Naujos knygos. Birutė Kurgonienė: „ŠIANDIENĄ MYLĖSIU VISUS“

Portalas www.mazojilietuva.lt nuolat pristato ir supažindina savo skaitytojus su autorių kūryba, kurie nagrinėja, tiria, suteikia nostalgišką emocinį krūvį tapybos, fotografijų, eilėraščių, piešinių ir kitais kūriniais, skirtais Mažosios Lietuvos kraštui.

Šįkart pristatome Mažosios Lietuvos reikalų tarybos atsakingosios sekretorės, kultūros ir visuomenės veikėjos Birutės KURGONIENĖS eilėraščių knygą ŠIANDIENĄ MYLĖSIU VISUS.Išleido leidykla ,,Andrena”. Simboliška, kad knygos pristatymas sutapo su autorės 70-mečio sukakties minėjimu.

Keletas eilėraščių iš knygos

PABĖTŲ BAŽNYČIOJE, UŽSIGEIDUS PASIMELSTI PRŪSIŠKAI

Ir staiga patyrėme stebuklą, –

Ak, kokia tai buvo atgaiva!

Vasaros kaitroj sukepę lūpos

Meldėsi išnykusia kalba.

Nei altorių, nei stočių, nei klauptų

Tarp griuvėsių neberasi tu,

Tik žolynai budi, tarsi lauktų,

Gal sugrįš vėl prūsai iš naktų?

Iš širdies išskridę mūsų žodžiai

Seno Sembos kaimo pakrašty

Meldė Viešpatį, ko troškom godžiai,

Kad nebūtų prūsai užmiršti.

PRIE RAMBYNO

Ei, kalne, ar meni laikus, kai Laima čia gyveno?

O kas užrito akmenį ant tavo kūno seno?

Žinau, – buvai Perkūno tu didingoji buveinė,

Atėjom čia – jo laimintų garbių prabočių ainiai.

Linguoja tarp melsvų pušų vėlelių skaidrios vygės

Iš skalvių sugriautos pilies – slaptingosios Ramigės.

Žemaičių, prūsų, žiemgalių čia Romuva – šventovė.

Drobelėm pasipuošę mes ir kojas nusiplovę…

Didieji Nemuno sūnai – šaunieji milžinaičiai,

Ieškoję laimės, iš svetur namo sugrįžo sparčiai.

Tilžaitis… Tas iš Vakarų gabeno kalaviją,

O Vilmantas? Anas Pietuos sau varpą įsigijo.

Rambynas taigi iš Šiaurės sau akmenį parvilko.

–Darysiu aukurą dievams viršūnėj kalno pilko!

Žėrėjo saulėj tas akmuo, vis gludinamas vėjo.

Akėčios, žagrė ir dubuo po akmeniu spindėjo.

Ir nevalia jo buvo liest, visus įspėjo laumės.

Prie to akmens seni dievai ir mūs krivaičiai glaudės.

Bet nieko amžino nėra, pasauly viskas keičias.

Pagerbkim protėvius malda. Virš kalno spindi žvaigždės…

KARALIENĖ LUIZĖ

Spaudžia širdį neganda juodoji –

Karaliaučius prislėgtas vaitoja.

Frydrichai, sakyk, gal aš sapnuoju?

Miestan žengia Bonaparto koja…

Tik į Rytus lieka bėgt, brangioji.

Mėmelis priims mus gan svetingai.

Nors tamsus, bet laisve jis alsuoja

Ir atsidavimo jam nestinga.

Ak, kodėl kilmė, valdžia ir grožis

Neišgelbsti nuo kančios ir baimės?

Karalienė žiedeliu išdrožia

Graudžiai liūdną Gėtės ketureilį.

Be Karalių miesto sunkios dienos.

Bet piliečių meilė – jai po kojų.

Ne tik stotas žavi miestelėnus,

O ir rūpesčiai, kuriuos aukoja.

Su Tavim atgijo pilkas brukas –

Miestas dirbo, mokės ir prekiavo.

Ašarėlės murzino berniuko

Švelniai gulė nosinaitėn Tavo.

Tu buvai pavargėlių paguoda,

Laisvės mūza, meilės įkvėpėja.

Meldėmės ir buvo Dievo duota.

Mums širdžių valdovės taip reikėjo…

KLAIPĖDAI

Skiriama Klaipėdos sukilimo dienai – Sausio 15-ąjai

Kai pirmą kartą jūrą pažinau,

Didingo grožio paliesta, sustìngau.

Lig tol gražiausias tu buvai, dangau.

Dabar dailiausia man – banga aptingus.

Mieli man uosto žvilgantys kranai –

Palinkę „gervės“ ir „žirafos“ – budi,

Kai gatvių kapiliarais tu braidai,

Ragauji „kafiją“ nuo vėjų sūrią.

Akimirką, sutrikęs, pamąstai:

Be Klaipėdos ir Lietuvos nebūtų…

Uostamiestis – tai mūsų pamatai.

Sukilėliams nešu vainiką rūtų!

2011 metais dienos šviesą išvydo didelės sėkmės tarp skaitytojų sulaukęs patarimų ir instrukcijų leidinys – Birutės KURGONIENĖS knyga ORGANIZACIJOS LYDERIO KIŠENINIS VADOVAS. Pasiūlymą tokiai knygai parengti ANDRENOS vadovė Nijolė PETROŠIENĖ autorei pateikė, įvertinusi jos, kaip populiarios lektorės, patirtį, juk sukauptu renginių organizatorės, regioninės kultūros įstaigos vadovės ir aktyvios visuomenininkės patyrimu Birutė noriai dalindavosi ne tik su kultūros darbuotojais.

Jos paskaitų – „Nacionaliniai dalykinės kultūros ypatumai. Gyvenimo scenarijus ir karjera“, „Organizacijos įvaizdis, jos veiklos kultūra. Darbuotojų prezentacinių įgūdžių lavinimas“, „Tarpusavio bendravimo protokolinių reikalavimų paisymas – sėkmingo bendravimo laidas“, „Kultūros žmogaus misija. Asmenybė ir tauta. Pasionarijų įtaka visuomenės raidai“, „Nuo idėjos – iki finalo… Bendrieji renginio vadybos aspektai“, „Viešojo kalbėjimo ypatumai. Kalbų rengimo metodika“, „Viešųjų ryšių kūrimo užduotys“ – klausėsi pedagogai, kariškiai, moterų organizacijų narės, savivaldybių darbuotojai, verslininkai.

Knygoje populiariu stiliumi pateikta gausybė patarimų įvairiais lyderio veiklos klausimais, kalbama apie asmenybės ir vadovo veiklos raidą, pateikiamos konkrečios tarpusavio bendravimo protokolinių reikalavimų, etiketo, teigiamo įvaizdžio kūrimo, viešųjų ryšių bei renginių organizavimo, bendravimo su žiniasklaida, straipsnių rašymo ir kitos instrukcijos.

Birutė KURGONIENĖ (MATAŽINSKAITĖ) gimė 1956 m. birželio 1 d. Pečioroje, Komių ATSR, Rusijoje, tremtinių šeimoje. Tėvams sugrįžus į tėvynę, 1963–1967 metais mokėsi Karačiūnų (Vilniaus r. sav.) pradinėje mokykloje, vėliau – M. K. Čiurlionio meno mokyklos Chorinio dirigavimo skyriuje. Pirmoji B. KURGONIENĖS darbovietė– LTSR MT Televizijos ir radijo valstybinis choras(1975–1978). Vėliau, su vyru kariškiu išvykusi gyventi į Baltarusiją, ji dirbo šios šalies kultūros įstaigose. 1979 metais įstojo ir 1984-aisiais baigė Minsko kultūros institutą (dabar – Baltarusijos valstybinis kultūros ir meno universitetas), įgydama kultūros švietimo darbuotojo, mėgėjų choro kolektyvo vadovo kvalifikaciją.1984 metais sugrįžusi į Lietuvą, dirbo Vilniaus įgulos karininkų namų vyresniąja instruktore kultūros ir meno darbui (1984–1985), Vilniaus miesto vykdomojo komiteto Kultūros valdybos Kultūros švietimo įstaigų metodinio kabineto vedėja (1985–1987), Naujosios Vilnios kultūros rūmų direktore (1988–1993), Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamento prie LRV vyresniąja specialiste kultūros problemoms (1994–1995). Nuo 1995-12-11 iki pat su Apskričių reforma susijusio įstaigos likvidavimo (2009-12-31), vadovavo Rytų Lietuvos kultūrinės veiklos centrui (nuo 2006 m. – Vilniaus apskrities kultūros centras), spartinusiam multikultūrinio paribio – Elektrėnų savivaldybės, Ignalinos, Molėtų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Varėnos, Vilniaus ir Zarasų rajonų savivaldybių bei Visagino miesto – gyventojų integraciją į šalies dvasinį ir kultūrinį gyvenimą, didinusiam sostinės Vilniaus įtaką regiono kultūriniam prusinimui, ryšių tarp įvairių kultūros institucijų plėtojimui. Pastaruoju laiku Birutė daugiausia dirba su paaugančia karta, taip pat išlieka aktyvi savo visuomenine ir kultūrine veikla.

Savo pirmąjį eilėraštį knygos autorė parašė, besimokydama 2-oje klasėje, kai jos pirmoji mokytoja Marija KRIKŠTAPONIENĖ atleido ją nuo dailyraščio, pasiūlydama pamokos laiku kurti eilėraščius. Greitai visi klasėje žinojo, į ką kreiptis, prireikus ką nors gražiai pasveikinti ar pagerbti. Vėliau jau pati nuo savęs sukurdavo tokių sveikinimų savo draugėms ar artimiesiems. Gyvenime mokėjimas eiliuoti praversdavo, kai, rašydama renginio scenarijų, nerasdavo kokiam epizodui tinkamo eiliuoto teksto. Toks lengva igimdavo jos galvoje. Žodžiu,ilgą laiką ji save laikė progine eiliuotoja. Vis dėlto, laikui bėgant, atsirado ir natūraliai gimstančių eilėraščių.

Į pirmąją Birutės KURGONIENĖS eilėraščių knygą ŠIANDIENĄ MYLĖSIU VISUS nugulė įvairiais gyvenimo periodais parašytos eilės. Birutės kūryba – tarsi išpažintis, atviras pokalbis apie meilę Tėvynei ir žmogui, šviesos ir gerumo paieškas, dėkingumą Kūrėjui, artimiesiems ir draugams. Jos eilės pasižymi moterišku emocionalumu, lyriškumu, subjektyviu požiūriu į supančią aplinką, asmeninį gyvenimą, kasdienybę. Dažnai tekstai liudija gilesnį pasinėrimą į vidinį pasaulį, subtiliausių dvasinių judesių fiksavimą, patirtus išgyvenimus, džiaugsmus ir nusivylimus. Autorei būdingas romantizmas, savotiškas protestas prieš modernųjį pasaulį, o ir įgytas muzikinis išsilavinimas verčia ją siekti melodingumo, konkrečios ritmikos. Tačiau knygoje rasime ne vien ketureilių, o ir sonetų, trioletų, haikų ir net akrostichų, dainų bei vertimų. Pažymėtina, kad autorė yra laimėjusi ne vieną literatūrinį konkursą. Knyga ŠIANDIENĄ MYLĖSIU VISUS skiriama plačiam skaitytojų ratui – mokyklų skaitovams, renginių organizatoriams, jausmingos psichologinės lyrikos mėgėjams.

Knygos pristatymas vyko nuostabų, šiltą pirmosios vasaros dienos vakarą nepaprastai gražioje vietoje – GALGIŲ KUPOLO RENGINIAMS terasoje, prie vandens. Už renginio idėją, giminės jaunosios kartos sutelkimą jubiliejiniam knygos pristatymui organizuoti ir visokeriopą paramą Birutė dėkoja savo mylimai dukterėčiai Mildai KUBILIENEI ir jos vadovaujamos MB „SVAJONIŲ FABRIKAS“ komandai. Solenizantę ir naujos knygos autorę Birutę KURGONIENĘ sveikino gausus būrys svečių: giminaičiai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Neringa LAURINAVIČIŪTĖ, perdavusi labai gražų Vilniaus miesto mero Valdo BENKUNSKO sveikinimą, Vilniaus miesto Pašilaičių seniūnė Ramunė POLIAKOVIENĖ, apžvelgusi išskirtinę Birutės KURGONIENĖS – Žemynos seniūnaitės – veiklą, Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II parapijos vikaras Viktoras KUDRIAŠOVAS su Parapijos pastoracinės tarybos, kurios narė yra ir sukaktuvininkė, atstovais, vaikystės draugės iš M. K. Čiurlionio meno mokyklos laikų, kolegės iš Vilniaus GABIJOS progimnazijos, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (pirmininkas Kęstutis PULOKAS), www.mazojilietuva.lt redaktorius Valentinas JURAITIS, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Valdybos pirmininkas Stanislovas ULINSKAS bei ilgametis Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių bendrijos lyderis Albinas GUTAUSKAS, Vorutos klubo KARALIAUS MINDAUGO KOLEGIJOS nariai, Totorių kultūros centro (vadovė Almira PARMAKSIZOGLU) atstovai, Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė, gydytoja Natalija ŠERTVYTIENĖ ir Lietuvos ukrainiečių moterų sąjungos atstovės, buvusios darbovietės – Vilniaus lopšelio-darželio VĖJELIS – darbuotojai Rita ir Jonas BARBARAVIČIAI,buvusi Švenčionių r. savivaldybės Sarių kultūros centro vadovė, verslininkė Danutė GABRINOVIČIENĖ, Ignalinos kredito unijos valdybos pirmininkė, Jungtinės centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narė Violeta ČEPONIENĖ, jaunystės draugė iš pirmosios darbovietės – Lietuvos televizijos ir radijo valstybinio choro, vokalo pedagogė Irena NOVIKIENĖ (kompozitoriaus Mikalojaus NOVIKO našlė), Zarasų krašto šviesulys, kultūros ir visuomenės veikėjas Vasilijus TRUSOVAS, ilgametė Nemenčinės GEDIMINO gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, kultūros veikėja Vanda RINKEVIČ,poetė Sonata PALIULYTĖ, dailininkai medalininkai Lina ir Juozas KALINAUSKAI, Lietuvos nacionalinės filharmonijos Visuomenės informavimo skyriaus vyr. redaktorė Skirmantė VALIULYTĖ, architektė Vilnė KNEIŽIENĖ, pedagogai Angelė AMBRAZAITĖ,Lukas LEPEŠKEVIČIUS ir kiti. Jau gerokai sutemus, virš Galgių nugriaudėjo galingas ILGIAUSIŲ METŲ! Vakaro svečių rankose sužibo putojančios vyno taurės sukaktuvininkės ir autorės garbei.

Renginį šiltai ir jautriai vedė sukaktuvininkės draugė – Lietuvos žurnalistė, etnologė, tautosakininkė Gražina KADŽYTĖ., akordeonininkas Vakaris JASENOVIČIUS ir poetas, režisierius, scenaristas ir atlikėjas Mindaugas VALIUKAS, kuris atliko ne tik keletą savo kūrybos dainų, bet ir ir staigmeną – dainą pagal Birutės KURGONIENĖS eilėraštį NETIKĖTAS SUSITIKIMAS, išspausdintą naujojoje knygoje.

Apie savo kūrybą autorė byloja taip: „Poezija – tai bandymas pamatyti save nuskaistintą, tarsi vidinio „žvaigždėto dangaus“ tyrinėjimas, pagaliau, ir būdas įrodyti sau, kad egzistuoji… Todėl retkarčiais nevengiu šios laimės. Nebaudžiu savęs, drausdama sau tai. Noriu rašyti ne tik apie grožį. Noriu, kad žmonės jaustųsi gražūs, kad kiekvienas atrastų savąjį eilėraštį…