Dėl perlaidojimo vietos, asmenybių pagerbimo
Manau, kad Jono Budrio palaikus derėtų perlaidoti šalia sukilėlių, kuriems jis vadovavo, kapo. Šioje vietoje vyksta kasmetinė pagerbimo ceremonija. Jei žmonėms netrukdo sukilėlių palaikai, netrukdys ir jų vado…
Edita Barauskienė
Mąstykim ir dirbkim, bet be mitingų
www.mazojilietuva.lt publikuotą V. Jurgilevičienės straipsnį įdėmiai perskaičiau, labai pritariu Simonaičio ir Stiklioriaus pagerbimui. Formos gali būti įvairios, ne tik lentomis. Dėl Klaipėdos krašto karinio užėmimo opercijos vado Budrio palaikų perlaidojimo būčiau atsargesnis.
Nevartoju sąvokos Klaipėdos krašto ”prijungimas”, nes tai agresijos sinonimas, ypač šiuo metu vykstančio Ukrainos “prijungimo” specoperacijos fone. Tinkamiausia sąvoka: Klaipėdos krašto ir Lietuvos Respublikos suvienijimas. Kariškių iškėlimas į šimtmečio šventės programą jos taip pat nepapuoštų. Viskam reikalingas tinkamas momentas ir atmosfera. Jei palaikus perkelti, tai šios užduoties nesiejant su karine akcija ir kitu metu, šeimos įpėdinių iniciatyva ir pastangomis. Daugiau reikėtų diskusijos ne internetinėje erdvėje, bet prie apskrito stalo ir su kavos puodeliu prie rankos.
Labai palaikau Martyno Jankaus paminklo Klaipėdoje idėją, bet ji slopinama. Martynas Jankus 1922-1923 m. sandūroje buvo Vyriausiojo Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komiteto pirmininkas, atstovavęs sąmoningajai Mažosios Lietuvos lietuvių politikų daliai. Ne Budrys, bet Jankus buvo kviečiamas posėdžiams su į Klaipėdą atvykusiais Ambasadorių konferencijos delegatais ir pasirašinėjo svarbius dokumentus. Iš visų minėtojo įvykio dalyvių jis yra daug nusipelnęs ir tinkamiausia figūra įamžinimui būsimo šimtmečio proga.
Mąstykim ir dirbkim, bet be mitingų.
Domas Kaunas