Menotyrininkas Petras Šmitas (1941- 2023) buvo aktyvus Klaipėdos kultūrinio gyvenimo metraštininkas. Per įvairius renginius, parodų atidarymus jis visada surasdavo palaikančių žodžių kūrėjams, o kritiškas pastabas gebėjo pateikti neįžeisdamas. Mėgo fotografuoti renginius, žmones juose dalyvaujančius.
Per savo gyvenimą P. Šmitas sukaupė didžiulį žinių ir fotografijų bagažą, kuriuo noriai dalijosi rašydamas straipsnius apie uostamiesčio dailę, skaitydamas paskaitas studentams ir visuomenei.
Dar šį ketvirtadienį jis Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje skaitė meno istorijos paskaitą „Erotika vaizduojamajame mene“.
Velionis gimė Žemaitijoje tarp Skuodo ir Mosėdžio esančiame Simaičių kaime, su tėvais persikėlęs į Klaipėdą, įsidarbino Baltijos laivų statykloje. Dar studijuodamas Telšių dailės technikume jis mokytojavo,baigė studijas Vilniaus dailės institute, buvo ekskursijų vadovu.
Nuo 1970 metų P. Šmitas dirbo Kultūros paminklų apsaugos inspekcijos Klaipėdos padalinyje vyresniuoju architektu, inspektoriumi, vėliau ir viršininku. Jo karjera nutrūko, kai reaguodamas į visuomenės nuomonę, pasipriešino sovietinių valdininkų sumanymui nugriauti vertingą kultūros ir istorijos paminklą – seniausios Rytprūsiuose gaisrinės pastatą uostamiesčio miesto centre. Jis esą trukdė viešbučio statybai.
P. Šmitas buvo ir aktyvus visuomenininkas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto pirmininkas. Jo ir bičiulių dėka uostamiestyje atsirado ne viena šio krašto žymiems visuomenės veikėjams skirta atminimo lenta.
Išrinktas Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto pirmininku P. Šmitas ir toliau rūpinosi kultūros paveldo vertybių likimu, jų apsaugos reikalais. Puikus organizatorius mokėjo uždegti ir sutelkti bendraminčius, ragindavo juos nepamiršti šiam kraštui reikšmingų istorinių datų, Martyno Mažvydo, Kristijono Donelaičio, Liudviko Rėzos, Vydūno, Ievos Simonaitytės, kitų iškilių asmenybių.
2023 vasario 14 d. velionio urna bus palaidota Lėbartų kapinėse.