VILNIUJE atidaryta paroda, skirta Klaipėdos krašto sukilimo ir „Klaipėdos krašto prisijungimo“prie Lietuvos Respublikos šimtmečiui.
Kovo 8 d. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) Naujajame arsenale įvyko Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) kartu su partneriais parengtos parodos „1923-IEJI. KLAIPĖDA IR LIETUVA: ISTORIJA, POLITIKA, DIPLOMATIJA“ pristatymas – taip startavo jos visus metus truksianti kelionė iš Klaipėdos po kitus Lietuvos miestus.
Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos šimtmečiui dedikuotą renginį pradėjo ir gražiu bendradarbiavimu pasidžiaugė LNM vadovė dr. Rūta Kačkutė bei Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis.
Jiems antrino ir MLIM direktorius dr. Jonas Genys, pažymėdamas, jog šimtmetis suteikė progą muziejams, istorikams, bendruomenėms pasidžiaugti iki tol nematytais eksponatais. Ir ne tik iš Lietuvos archyvų ir muziejų. Unikalus ne per seniausiai gautas kelių šimtų fotonuotraukų, dokumentų rinkinys iš Prancūzijos – karių, 1920–1923 m. dalyvavusių Klaipėdos įvykiuose, šeimų archyvų. 1923 m. temai labai vertingi ir Balzeko muziejuje Čikagoje saugomi Jono Budrio albumas bei Stepono Dariaus ranka apie sukilimą rašyti atsiminimai.
Didžiulės padėkos nusipelno LR generalinio konsulato Niujorke patarėja Gitana Skripkaitė, kurios rūpesčiu muziejų pasiekė Aldonos Simutytės Sruoginis dovanotas Jono Budrio atsiminimų mašinraštis ir asmeninis ginklas. Šios vertybės, kaip ir prezidento Gitano Nausėdos dovana miestui – grafinas su dedikacija sukilimo vadui Jonui Budriui, pirmą kartą rodomi šioje keliaujančioje ekspozicijoje.
Parodos kuratorė istorikė Zita Genienė pasakojimą papildė parodos rengimo koncepcijos detalėmis siekiant kuo išsamiau bei objektyviau pristatyti vieną reikšmingiausių įvykių XX a. Lietuvos istorijoje, taip pat atkreipė dėmesį į tuometines Klaipėdos krašto vietinių gyventojų nuotaikas, reakcijas bei nuopelnus.
O štai istorikas habil. dr. Alfonsas Eidintas, knygos „Pūga prie Mėmelio“ autorius, pasidalinęs savo įžvalgomis apie tai, kas vyko Klaipėdoje 1923-aisiais, pabaigoje visiems uždavė retorinį klausimą – kaip gi dabar įsivaizduotume Lietuvą be uostamiesčio?..
Tikimės, jog parodą autentiškais kadrais papildantis filmas „Klaipėdos atvadavimas. 1923 01 10–15“ bei mobili programėlė „1923-ieji metai. Klaipėda“ vilniečiams bei miesto svečiams suteiks galimybę dar geriau pažinti šį istorijos laikotarpį ir suprasti jo reikšmę.
Kilnojamoji ekspozicija veiks Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1, Vilnius) iki gegužės 14 d.
Parodos organizatorius – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus
Parodos kuratorė Zita Genienė
Parodos rengėjos: Regina Mečinskienė, Sigita Vaičiūnienė, Jolanta Mažeikaitė
Dizaineriai: Linas Dzimidas, Alvydas Klimas, UAB „Klaipėdos dizaino centras“
Tekstų redaktorė Roma Nikžentaitienė
Rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė