1255–1256 m. Sambijos kraštą užkariavus Kryžiuočių ordinui, jiems atiteko ir pilis Kuršių marių pakrantėje, tuomet vadinta Zoke, bet buvo valdoma prūsų genties vado. Vėliau pilis ir vyskupija buvo pervardinta į Šakeną (tikriausiai pagal  senųjų prūsų žodį šokis – žolė).

Ordino kronikos teigia, kad pilis buvo įkurta prūsiškosios vietoje apie 1270 metus. Tuomet buvo malšinamas prūsų sukilimas. Zokės valdovas, matyt, perėjo į sukilėlių pusę ir buvo išvarytas, galbūt žuvo. Pilis buvo skirta apsisaugoti nuo prūsų-skalvių antpuolių. Vėliau, kai prūsai buvo nugalėti, didžiausią pavojų kėlė daug stipresnis priešas – pagoniškoji Lietuva.

Vienas iš patogiausių maršrutų lietuviams buvo užšalęs Kuršių marių ledas. Žiemos metu jie įsiverždavo į Sambijos gilumą ir triuškindavo kryžiuočius. Kilo pavojus ir Karaliaučiui, Ordino maršalo rezidencijai. Tačiau Šakeno pilies lietuviams nė sykio nepavyko užimti. Tik sukilę prūsai, vadovaujami Ganso Gerikės arba Gerikės Talau, buvo neilgam užėmę pilį.

Caras Petras I apsilankė Šakene

Du kartus, 1711 ir 1717 metais. pilyje, keliaudamas iš Karaliaučiaus į Rusiją,  nakvynei buvo sustojęs caras Petras I su Jekaterina I. Legendinio caro žmona buvo tarsi globėja ir motina, padovanojusi carui 11 vaikų. Ji visuomet lydėdavo vyrą, nakvodavo palapinėse, jodavo ant arklio į karo žygius, su eiliniais kariais pagerbiant carą išgerdavo stiklinę degtinės. Šakeno pilis jai tebuvo eilinė stotelė pailsėti ilgoje kelionėje. Tik ypatinga tuo, kad buvo kaimynystėje, netoli imperatorienės gimtinės Marienburgo/Malborko, kur ji, paprasta Livonijos valstietė Marta Skavronskaja, per švedų karą susipažino su didžiuoju caru ir tapo įtakinga jo žmona.

 Antrojo pasaulinio karo metu Šakeno pilis daug nukentėjo. Vėliau čia buvo įkurta  kolūkio arklidė, pilis pamažu beveik visiškai sugriuvo. Viename iš priestatų  tgyven persikėlėlių iš Kazachstano šeima.

Dabar pilyje įkurtas muziejus, lankomas turistų.

Gali sudominti ir kitos Gurjevsko rajono pilys: Rudau (1270 m.), Laptau/Lovbutės (1255 m.), Povundeno (1327 m.), Waldau/Valdavos (gyv. Nizovje) ir kitų 14 pakrantės apsauginių pilių vardai bei nežymios jų liekanos.

Rodnikų gyvenvietėje yra išlikęs šv. Katerinos bažnyčios ansamblis. Ansambliui, kuriam priklauso šv. Katerinos bažnyčia (1320 m.), pastoriaus mokykla, varpininko namai ir Karaliaučiaus menų akademijos įkūrėjo Teodoro fon Šeno kapas.

Tarp senųjų statinių taip pat galima pagyventi. Gurjevsko rajone daug turistinių bazių ir pensionų, kaimo turizmo sodybų.

Kaliningrado sritis pirmoji Rusijos Federacijoje pradėjo vystyti kaimo turizmą. Dabar regione yra daugiau kaip 60 sodybų, pasiruošusių priimti visus, norinčius atsigauti nuo miesto gyvenimo ir turiningai pailsėti. Žvejyba, medžioklė, kelionės upėmis, grybų ir uogų rinkimas, vakaronės prie laužo – visa tai ne tik sustiprins sveikatą ir suteiks žvalumo, bet ir ilgam išliks atmintyje.

Caras Petras I.

Noihauzeno bažnyčia. Apie 1930 m.

Valentino Juraičio nuotr,