Artybė“ („Proximity“) (mokslinės fantastikos įkvėpti gana abstraktūs darbai, dažniausiai akrilinė tapyba), „Paeities šešėliai“ („Kako noKage“) – samurajiškas ciklas, įkvėptas Japonijos kultūra (kurdamas jį dažniausiai naudoju spalvotą tušą), „Vidinės karalystės įpėdiniai“ (grafiškas ciklas, kuriame aš naudoju tiktai juodą, baltą ir auksinę spalvas, kurdamas jį remiuosi įvairių šalių mitologija ir legendomis), ciklas „Angelologia“ (pats naujausias, jame tyrinėju ir apmastau angelo archetipą). Žinoma, daug darbų nepatenka į jokius ciklus, gimsta spontaniškai, netikėtai, kartais nepriklausomai nuo mano ketinimų ir norų.
Tokie patys reikalai vyksta ne tik su tematikos, bet ir priemonių bei medžiagų pasirinkimu: mėgstu kurti nespalvotus grafiškus darbus, tapau akriliniais dažais ant drobės, kuriu koliažus, mielai užsiimu kompiuterine grafika.
Mano darbus galima pamatyti internete:
https://www.deviantart.com/rohelinebear/gallery
https://www.instagram.com/roheline.bear/
https://www.facebook.com/roheline.bear
-Viena iš svarbių Tavo veiklų tapybos ir fotografijos parodų organizavimas Vilniaus krašto etnografiniame muziejuje,. . Tai jauki demokratiška erdvė, kur ekspuojami ir pradedantys, ir patyrę autoriai?
Dirbu muziejininku Vilniaus krašto etnografiniame muziejuje Nemenčinėje. Čia užsiimu ne tik tiriamąją-mokslinę veikla, bet ir kuruoju parodas. Turime muziejuje gražiai įrengtą jaukią parodų salę, kurioje eksponuojame tiek profesionalių dailininkų, tiek pradedančiųjų vietinių autorių, amatininkų bei Vilniaus krašto tradicijoms ir istorijai nušviesti skirtas parodas.
Labai džiaugiuosi, kad taip susiklostė, jog Nemenčinėje sutikau daug talentingų ir kūrybingų žmonių. Kartu su drauge dailininke Božena Naruševič 2022 m. pradėjome rengti tapybos plenerus, kurie priviliojo dar daugiau kuriančių ar norinčių kurti žmonių. Taip atsirado ir užgimė kasmetinių parodų pavadinimu „DRAUGE“ tradicija: kiekvieną rudenį mūsų muziejuje rengiame Nemenčinės ir jos apylinkių meno mėgėjų parodą, kurioje gali dalyvauti visi norintys, nepriklausomai nuo patirties. Šį rudenį rengsime jau 4-ąją parodą. Naudodamasis proga – maloniai kviečiu visus apsilankyti.
– Dar ir pats savęs paklausk ko nepaklausiau, ką nori pasakyti, ką svarbu pažymėti, ko neaptarėm?
-Pakalbėjom nemažai. Noriu padėkoti už Jūsų dėmesį, viliuosi, kad mano darbai ras atgarsi žiūrovų širdyse.
O pabaigai noriu priminti visiems puikų Pablo Picasso išsireiškimą, kurio prasmę bandau išpildyti pats ir mokau tai daryti savo auklėtinius, o taip pat noriu priminti visiems skaitytojas, kad :„Viskas ką galite įsivaizduoti, yra tikra“.
Kalbėjosi
Valentinas Juraitis
Roheline Bear (Žalias Lokys)
Roheline Bear (Žalias Lokys)
