Parodos globėja – Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė

Rusijos agresijos sąlygomis tokios parodos surengimas Lietuvoje yra ir bandymas apsaugoti bendrą europinį paveldą nuo potencialių raketų antpuolių grėsmių, ir išskirtinė Lvivo dovana Vilniui, mininčiam jubiliejų.

Vakarų Ukrainos rezidencijose išliko nemažai senosios europinės dailės kolekcijų, nes šis kraštas po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų atiteko Austrijos imperijai bei gavo kultūrinę ir politinę autonomiją. Tuo metu Lietuva buvo atsidūrusi carinės Rusijos represijų gniaužtuose, mūsų krašte kauptas paveldas buvo skurdinamas, grobstomas, o nuo carinės valdžios priverstos bėgti kilmingos šeimos ieškojo galimybių išvežti turtą į saugesnes šalis. Todėl ši paroda leidžia prisiminti ir prarastas Lietuvos istorines kolekcijas, kuriose taip pat būta ne vieno parodoje pristatomo dailininko ar jo mokyklos darbų.

XV a. – XX a. pradžios garsių italų, vokiečių, flamandų, ispanų, austrų, lenkų ir kitų šalių autorių tapybos darbai šiai parodai atrinkti taip, kad chronologiškai (stilistiškai) ir geografiškai atspindėtų itin turtingą Lvivo galerijos kolekciją. Taip pat siekiama, kad Vilniuje būtų galima pamatyti Lietuvos valdovų ir didikų kolekcijose buvusių tų pačių meistrų arba jų mokyklų kūrinius. Taigi, daugelis pristatomų šedevrų turi vienokį ar kitokį lituanistinį kontekstą, nors ir savaime yra itin vertingi europinių meno epochų – Gotikos, Renesanso, Manierizmo, Baroko, Klasicizmo, Romantizmo ir Moderno – kūriniai, kurie galėtų papuošti bet kurį pasaulio muziejų.

Pavyzdžiui, parodoje rodomi Martino Šongauerio (Martin Schongauer), Luko Kranacho Vyresniojo (Lucas Cranach der Ältere) kūriniai, o šių meistrų kūryba veikė Lietuvos valdovams ir didikams dirbusius meistrus. M. Šongauerio piešiniai buvo Alberto Goštauto maldyno iliustracijų pirmavaizdžiai. Pagal Piterio Kukės van Alsto (Pieter Coecke van Aelst) aplinkoje sukurtus kartonus buvo išausti Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) gobelenai, užsakyti valdovui reziduojant Vilniuje. Lietuvos ir Lenkijos valdovų bei didikų kolekcijose yra buvę Leonardo da Vinčio (Leonardo da Vinci), Ticiano (Tiziano Vecelli), Peterio Pauliaus Rubenso (Peter Paul Rubens), Jano Breigelio Vyresniojo (Jan Brueghel l’Ancien), Pjetro dela Vekios (Pietro della Vecchia), Sasoferato (Sassoferrato), Karavadžo (Caravaggio), Chosė de Riberos (José de Ribera), Lukos Džordano (Luca Giordano) ir jų mokyklų bei kitų dailininkų darbų, jų kūryba pristatoma parodoje. Karlas Dolčis (Carlo Dolci) tapė Lietuvos šventojo globėjo Kazimiero atvaizdą, Johanas Baptistas fon Lampis Vyresnysis (Johann Baptist von Lampi der Ältere) kūrė Lietuvos valdovų ir didikų portretus, Janas Mateika (Jan Matejko) ir Voicechas Horacijus Kosakas (Wojciech Horacy Kossak) įamžino svarbius Lietuvos istorijos įvykius.

Tarptautinė paroda „Lvivas sveikina Vilnių. Europos tapybos šedevrai iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos“ aiškiai liudija šio Vidurio ir Rytų Europos regiono bendrus istorinius europinius ryšius, kuriuos patvirtina turtingas Lvivo bei Vilniaus kultūrinis ir meninis paveldas.

Vykstant karui atsivežti meno kūrinius iš kasdien apšaudymus tolimojo nuotolio raketomis patiriančios Ukrainos buvo didelis iššūkis. Muziejinės kolekcijos evakuacijos iš karo siaubiamos šalies sąnaudas finansavo Goetheʼs institutas ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijos fondas „Stabilisation Fund for Culture and Education 2022“.

Parodos kuratoriai: Vydas Dolinskas, Taras Vozniak, Igor Khomyn, Marijus Uzorka, Daiva Mitrulevičiūtė, Ignas Račickas.

This is a project of the Goethe-Institut incorporated into a comprehensive package of measures for which the Federal Foreign Office provides funding from the 2022 Supplementary Budget to mitigate the effects of the Russian war of aggression against Ukraine.