Keletą metų fotografavau  bažnyčias,  prūsų šventavietes dabartinėje Kaliningrado srityje, išleidau pora fotoalbumų apie Mažąją Lietuvą, surengiau fotoparodų. Šioje publikacijoje pateikiu keletą vaizdų.

Šiandien  lietuviškumo ženklų dabartinėje Kaliningrado srityje nėra daug. Nors kadaise daugiau net dvejuose trečdaliuose  dabartinės  srities teritorijos  kalbėta lietuviškai. Čia gyveno lietuvininkai, prūsų palikuonys, išpažįstantys liuteronų evangelikų tikėjimą.

Mažoji Lietuva (dab. Kaliningrado sritis) – nuo seno baltų genčių gyvenama žemė, tačiau dramatiški  istorijos vingiai gyvenimą pakreipė kitaip. Šimtmečius tęsėsi prūsų kovos su kryžiuočiais. Vėliau lietuvininkus spaudė germanizavimas( mokykla, bažnyčia,  kariuomenė), 1937 metais hitlerininkai pakeitė lietuviškus vietovių pavadinimus  vokiškais, 1946 m. stalinistai – rusiškais, o likusius po karo gyventojus, deportavo į Vokietiją.

Kurdamas  fotopasakojimą apie lietuvinininkus  šiame krašte eidamas K. Donelaičio pėdsakais, aplankiau daugybę sakralinių vietų: prūsų romoves ir  lietuvininkų bažnyčias.

    Kaip bebūtų gaila – tai griuvėsių istorija. Ieškodamas  gilesnio santykio neretai  pasirinkdavau  statiškas kompozicijas. Fiksavau  nejudrius daiktus, žaisdamas šviesa ir šešėliais. Šviesos virpėjimas daiktams ir medžiams suteikia nauja gyvybę tarsi stengdamasis nukelti  žiūrovą  į praeitį.

     Praeitis.Štai prūsų Ramovė Bočagi (Piluškstis) kaime Manoma, kad pirmasis prūsų  religinis kulto centras Ramovė, buvo įkurtas netoli dabartinės Osokino – Lipovkos gyvenvietės šalia Mamonovo (Bagrationovsko raj.).

Vėliau, jau II ojo amžiaus  pradžioje , sustiprėjus pietinių kaimynų lenkų  puldinėjimams šis centras buvo perkeltas  netoli dabartinio Černiachovsko šalia  kaimo Bočagi ( Pilukštis).Antroji Ramovė ypatinga, saugi, rami.Galbūt prūsų dvasininkų ilgai rinkta ir pasirinkta  beveik geografiniame prūsų gyvenamų žemių viduryje.

Jeigu aplankysime  bažnyčių, kirchių išlikusius pastatus, ar liekanas, tai atsiminkime, kad kiekvienoje iš jų  pamaldos lietuviškai  buvo aukojamos dar  iki XIX a. pabaigos.

 Tolminkiemio bažnyčia, kur tarnavo K.Donelaitis,  atstatyta 1967 metais. Faktiškai  – tai  yra  naujas kūrinys,  tikėtinai gerai pavykusi  kopija.

   Kuriant fotografijos pasakojimą tenka ieškoti  simbolių, ženklų išlikusių ženklų  mūrinėse ir akmens sienose. Ir tokių ženklų  atrandi . 

   Žvelgiant į  nykstančių ir sunaikintų pėdsakus būtina  bent minimaliai žinoti istoriją, simbolių kalbą. Nes daugelyje  vietovių mus pasitinka tik užuominos apie praėjusį lietuvininkų gyvenimą.

Valentinas Juraitis

V. Juraitis – žurnalistas,  fotografas, kraštotyrininkas, meno kūrėjo statusas suteiktas 2005 m., leidžia fotografijos  žurnalą ,,Vyzdys“(dabar elektroninė versija www.vyzdys.com),yra surengęs fotoparodų šalies fotogalerijose, tarp jų ir užsienyje, Amsterdame, Čikagoje, Kaliningrade, Maskvoje, Berlyne, Ciuriche. Fotografijos saugomos Lietuvos nacionaliniame, Ciuricho, Lozanos ir kt. muziejuose.

Valentinas Juraitis. Ragainės (Neman) bažnyčia. M.Mažvydo tarnystės vieta