Sprendžiant  iš atsiliepimų pasitarime Prezidentūroje ML heraldikos klausimu vieningesnės nuomonės  nebuvo neprieita, o tik dar  labiau pasilikta  įsikibus savo argumentų.  

 Regis, klaipėdiečiai galvoja, kad  vilniečiai yra  užsispyrę : šalies administracinis centras  nori primesti nuomonę  šalies vakarinei daliai – pajūriui. Tai smulkūs nesutarimai. Nors  kaip bežiūrėtume kiekvienų nuomonė   verta dėmesio. 

  Ar tik  neatsitiks, kad pradėsime buksuoti kaip  anksčiau  ginčydavosi  fizikai ir filologai… Bet tai būdavo  suprantama kaip  humoras, teatrališkas žaidimas.

   Abu požiūriai   požiūriai: Klaipėdos universiteto darbuotojų dr. Silvos Pocytės, dr. Vyganto  Vareikio  visuomenei  pristatomi ,,briedis “ ir  MLRT pirmininko  Vytauto  Šilo, dr. Algirdo Matulevičiaus  pristatoma ,,raitelė“ turi istorines šaknis.

    Nemažai dėmesio ir pastangų  viešinant  herbo sukūrimą  paskyrė klaipėdietis   dizaineris  K. Mickevičius, atsiuntęs  man  įvairią diskusijų medžiagą, iliustracijas.

Šiandien  yra du pasiūlymai, koks galėtų atrodyti Mažosios Lietuvos herbas. Blogiausia , kad abeji siūlytojai  žino,  jų nuomone, teisingiausią atsakymą. Taip galvojant kompromisas, ar vieno kurio projekto pasirinkimas yra  sunkiai įmanomas.

Aš, pavyzdžiui, teisingo atsakymo dar  nežinau ir galiu tik pasvarstyti projekto kryptis.

     O  žvelgiant ir  Didžiosios Lietuvos  – šis  kraštas  -tai  lietuviškos raštijos  lopšys ir gimdyvė, cenzūros kontroliuojamos – laisvo žodžio ir nuomonės šaltinis.. Ar negali atsirasti   knygos ir raidės simbolių  herbe, kurie  tokie   svarbūs  visai tautai.

 Taip pat  turime įvertinti   simbolizuodami apie Mažąją Lietuvą,  ar kalbame apie visą teritoriją , ar  Klaipėdos, Neringos, Šilutės, Pagėgių  Tauragės, Jurbarko rajonus, kurie  tėra tik  maža dalelė. Jei pasižiūrėsime į istorinius –žemėlapius tai  dabartinė krašto teritorija  sudaro tik ~1/12  dalį vadinamosios  Rytų Prūsijos.

Kusdami ir parvirtindami  Mažosios Lietuvos herbą  turėtume žvelgti plačiau aprėpti visų lietuvininkų kontekstą.

 Knygose perverčiau  senuosius  žemėlapius:  Didžioji dalis Rytprūsių žemių dabar priklauso Rusijos Federacijos ir Lenkijos Respublikos  teritorijoms.( Žr. žemėlapis)

   Šiandien didesni plotai atiteko Rusijai ir Lenkijai, kur  gyveno lietuvininkai  ir po Antrojo pasaulinio karo metu  žuvo arba buvo prievarta deportuoti  į Rytų ir Vakarų Vokietijas.

Deja, kuriant herbą šie žmonės-lietuvininkai  diskusijose   jau nedalyvauja.Gal vienas kitas jų giminaitis.

    Kaip bebūtų skaudu, bet šiose teritorijoje  liko  ryškiausi lituanistikos paminklai: K. Donelaičio Tolminkiemis (Čistyje Prudy), brolių Mielkių Mielkiemis (Kalinino), Vydūno Tilžė. Daugiau negu 50 paminklinių vietų, kurios dar  yra išlikę ir man teko  beveik visas  šias bažnytėles iki pandeminiais metais aplankyti ir nufotografuoti…

  Štai kunigo J. Hochfeldo  bažnytėlė , kur šis Donelaičio bičiulis   išsaugojo   poemos ,,Metų“  antrąją dalį, yra   Gerviškėnuose (Priozerskoje)   dar išlikusi.

Jeigu ne šis kunigas  šiandien pilnos Poemos neturėtume. Valtarkiemio (Olchovatka) bažnyčia, kadaise  K.Donelaičio lankoma,    dar su stogu. Apgriuvusią  Romintos(Krasnolesje) bažnyčią netoli Tolminkiemio  rusai  jau pilnai atstatė ir restauravo paversdami  provoslavų maldos namais.

   Šiandien turime plotelį  Mažosios Lietuvos , Klaipėdos kraštas 1923m.susigrąžintas  per sukilimą. Buvo dramatiški 1939 ieji.  1944 m  Stalinui  leidus  16 oji lietuviškoji divizija  kartu su  kitomis  raudonosios armijos pajėgomis išstūmė  hitlerininkus  iš Klaipėdos regiono.Tai buvo panaudota  propagandos tiksliais.

   Kitais metais  2023 m.  minėsime Klaipėdos susigrąžinimo  100 metų jubiliejų. Ir  todėl reikėtų susitelkti ir  jau  artimiausiu laiku   sutarti ir  patvirtinti Mažosios Lietuvos  herbą. Bet kita vertus jubiliejai ateina ir praeina. O herbas lieka ilgam.

Kas tame herbe  turėtų   matytis?

Jau yra  suformuota Lietuvos etnografinių regionų herbų simbolių
sistemą: Žemaitijos herbe yra pavaizduota meška, Dzūkijos – karys (skydininkai – lūšys),
Aukštaitijos – raitelis ant žirgo, Suvalkijos – tauras.

Kodėl mažajai Lietuvai  negalėtų atstovauti Briedis? Žinoma galėtų. Taip pat  galėtų ir Raitelis. Tai du pasiūlymai.

 Dar neišgvildentos  Trečia – Mažosios Lietuvos  kaip lituanistikos, raštijos lopšio tema.

 Ketvirta   –  jūros, marių  valstybės  idėja. Atskirais kodais tai galėtų tilpti viename herbe.

    Dabar  pažiūrėkime, kiek briedžių  pavaizduota Europos herbuose- daugybė. Rusijos miestus  32   Ir dar. Atkreipkime  dėmesį   šiandien herbas kuriamas ne  lietuvininkų ir ne vokiečių rankomis , o Didžiosios Lietuvos menininkų, visuomenininkų, valdininkų,  rankomis. Mano akimis, herbas  turi  atspindėti   ir  praeitis  mums aktualias šaknis, ir  šiandienos  realijas bei ateities ambicijas.

   Reikia nepamiršti, kad dabar mes turime uostą Klaipėdą ir esame jūrinė valstybė. Jūrinės valstybės svajones  puoselėjo kunigaikščiai  Kęstutis, Algirdas kariaudami dėl Priegliaus,  Nemuno ir Dauguvos žiočių. Gaila, kas laimėjus Žalgirio mūšį, jungtinėmis pajėgos  1422 m. prie Melno ežero pasirašę sutartį, pagal kurią Klaipėdos uostas  pasiliko kryžiuočiams. Lietuvai liko tik  Palangos uostas. Tai kas, kad  Didysis kunigaikštis Vytautas  apie 1415 m. pasistatė galingą pilį netoli Chadžibėjaus (dab. Odesa) vildamasis tapti jūrinės valstybe prie Juodosios jūros. Tai tolima praeitis.

   Šių herbų projektų sukūrimui  reikia skirti lėšų ir  patikėti keliems   dizaineriams iš anksto jiems pateikus užduotis.

   Jeigu Briedžio idėja  jau šiek tiek meniškiau įprasminta, tai Raitelės piešinys   dar laukia dailininko –dizainerio rankos. Pridėjus  šiandieninio dailininko ranką ir šis herbas suskambėtų.

Kas dabar siūloma?  Platesnė visuomenė  dar nematė vėliausių  herbo variantų, nebijokime  siūlyti ir išgvildenti  kitų idėjų, neverkšlenkime jei jos  ir nebus įgyvendintos  herbe, bet liks istorijai, stiprins    mūsų  tapatybės supratimą.

 Talentingo  dailininko heraldiko  A.  Každailio ML herbo  variantas, pažymėtas ženklu D , atspinti ir jūrinės  valstybės idėją. Tai labai svarbu. Ir vertinga. Tik šie  herbai  turi trūkumą yra perkrauti detalėmis.

 Viešai ir masiškai naudojant  herbas turi būti  nepakrautas ženklais, lakoniškas įvedant kodus, simbolius. Herbas turi  vaizdžiai  atrodyti didinamas ir mažinamas, publikuojant  ant įvairių paviršių ir  erdvių. Spalvotas ir nespalvotas šiuose reikalavimus -tai  gerai žino dizaineriai, heraldikai.

 Diskusija tęsiasi  jau keletą metų ir gali  atitolinti  nuo pagrindinių darbų, rūpinantis Mažosios Lietuvos paveldo paminklais ir jų atminties įtvirtinimu piliečių sąmonėje,  stiprinant, išryškinant   mūsų krašto tapatybę  ir  žmonių pasididžiavimą savo kraštu.

Valentinas Juraitis

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys,

www.mazojilietuva.lt redaktorius