Vilniuje

Vakar, 1923 m. rugpjūčio 23 d. grupė įvairių organizacijų atstovų Kauno visuomenininko Raimundo Kaminsko iniciatyva susirinkome prie nacių nužudytų Enzio Jagomasto ir jo šeimos narių kapo Vilniaus Panerių miške. Iš MLRT dalyvavome trise: Jonas Česnavičius, Rimantas Matulis ir aš, šia proga  prie simbolinio kapo apie holokausto žudynes ir lietuvininkų diskiminavimą tariau keletą žodžių:

Paminklinis akmuo Vilniaus Panerių miške žymi žymaus Lietuvos patrioto,  lietuvininkų visuomenės ir kultūros veikėjo, spaustuvininko, lietuvininkų choro solisto Enzio Jagomasto ir jo šeimos narių kapą. E. Jagomasto veikla buvo ir tebėra  reikšminga ne tik Mažajai Lietuvai, kurios šiaurinės dalies, t. y. Klaipėdos krašto,  įsijungimą į Lietuvos valstybę 100-metį minime šiais metais. E. Jagomasto namuose buvo pasirašytas istorinis Tilžės Aktas, kuris įkvėpė ir skatino jo  signatarus sukurti Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetą. Tą patį, kuris oficialiai pakvietė Lietuvos valstybės savanorius kartu atkovoti Klaipėdos kraštą iš jį okupavusių prancūzų ir neleisti jį perimti lenkams.

Enzys Jagomastas gimė 1870 m. Lumpėnų kaime, lietuvininkų Martyno ir Marės (Pėčaitytės) šeimoje. Būdamas 14-os metų tapo neoficialios Mažosios Lietuvos sostinės Tilžės gyventoju, mokėsi spaustuvininko amato, dirbo draudžiamos lietuviškos spaudos leidėjo Otto fon Mauderodės spaustuvėje ir dalyvavo neseniai čia įkurtos pirmosios lietuvių tautinės draugijos „Birutė“ veikloje. Nuo 1894 m. jos sekretorius. Po dviejų metų, būdamas jau 26-ių, įsteigė savo spaustuvę lietuviškoms knygoms leisti, kuri nuo 1912 metų turėjo leidyklos statusą ir įpareigojantį „Lituania“ vardą. Daugelio lietuviškų organizacijų narys E. Jagomastas buvo ir paminklo Kristijonui Donelaičiui statymo komisijos sekretorius.

Politine prasme E. Jagomastas aukštai vertinamas dėl kelių priežasčių. Pirma,  1924 metais vokiečiams sustabdžius jų leidžiamų lietuviškų laikraščių leidybą, E. Jagomastas ėmė leisti „Naująjį Tilžės keleivį“, kuris ėmėsi ginti diskriminuojamus Mažosios Lietuvos lietuvių tautinus interesus (redagavo dukra Ona). Antra, 1932 metais jis vokiškai išleido Vydūno knygą „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“, kuri atskleidė kaip tikriesiems Mažosios Lietuvos autochtonams lietuvininkams neliko vietos savo tėvynėje – Mažojoje Lietuvoje. Ir kaip prasidėjo lietuvių etnocidas.

1940 m. Hitlerio nacionalsocialistai uždarė vienintelį Karaliaučiaus krašte likusį lietuvišką laikraštį „Naująjį Tilžės keleivį“,leidyklą „Lituania“ ir pareikalavo, kad Enzys Jagomastas su šeimą paliktų Tilžę. Jagomastai persikėlė į Vilnių. Tačiau, kaip žinome, 1941 m. rugpjūčio 21 dieną į Vilnių atvykę Tilžės gestapininkai suėmė Oną Jagomastaitę ir jos vyrą Emilį, o rugpjūčio 23 d.  ir 71-ių metų Enzį, 67-ių metų jo žmoną Martą, sūnus Dovą ir Jurgį. Tą pačią dieną šioje Panerių vietoje jie juos visus sušaudė… Taip su lietuvių žemės patriotais pasielgė valdžią turėję vokiečių naciai. Taip dabar su ukrainiečių žemės patriotais elgiasi rusų naciai… Naciai yra naciai. Nacius mes griežtai smerkiame, o savo tautos žemių patriotus gerbiame.

Vytautas Šilas

Jono Česnavičiaus nuotr.

Kaune

2023 m.  rugpjūčio 22 d.  Kaune,  KTU bibliotekoje vyko susipažinimas su žurnalisto, kultūros veikėjo, bibliografo, Mažosios Lietuvos leidėjo bei Tilžės Akto  signataro Enzio JAGOMASTO (1870-1941)  palikimu. Po  to vienoje iš kavinių  prie Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios  vyko diskusija “ Apie  LR  Seimo  paskelbtus Klaipėdos krašto metus ir Enzio JAGOMASTO atminties įamžinimo poreikį”, kurios metu buvo nuspręsta kreiptis į Vilniaus ir Kauno m. merus dėl Enzio JAGOMASTO tinkamo įamžinimo.  

Ačiū KTU bibliotekai už puikų priėmimą.

 Renginį organizavo:

 XXVII knygos mėgėjų draugija,Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija,Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga

Raimundas Kaminskas

Autoriaus nuotr.