2025-10-20 Vokietijoje XXVII knygos mėgėjų draugijos valdybos narys  Alvydas Surblys vedė  pažintinę ekskursiją po  Heidelbergo miestą svečiams iš Lietuvos.

Lietuvos nevyriausybinių organizacijų ir LGGRTC atstovų išvyką   į Vokietiją   organizavo XXVII knygos mėgėjų draugija, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.

1563 m. šiame mieste buvo išleistas Heidelbergo katekizmas (Catechesis palatina) evangelikų reformatų katekizmas) kartu su Evangelikų Reformatų Bažnyčios įstatais ir oficialiai priimtas 1618–1619 m. Dordrechto sinode.  Jis laikomas J. Kalvino ir Ph. Melanchthono teologijų sinteze. Heidelbergo katekizmas buvo priimtas daugelio Evangelikų Reformatų Bažnyčių Europoje (1567 m. Vengrijoje, 1571 m. Nyderlanduose, 1637 m. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje). Lietuvių kalba šis katekizmas buvo išleistas 1857 m., 1893 m. (A. Bezzenbergerio kontrafakcija lotyniškais rašmenimis), 1936 m., 1943 m. ir 2002 metais.

Pastebėtina, kad Heidelbergo universitetas yra seniausias Vokietijoje. Jis buvo įkurtas 1386 metais. Jame mokosi daugiau kaip 28 tūkst. studentų.
Heidelbergo universiteto biblioteka didžiuojasi viena gausiausių knygų kolekcijų šalyje – čia sukaupta per 2 milijonus knygų.

Nuo XVI a. antros pusės Heidelbergo universitete studijavo Lietuvos didikai ir bajorai.

Po I-ojo pasaulinio karo čia studijavo V. Gustainis, matematikas P. Katilius, J. Puzinas ir kiti. Heidelbergo universiteto leidykla išleido M. Niedermanno, A. Senno, F. Brenderio Lietuvių rašomosios kalbos žodyną (Wörterbuch der litauischen Schriftsprach 5 tomai 1932–68). Heidelbergo universiteto C. Winterio knygynas (įkurtas 1822) 1879–1923 išleido 17 lietuvių filologijos veikalų ir Lietuvių literatūros draugijos pranešimų (Mitteilungen der Litauschen literarischen Gesellschaft) 31 sąsiuvinį.

Prieš 80 metų (1945 m. gegužės- gruodžio mėnesiais} į Heidelbergą atvyko apie 100 karo pabėgėlių lietuvių. Dalis jų įsidarbino Heidelberge įsikūrusio JAV kariuomenės Vyriausiojo štabo Europoje institucijose. Kiti studijavo universitete (humanitarinius mokslus – 23, mediciną – 21, teisę – 12, ekonomiką – 9). 1949 m. studijavo 86 lietuviai.
1946 m. buvo išleisti trys neperiodinio žurnalo Studentų dienos numeriai (redaktorius S. Selėnas), 1947–1948 m. – trys žurnalo Scholar numeriai (redaktorius A. Zubras-Zemribas).

1945–1947 m. karo pabėgėliai studentai gyveno Jungtinių Tautų pagalbos ir atkūrimo administracijos (UNRRA) įsteigtame bendrabutyje. 1945 m. pabaigoje Heidelberge gyvenę 95 lietuviai ir apie 60 įsikūrusių jo apylinkėse susibūrė į Heidelbergo lietuvių bendruomenę (pirmininkas B. Sližys); 1946 –1949 m viduryje bendruomenei priklausė apie 200 narių.
1945–1951 m. Heidelberge veikė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus skyrius (vadovai A. Koncė, A. Valiuška, Balsevičius). Heidelbergo lietuvių parapijai (veikė prie vietos katalikų parapijos) vadovavo kunigai P. Bačinskas, A. Valiuška, P. Vasaris, Jokūbauskas.
1949–1951 m. dauguma lietuvių išvyko į JAV. 1951 m. Heidelberge buvo likę apie 10, apylinkėse – apie 25 lietuvius (daugiausia buvo atvykę iš Mažosios Lietuvos).

Pastebėtina, kad  Heidelberge  tam tikrų  Lietuvos asmenybių ar  istorinių įvykių įpaminklinimas galėtų tapti viena iš bendradarbiavimo tarp Vokietijos lietuvių bendruomenės ir Lietuvos visuomenininkų pilietinės veiklos krypčių.

Heidelbergas (Heidelberg) yra miestas Vokietijos pietvakariuose, Badeno‑Viurtembergo žemėje, į pietryčius nuo Mannheimo.

 

Raimundas KAMINSKAS

Autoriaus nuotr.