V. Šilas: PAMĄSTYMAI DĖL MARTYNO MAŽVYDO AMŽIAUS

V. Šilas:  PAMĄSTYMAIDĖL MARTYNO MAŽVYDO AMŽIAUS

Pirmoji knyga yra išskirtinis įvykis kiekvienos tautos gyvenimui, o jos autorius ar sudarytojas jai yra  didinga asmenybė. Taip pat ir lietuviams. Prie Karaliaučiauspilies spaustuvę laikęs HansasVeinreichas (HansWeinreich), išspausdinęs pirmąjį prūsišką katekizmą (1545), išleido ir pirmąją lietuvišką knygąCatechismusaprastyszadei, Mokslas skaitimaraschta…sugulditasKaraliauczui… metu M.D.XLII(t. y. 1547 metais).Puiku, kad mūsų pirmoji knyga savo turiniu pralenkė to meto tautų pirmąsias knygas (Katekizmus).Mūsų pirmoji knyga buvo ne tik katekizmas, bet ir mūsų kalbos gramatikos, terminijos, pasaulietinės poezijos, muzikos istorijos pradžia. Ji svarbi ir tuo, kad pirmą kartą užfiksavo irvienintelį to meto lietuvių savivardį LIETUVININKAI (knyga skirta „Letuvininkump“- lietuvininkams).

Kas tuomet buvo šio unikalaus darbo  „suguldytojas“, kaip vėliau patvirtinta– Martynas Mažvydas? Gabus,Žemaitijoje gimęs,jaunuolis, ar jau subrendęs vyras? Jukiki šiol spėliojama, kada jis gimė.Vienur rašoma, kadjis gimė 1510 metais ar apie 1510 metus (evangelikų liuteronų kunigai Vilius Gaigalaitis ir Erikas Laiconas, vokiečių kalbininkė GertudBense), kitur – kad apie1520metus (bibliografas Vaclovas Biržiška, lituanistas akademikas Zigmas Zinkevičius, reformacijos LDK ir Mažojoje Lietuvoje žinovė dr. Ingė Lukšaitė). Mažosios Lietuvos enciklopedijainformavo „saliamoniškai“–  jis gimė iki 1520 metų. O kokius metus gautumeiš jau žinomų lietuviškos raštijos pradininko biografijos faktų?

Teigiama,kad M. Mažvydas 1539-1542 metais jau dėstė Vilniuje, A. Kulviečio įsteigtoje Aukštesniojoje mokykloje. 1539 m. jis negalėjo turėti mažiau negu 20 metų ir turėjo gimti gerokai anksčiau negu  1519 metais ir jokiu būdu ne vėliau. 1546 m. gegužę Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Žemaitijos seniūno J. Bilevičiaus paprašė atsiųsti mokytis į Karaliaučių kelis jaunuolius, obirželį kreipėsi į Mažvydą asmeniškai, jį kviesdamas į Karaliaučių, pavadinęs jį „garbingu ir išmokslintu“ (kažin, ar kunigaikštis taip galėtų kreiptis į rimtesnio mokslo neįgijusį jaunuolį?).Manau, kad M. Mažvydas tuomet jau buvo pasimokęs Krokuvos universitete ir jo atvykimo į Karaliaučių tikslas buvo ne tiek studijos, kieklietuviško katekizmo su elementoriumi parengimas spaudai. Taip, atvykęs gyventi į Prūsijos kunigaikštystę, M. Mažvydas 1546 m. rugpjūčio 1 d. įsimatrikuliavo Karaliaučiaus universitete ir jau po trijų semestrų studijų gavo mokslinį bakalauro laipsnį (pirmasis !). 1548 m. Karaliaučiaus universiteto rektoriui rašytame laiške jis pasirašė: Martinus Mossuid, ArtiumBaccalaureus.

O ar ką apie save ir, gal būt, apie savo amžių pirmojojelietuviškoje knygoje yra parašęs pats M. Mažvydas?Skaitomejo 112eilučių eiliuotojeprakalbojeKnygelės pačios byloletuvininkump ir szemaicziumppirmąsias eilučių raides nuo trečios iki devynioliktos eilutės ir matome prisistatymoakrostichą(3-19 eilučių pirmosios raidės): MARTJNVS MASVJDJVS– Martinus Masvidius. Jį pirmasisnustatė ir 1938 m. paskelbėlenkų kalbininkas J. Safarevičius (Safarewicz).  Skaitome toliau, gal šioje prakalboje jis bus įrašęs ir savo gimimo metus? Stabtelėjame prie 24-os ir 25-os eilučių pradžių – MD. Lotynų skaitmenimis  MD reiškia 1500! Toliau kitos pradinės raidės IJ duoda skaičių 2. Gauname neįtikėtinus metus – 1502. Prieš visa tai einančių 20 ir 21 eilučių pradines raides I Ngalima būtų šifruoti kaip žodžių „ir“ (pirmas žodis) bei „gimė“ (Nasci– gimti) trumpinius, o 22 ir 23 eilučių pirmąsias raides J Jkaip Junio– birželis  ir skaičių „1“. Kitos, 26-os eilutės T galima šifruoti kaip terra– žemė. Visą tai dar įtvirtintų 29-osios eilutės žodžiai: Aš sakau. Taigi, visas M. Mažvydo įrašas (21-29 eilutės) būtų:  IN II MD IJ T A –  aš sakau: gimiau birželio 1 d. 1502 (metais) žemėje.

Vokiečių istorikas Peteris Tylenas (Peter Gerrit Thielen), Prūsijos XVI a. kultūros tyrėjas, knygoje Die Kultur am Hofe Herzog Albrechts von Preussen, 1525-1586 (Göttingen, 1953) rašė, nenurodydamas šaltinio, kad atvykęs į Karaliaučių M. Mažvydas buvo jaunas bajoras, taigi, tikrai nebe jaunuolis, spėtume, turintis apie 30 ar daugiau metų amžiaus. Išeitų, kad jis galėjo gimti apie 1516 metus, ar dar kiek anksčiau, bet jokiu būdu ne 1502 metais.

Viename iš paskutiniųjų išlikusių (13-ajame) M. Mažvydo laiškų kunigaikščiui Albrechtui  jis skundėsi bejėgiškumu  (gal ir dėl amžiaus sunkiau besitvarkantis su bažnyčios, šeimos ir žemės ūkio darbais), sakėsi, kad sveikata palūžusi. Žmoguivos sulaukusiam 40-ties (jei būtų gimęs 1520 metais) kažin ar tiktų taip skųstis, na, o peržengusiam50-ties barjerą (jei būtų gimęs 1510 m.) gal ir tiktų.1560 metais M. Mažvydas parašė testamentą, o mirė dar po 3-jų. Vėl gi, 40-mečiui rašyti testamentą būtų per anksti, o 50-mečiui – irgi kiek ankstoka…

Bet kokiu atveju, švęsti mūsų raštijos pradininko Mažvydo 500-metį pavėlavome, o domėtis jo gyvenimo datomis – jokiu būdu ne.   Jei kada nors paaiškėtų, kad spaustuvėje renkant Mažvydo prakalbą, po jos 25 eilutės „iškrito“  vienas sakinys (visi jo sakiniai tilpdavo į dvi eilutes), oto „iškritusio“ sakinio pirmos eilučių raidės galimai rodė į raides (ženklus)V, viskas stotųsi į savo vietas – gautume MDVVI (kitaip MDXII) – 1512metus. Mažosios Lietuvos istorikas, dr. Algirdas Matulevičius, tyrinėjęs XVI–XIX amžių Karaliaučiaus universiteto studentų tautinę sudėtį mano, kad bendru sutarimu galima būtų priimti 1512 metus kaip labai tikėtinus jo gimimo metus.

Š. m. gegužės mėn. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo iniciatyva susibūrė Martyno Mažvydo biografijos tyrimo mokslininkų grupė. Tikėkimės, kad kai2027 metais minėsime Pirmosios lietuviškos knygos 480 metų sukaktį  į šią sukaktį ateisime ne tik daugiau žinodami apie Martyno Mažvydo gyvenimą, bet ir, gal būt, jau būsimnustatętikslesnį jo amžių.

Vytautas Šilas

Atsiliepimai M. Mažvydo tema:

P.S. Pasiuntinėjęs šio rašinio pirminį variantą, gavau tokį Mažosios Lietuvos bičiulio, žinomo žurnalisto Gedimino Zemlicko atsiliepimą:

Gediminas Zemlickas, žurnalistas, kraštorytininkas:Mielas Vytautai Šilai,esu maloniai nustebintas paties mėginimu iššifruoti Martyno Mažvydo gimimo metus. Jeigu pavyktų, būtų nemenkas žygdarbis. Žinoma, atsiras kritikų (be jų taip pat būtų nykoka gyventi paieškų pasaulyje). Svarbu, kad tai būtų geranoriškos pastabos. 

xxxx

Valentinas Juraitis, žurnalistas, kraštotyrininkas:Sveiki gerb. Vytautai, Jūsų įžvalgos ir spėliojimai  rodo puikų Jūsų analitinį mąstymą, viršijantį  atsargių  mokslininkų , suvaržytų įvairiomis institucinėmis subordinacijomis. pasisakymus. Gal juos  stingdo baimė pasirodyti ne taip…

    Kiekviena netikėta mintis duoda postūmį ieškoti naujų kelių. Ir tai  yra bangintina. Net , jei kas ims ir kaltins sofizmais, išvedžiojimais :jeigu a lygub, tai c  lyguD ir pan.

 Dar keletas minčių  Apie Mažvydo gimtadienį…

1.Šioje mokslininkų ir visuomenininkų iniciatyvoje  puiku, kad iškeltas maksimalus tikslas, išsiaiškinti  M. Mažvydo gimimo datą , bet  , jei nerasime  įrodančių dokumentų, tai  nemažiau svarbus ir gal dar kultūriškai ir politiškai svarbesnis  dalykas,  viešinti Mažvydo nuveiktą darbą, ir skleisti regione įvairiomis kalbomis.Siekti , kas jos vardas netik  Baltijos pojūjy būtų gretinamas  Su Donelaičiu, Gutenbergu, Skorina, Kantu. Beje, pastarosios dvi pavardės  labiau žinomos ir dabartinėje Mažojoje Lietuvoje(Kalinindrado srityje).Kaip Kanto jubiliejus bus  pažymėtas man regis svarbu ir mums. 

2. Viešinant Mažvydo epochą , mano akimis , būtina  iš vokiečių kalbos išversti į lietuvių ir rusų kalbas kraštorininkųTeznerio, Boetiekerio ir kitų  tekstus apie to meto  Ragainę. Ir duoti jiems sklaidą.

Tokiu būdu  ir Mažvydo  epochos nušvietimas bus labiau suprantamasir atsiras daugiau galimybių  surasti Mažvydo kapą ir tinkamai jį pagerbti.

Daug medžiagos yra Prūsijos archyve, teko ten lankytis prieš   dirbant prie  Donelaičio ir Vydūno  medžių sudarymo. Šaltiniai rodo, kad daug medžiagos yra atspausdinta Hamburgo leidyklose. Kaip būtų gerai paskleisti visa tai visuomenei lietuvių kalba.

3. Geopolitinėje  ir geokultūrinėje erdvėje vėjai kaitaliojasi kaip brizas Kuršių mariose. Kai didieji: Dž. Baidenas ir V. Putinas kažką ima susitarti, matydami Kinijos , Indijos ir kitų Azijos  šalių įtaką , tai ir mūsų vietiniai politikai , kurie skirsto ir kultūrines lėšas, priversti keisti  toną , keisti net plokštelę.

   Labai svarbu  skatinti ir visokeriopai vystis  horizontalius  ryšius su dabartine Mažąja/ Lietuva Kaliningrado sritimi. Tai  Pagėgių , Šilutės , Klaipėdos savivaldybių kultūrinį bendradarbiavimą su Nemano, Tilžės , Slavsko ir kitais rajonais. Kviesti atstovus į savo renginius ir ten važiuoti.

4. Kaip visi žinome, dabartinėje Kaliningrado srityje  nėra nei vieno senbuvio gyventojo.Visi atėjūnai. Tarp jų ir lietuviai, sugrįžę iį Sibiro tremtiniai,  kiti, pabėgę nuo partizaninio karo žudynių Lietuvoje ir meilės keliautojai, sukūręs bendras šeimas. Šitai naujųjų gyventojų maišalynei  reiktų siekti, diegti, kad jiems būtų naudinga  žinoti ir lietuvininkų paveldą, jį panaudoti  savo gerovei kelti, turizmui vystyti. Ragainėje (Niemane) pastatytas paminklas deivei Ragainei – tai gražus ženklas.

    Tokios mažos tautelės, kaip lietuviai yra kuklus įnašas kovojant prieš Hitlerį. Bendruose karių kapuose Mažojoje Lietuvoje , beveik visuose , kur aplankau matau ir lietuviškų pavardžių. Tai mūsų koziris, kad ne vien tik verkšlename , bet ir praliejome kraujo lašą.

Dabartiniame Kaliningrade sklaidosi mintys, kad jiems  reikia jungtis su Berlynu, ši mintis  slopinama. Lenkija tapo artimesnė Karaliaučiui, beveik visos maisto prekės atkeliausja  iš ten. O kodėl glaudžiau nebendradarbiaujama su Lietuva. Mes  neturime pinigų.  Ką mes nepadarėme, kad taip būtų?

5.  Taigi Mažvydo biografijos  tyrimo suaktualinimas, net jei nesurasime tikslesnės datos- gimtadienio  yra svarbus darbas  bendresniame kultūriniame ir bendradarbiavimo kontekste.

Valentino Juraičio nuotr.