Lietuva mini išskirtinę sukaktį – kultūros milžino Liudviko Rėzos 250-ąsias gimimo metines.
Šia proga Seime rengiamas iškilmingas paminėjimas, kuriame bus ne tik diskutuojama apie jo neįkainojamą indėlį į raštiją, bet ir skambės autentiškos Mažosios Lietuvos dainos.
Renginio metu Seimo skaitykloje susirinkusieji galės ne tik išgirsti pranešimus, bet ir pasinerti į muzikinę atmosferą. Liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“ atliks M. L. Rėzos užrašytas Mažosios Lietuvos liaudies dainas. Simboliška, kad šis palikimas šiandien įgauna ir modernių formų – pavyzdžiui, Neringos savivaldybė rengia M. L. Rėzos konkursą: Repas susitinka su folkoru.
Po oficialiosios dalies vyks diskusija „M. L. Rėzos palikimas šiandienos tapatybei“. Joje dalyvauja prof. Vytautas Juozapaitis ir prof. Valdas Rakutis, Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis,poetas Antanas A. Jonynas bei dr. Bronė Stundžienė.
Martyną Liudviką Rėzą (1776–1840) daugelis atpažįsta iš mokyklinių vadovėlių kaip asmenybę, padėjusią pamatus lietuvių literatūrai. Pasak Seimo nario Vytauto Juozapaičio, šis žmogus atliko tikrą istorinį žygdarbį.
„Jis surinko ir išleido genialųjį Kristijono Donelaičio kūrinį „Metai“, paskleisdamas žinią apie mūsų tautą vokiškai skaitančiam pasauliui. Šiuo renginiu Seime pagerbiame šią iškilią asmenybę“, – teigia V. Juozapaitis. Primename, kad šia proga ir Neringos savivaldybė skelbia Rėzos metus: pagerbiamas raštijos puoselėtojas, taip pabrėždama kultūrinio paveldo svarbą.
L.Rėza buvo ne tik leidėjas, bet ir legendinio Karaliaučiaus universiteto profesorius, I. Kanto bei J. G. Herderio kolega. Jo veikla apėmė daugybę sričių, o Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai nuolat atveria naujus jo daugialypio mokslinio darbo klodus
Nuotraukoje: Paminklas Liudvikui Rėzai Karaliaučiuje. (Skulpt. A. Sakalauskas, arch. R. Krištopaitis)
Valentino Juraičio nuotr.
