Žymaus kultūrologo, istoriko prof. akad. Domo Kauno atlikta studija yra Kristijono Donelaičio publikuoto ir nepublikuoto paveldo knygotyrinis darbas. Čia surinkti duomenys iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, JAV atminties institucijų – archyvų , bibliotekų, evengelikų liuteronų bažnyčių ir kt .Akademinė… Skaityti toliau →
„Nadruva“ – tai pasakojimas apie K. Donelaičio gimtinę, dabartinėje Kaliningrado srityje, šiandien ieškant asociacijų su šimtmečiais nugrimzdusia praeitimi.Serija ,,Nadruva” aprėpia kelis dabartinės Kaliningrado srities rajonus Gumbinės (Gusevo), Stalupėnų (Nesterovo), Darkiemio (Oziorsko) ir kt. Tai senosios prūsų genties nadruvių žemės… Skaityti toliau →
Žinomo kartografo, istoriko Algirdo Antano Gliožaičio fundamentalus veikalas apie Mažosios Lietuvos žemėlapius, kartografiją. Čia pateikiami ir aprašyti visi atrasti per istoronius vingius krašto žemėlapiai. Pateikta kartografija akivaizdžiais rodo dramatišką krašto kelią, germanizavimo, stalinizmo padarinius. Gairės, 2013,Vilnius
Prof. Zigmas Zinkevičius pateikia dar vieną savo gausių lietuvių kalbos, kultūros tyrinėjimų studiją , šįkart – apie Mažąją Lietuvą.Pateikiama istorinė apžvalga lietvių raštijos kūrėjų biografijos, tolesnė rašomosios kalbos raida, germanizacja ir kitos temos. Mokslo ir enciklopedijų institutas, 2008 Vilnius. 286… Skaityti toliau →
Editos Barauskienės romanas apie Tolminkiemio kleboną, poetą, sodininką Kristijoną Donelaitį. Per 300 metų nuo poeto gimimo jau surinkti įmanomi surasti faktai ir duomenys. Knygos autorė kūrybiškai interpretuodama faktus, įtaigai juos apipina liuteronų tikėjimo tradicijomis, maldų, religinių švenčių apeigomis nukelia skaitytoją… Skaityti toliau →
Iš vokiečių kalbos leidinio (1911 m.) versta knyga. Tai etnografijos , architektūros studija apie Rytų Prūsijos namus ir interjerus, sodybas, baldų, vėjo malūnus, dar esančios XX a. pačioje pradžioje.Pateikiamos fotografijos, namų detalių , puošybos, ornamentikos piešiniai. Mintis , Vilnius, 1995,… Skaityti toliau →
Leidinyje , kuriais pateikti K.Korsako, M. Ročkos įvadinai straipsniai, publikuojamas pirmosios lietviškos knygos sudarytojas M. Mažvydo ,,Katekizmas“ 1574 m. turinys, pateikiant originalo faksimiles. Šios knygos tikslas paskleisti pirmosios lietuviškos knygos turinį , nes originalai yra išlikę tik keli ir tapo… Skaityti toliau →
Italų tyrinėtojas, Parmos universiteto ordinis profesorius, Klaipėdos universiteto garbės daktaras Guido Michelini, ilgus metus studijavęs ir dirbės Vilniaus universitete šios studijoje nagrinėjas evangelikų liuteronų giesmes. Šalia tekstų įvairiomis kalbomis pateikiamos ir natos. Klaipėdos universiteto leidykla. Klaipėda. 2010, 232 psl
Lietuvos istorijos mylėtojai dalyvavo akademiko Domo Kauno monografijos „Martynas Jankus: tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“ sutiktuvėse. Renginys vyko 2021 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius). Dalyvavo prof. dr. ROMA BONČKUTĖ (Klaipėdos universitetas, Lietuvių… Skaityti toliau →
Leidykla „Sofoklis“ tik ką išleido naują K.Donelaičio „Metų“ leidimą, kuris skiriasi nuo kitų, nes yra pritaikytas šių laikų skaitytojams. Lietuvių literatūros tyrinėtoja, profesorė Dalia Dilytė ryžosi priartinti klasiką prie šių dienų skaitytojų parengdama leidimą, kuriame svetimybės pakeistos į suprantamus lietuviškus… Skaityti toliau →
Kristijono Donelaičio poema „Metai“ išversta į graikų kalbą. Graikiškas poemos pavadinimas – «ΟΙ ΕΠΟΧΕΣ». „Metus“ išvertė Salonikuose gyvenantis vertėjas Sotiris Souliotis, o išleido leidykla „Saikspirikon“. Knyga išleista veidrodiniu principu: vienoje pusėje pateikiamas originalus tekstas lietuviškai, kitame – vertimas į graikų… Skaityti toliau →
Ši gausiai iliustruota knygelė ,,Karaliaučiaus kraštas” – tai pasivaikščiojimas po kaimyninę Rytų Prūsiją, Mažąją Lietuvą, dabartinę Kaliningrado sritį. Dažniau stabtelėta Nadruvos krašte – tame kampelyje šiapus Priegliaus upės, kuriame lietuvybė išsilaikė ilgiausiai.. Ši knygelė-gidas pažintinio turistinio, etnografinio pobūdžio. Trumai… Skaityti toliau →
2019 m. birželį Kaune išleista nauja istoriko, enciklopedininko, žurnalisto, visuomenės veikėjo dr. Algirdo Matulevičiaus knyga „Mažosios Lietuvos lietuvininkų fenomenas Europos kultūroje“ (Kaunas: Naujasis lankas, 180 p.). Jos redaktorius – žymus žurnalistas ir rašytojas, tautotyrininkas Jonas Laurinavičius. Dizainerė, maketuotoja – Jūratė… Skaityti toliau →
Leidinys – plakatas „Donelaičių giminės genealoginis medis nuo 1600 iki 1945 m.” visuomenei buvo pristatytas įvairiuose renginiuose ir susitikimuose. Leidinio sudarytojai žurnalistas, kraštotyrininkas, leidėjas Valentinas Juraitis ir istorikas dr. Algirdas Matulevičius atliko nemažą darbą surinkdami medžiagą apie K. Donelaitį ir… Skaityti toliau →
Leono Panavo knygrišystė M.Jankaus muziejuje Bitėnuose Mažojoje Lietuvoje Akad. Domas Kaunas Neseniai Mokslų akademijoje vykusi Ignalinos rajono savivaldybės diena renginio dalyvių dėmesį sutelkė į svečių krašto svarbą Rytų Lietuvos pasienio ir visos šalies gyvenimui. Delegacijos vadovo mero Justo Rasiko įvadinis… Skaityti toliau →
Naujajame, šių metų rudens „Donelaičio žemės“ žurnalo numeryje nemažai dėmesio skirta rugsėjo mėnesį Klaipėdoje paminėtam Kristijono Donelaičio draugijos įsteigimo 100-mečiui. Dar viena svarbi sukaktis – neseniai sukako 100 metų nuo Lietuvos generalinio konsulato Karaliaučiuje (Kaliningrade) įsteigimo – šiai sukakčiai paminėti… Skaityti toliau →
1714 m. sausio 1 d. Lazdynėliuose netoli Gumbinės gimė pastorius poetas Kristijonas Donelaitis. Tėvas Kristupas, broliai Adomas, Fridrichas, Kristijonas, Mykolas ir trys seserys, kurių vardai nežinomi , tik santuokos pavardės: Grugulienė, Thetmeyer, Lengienė. 1732-1740 m. Karaliaučiuje mokėsi Knypavos (Kneiphof) katedros… Skaityti toliau →
Valentinas Juraitis Donelaičio draugijos, MLRT narys …Mažai buvo kalbėta ir rašyta apie kitus K.Donelaičio sugebėjimus – apie meistrystę, pagamintus didinimo stiklus, barometrus, laikrodžius ir kt. Jei L. Dageras būtų anksčiau išradęs fotografiją, neabejoju, K. Donelaitis būtų ir šioje srityje pasižymėjęs…… Skaityti toliau →
Spaustuvininko Martyno Jankaus sodyba Bitėnuose (Pagėgių savivaldybėje) rugsėjo 6 d. paskelbta valstybės saugomu objektu. Šioje sodyboje 1858 m. rugpjūčio 7 d. gimė Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, vienas „Aušros“ leidėjų, Tilžės Mažosios Lietuvos Vyriausiojo gelbėjimo komiteto pirmininkas ir atstovas… Skaityti toliau →
Bagrationovskas (Prūsų Ylava) – Kaliningrado srities vizitinė kortelė. Jaukus, gražus miestelis, kur yra dvi kavinės, kur galima nebrangiai užkąsti. Daugelis užsienio svečių, atvykusių iš Vakarų Europos, pažintį su Kaliningrado sritimi pradeda būtent čia. Nuo aikštelės ant kalvos matyti apylinkių horizontai,… Skaityti toliau →
Prioziorskoje (Gerviškėnai, vok. Gervisckehmen). Bažnytkaimis, lietuvių raštijai svarbus tuo, kad čia tarnavo kunigas Fridrichas Hohlfeldas, išsaugojęs persirašytų K. Donelaičio rankraščių kopijas. 1794 m., atsikėlęs į Gerviškėnų parapiją, pasidarė K. Donelaičio rankraščių nuorašus. Kadangi dalis Donelaičio rankraščių dingo, kunigo J.Hohlfeldo išsaugotų… Skaityti toliau →
1255–1256 m. Sambijos kraštą užkariavus Kryžiuočių ordinui, jiems atiteko ir pilis Kuršių marių pakrantėje, tuomet vadinta Zoke, bet buvo valdoma prūsų genties vado. Vėliau pilis ir vyskupija buvo pervardinta į Šakeną (tikriausiai pagal senųjų prūsų žodį šokis – žolė). Ordino… Skaityti toliau →
Lazdynėliai (vok. Lasdinehlen). Apie 6 km į Šiaurę nuo Gumbinės (dab. Gusevo). Čia 1714 m. gimė kunigas, poetas, poemos ,,Metai” autorius Kristijonas Donelaitis. Paminklinis akmuo pastatytas 1896 m su užrašu ,,Duonelaitis” neišliko. 1990m. pastatytas naujas paminklinis akmuo. Manoma, kad čia… Skaityti toliau →
www.mazojilietuva.lt keletą metų buvusi svetainės www.vyzdys.com rubrika plečiasi į savarankiškos svetainės plotus. Neretai žmonės klausia, kas yra ta Mažoji Lietuva? Ir į šį klausimą nėra vienareikšmiško atsakymo. Dar prieš keletą šimtų metų istorikas ir kartografas Simonas Grunau, kurdamas Prūsijos žemėlapį,… Skaityti toliau →
© 2024 Mažoji Lietuva — Kontaktai
Sprendimas: WebMode.lt — Į viršų ↑