Kategorija Asmenybės, istorijos
Nutirpus šiemetinės nelabai šaltos žiemos sniegams ir iš lėto pasirodant pavasario ženklams daugelis visuomeninių organizacijų apžvelgia nueitą kelią , rikiuoja šių metų planus ir darbus. Visada malonu apsilankyti Vydūno draugijos renginiuose ir ne todėl , kad draugijos būstinė įsikūrusi ištaiginguose, baroko … Skaityti toliau →
Lietuvių kalbos instituto mokslininkės skaitys pranešimus konferencijoje „Praeities beieškant: Paprūsės etnografinis, religinis ir kultūrinis paveldas Šių metų kovo 13 d. 11 val. Zanavykų muziejuje (Beržų g. 3, Tubelių k., Šakių r. ) vyks konferencija „Praeities beieškant: Paprūsės etnografinis, religinis ir… Skaityti toliau →
Lietuvos saugumo darbuotojai budriai sekė nuotaikas ir šventiniuose renginiuose. Aviatorių balius. 1937m. Kaunas. Juliaus Miežlaiškio nuotr. Lietuvos tarpukario valstybės tarnautojų gretose neturėjome daug ištikimų, drąsių ir sumanių pareigūnų, kurie be kompromisų gintų savo šalies interesus. Vienas tokių yra Augustinas… Skaityti toliau →
Dailininko Romano Borisovo (1949-2025) svarus, unikalus įnašas puoselėjant Mažosios Lietuvos paveldą
Savo paskyroje „Facebook“ paskelbė Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“. ir kiti portalai, socialiniai tinklai atnešė liūdną žinią, kad dailininkas, dizaineris Romanas Borisovas prieš kelias dienas žuvo per avariją Lenkijoje. Šeimos teigimu, tai buvo tragiškas atsitiktinumas.700 akvarelių ir piešinių Dailininko kūrybos kraitį… Skaityti toliau →
Mažosios Lietuvos paveldo puoselėtojas prof. Domas Kaunas. Valentino Juraičio nuotr. Šiemet jau 29-oji Agluonėnų seniūnijos rašytojos Ievos Simonaitytės premija už neįkainojamus ir ypač reikšmingus darbus atiteko Domui Kaunui. Jis – tikras Mažosios Lietuvos patriotas, visą savo kūrybinę energiją paskyręs Mažosios… Skaityti toliau →
Visi žinome, kad sausio pirmąją pokyčių gamtoje nėra, trumpiausia diena ir ilgiausia naktis prasideda ir yra gruodžio 22 diena. Tačiau kalendorinė metų pradžia yra kalendorinė – dokumentas, parašytas ant popieriaus. 1714 sausio 1 d.– tai mūsų poeto K. Donelaičio… Skaityti toliau →
„Būk pasveikintas, K.Donelaiti, sulaukęs 311 gimtadienio! Būkite pasveikinti, visi prieteliai, bevargstatys ant šio pasaulio! Mes, nedidelis būrelis K.Donelaičio draugijos Marijampolės skyriaus, susirinko prie jo paminklo, kad žvakeles uždegtume ir parymotume. O po tam, susišilti norėdami (bažnyčioje šalta), nuvykome į… Skaityti toliau →
Karjeros laipteliais, formaliai žiūrint, XX a. pradžios Mažojoje Lietuvoje gerokai aukščiau palypėjo mažlietuvininkų veikėjas kultūrininkas Jonas Vanagaitis, Prūsijos parlamento(landtago) deputatai, Prūsijos lietuvių tautos tarybos pirmininkas teologas Vilius Gaigalaitis, teisininkas, kalbininkas dr.Vilius Steputaitis ir kiti. O jų amžininkas Jurgis Gerulis (Gerulaitis),… Skaityti toliau →
Anatolijus Bachtinas (1949) rusų istorikas, medievistas, rašytojas, fotografas, Kaliningrado srities archyvo vyriausiasis archyvaras, daug nuveikęs nuosekliai ir kūrybingai tyrinėdamas šio krašto istoriją, kultūrinį paveldą, išleidęs keletą knygų šia tema. Su Jumis galima kalbėtis įvairiomis temomis, atverčiant vis naujus Jūsų tyrinėjimų… Skaityti toliau →
Metai bėga ir skaitliukas nesustodamas rikiuoja skaičius. K. Donelaičiui šiemet sukako 310 m. Mažosios Lietuvos ( Tilžės) aktui – 106 metai. Šiomis progomis Vilniuje , Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje įvyko šių datų paminėjimai. Šia proga sveikinimo žodį ir diskusijose dalyvavo … Skaityti toliau →
2024 m. spalio 16 d. Kaune vyko Mažosios Lietuvos gyventojų genocido 80-ųjų metinių paminėjimas. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjų Vydūno (1868-1953) ir Martyno Jankaus (1858–1946) paminklinių biustų visuomenininkų atstovai iš LPKTS, LPKTB, LŠS, XXVII knygos mėgėjų draugijos ir kitų organizacijų kartu su Kauno evangelikų liuteronų… Skaityti toliau →
Pastaruoju metu daugelis patriotinių-visuomeninių organizacijų, nesugalvodami konkretesnės veiklos, štai, kad ir knygas leisti, jų leidžia rečiau, nes tam reikia lėšų– vis sukviečia į renginius. Išmaniųjų telefonų ,,cypėje” Kviečia, bet pavyksta sukviesti tik nedaug žiūrovų – kartais gal –… Skaityti toliau →
Kaune paminėtos Lietuvos diplomato, žvalgo, 1923 m. „Klaipėdos sukilimo” karinio vado, dviejų Vyčio Kryžiaus ordinų kavalieriaus Jono Polovinsko-Budrio (1889-1964) mirimo 60-osios metines. LGGRTC Sekretoriato vyresniojo patarėjo, XXVII knygos mėgėjų draugijos nario dr. Raimundo Kaminsko iniciatyva surengtas pažintinis žygis – ekskursija… Skaityti toliau →
„Kiekviena jauna karta iš slėpiningų kūrybos gelmių turėtų atnešti naują žmoniškumo spalvą.“ „Sąmonės skaistumą, išminties šviesybę, manymo galybę žmogus turi auginti. Taip jis tepalaiko viršų ant visa ko, kas žemiau stovi už jį. Taip jis teišlieka Žmogumi. Taip jis atspėja… Skaityti toliau →
Albertinos universitetas, įkurtas 1544 metais – tai pirmasis lietuvių kultūros židinys, beveik 400 metų žadino lietuvių tautinę savimonę, susidomėjimą tautos istorija, kalba, papročiais, tautosaka, dainomis, t. p. padėjęs priešintis germanizacijai. Karaliaučiaus universitete mokėsi nemažai lietuvių. XVI–XVII a. nebuvo metų, kad… Skaityti toliau →
Portale www.atviraklaipeda.lt tęsiama diskusija apie padėtį Klaipėdoje, lemtingais 1939 metais, kai miestą ir kraštą užėmė hitlerininkai. Tuomet nacionalistiniai išpuoliai ir diskriminacija tautiniu požiūriu žymiai paaštrėjo. Primenu, kad Vasilijus Safronovas, Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras kartu su Klaipėdos universiteto kolegomis 2023… Skaityti toliau →
PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS MARTYNO JANKAUS MUZIEJUS KVIEČIA Į SUEIGĄ PAS MARTYNĄ JANKŲ.2024 m. rugpjūčio 9 d. (penktadienį), 16.00 val. Programa: 16.00 val. – Bitėnų kapinės.Martyno Jankaus kapo lankymas ir pagerbimas. 16.30 val. –Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus (Bitėnai, M. Jankaus g. 5) Suolelio skirto… Skaityti toliau →
2024-06-03 Vilniaus rotušėje Tomo Viktoro Kiaukos tapybos parodoje „Rytprūsių dangus“galima pamatyti daug Mažosios Lietuvos objektų, tapusių simboliais. Nostalgiškų peizažų, kur į akis krenta konkretika ir apibendrinti potyriai. Birželio 5 dieną (trečiadienį) 17 val. Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31, Vilnius) įvyko… Skaityti toliau →
Nuo š.m. liepos 1 d. iki rugpjūčio pabaigos Pagėgių Savivaldybės Kultūros centre ( Pagėgiai, Jaunimo g. 3 ) veikia paroda apie esperanto kalbos sukūrėją Liuviką L. Zamenhofą. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko L. Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais… Skaityti toliau →
Prieš 95-erius metus gimė Oskaras Alfredas Briuzevicas (Alfred Oskar Brüsewitz). Jis, 1976 m. protestuodamas prieš vokišką komunistinį – sovietinį režimą, būdamas kunigu, susidegino Ceico miestelyje. Šiemet jo atminimas paminėtas Žukų evangelikų liuteronų parapijos Sekminių pamaldose (kun. Edikas Šulcas), ten pat… Skaityti toliau →
Autorius Christian Hardinghaus, leidykla ,,Alma litera”,2024 Pabėgimo istorija Šaltas 1946 – ųjų vasaris. 11- metės Usulos Dorn , karštligiškai ieškančio maisto Kionigsbergo griuvėsiuose, galvoje vienintelė mintis: kaip išgyventi ? Sovietų okupuotame mieste daugiau nei 70 tūkst. gyventojų, daugiausia vokiečių, jau… Skaityti toliau →
Minėdami visuomenės veikėjo Petro Cidziko 80 metų gimimo jubiliejų pirmiausia prisimename jį – įžymų disidentą, protestuotoją, kovotoją už sovietinių politinių kalinių išlaisvinimą. Jis vienas iš Lietuvos laisvės lygos steigėjų (įk. 1978), kaip garsaus „45 pabaltijiečių memorandumo“ (1979) signataras. Jis žinomas… Skaityti toliau →
Hermanas Perelšteinas nuėjo ilgą, garbingą, daug išbandymų pareikalavusį gyvenimo kelią. Tai liudija ir šio iškilaus muziko, pedagogo biografijos eilutės. 2024-04-24 Kaune Vytauto pr. 58 ant pastato sienos buvo atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento prof. Hermano Perelšteino (1923-1998) berniukų ir… Skaityti toliau →
2024 m. balandžio 23 d. Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje vyko parodos “Filosofo iš Karaliaučiaus universiteto Immanuelio Kanto 300-osioms gimimo metinėms: knygos, tekstai, vaizdai“ iš XXVII knygos mėgėjų draugijos nario, LGGRTC Sekretoriato vyresniojo patarėjo dr. Raimundo Kaminsko rinkinių,… Skaityti toliau →
Kaip jau rašėme šiais metais pasaulis švenčia Immanuelio Kanto 300 metų jubiliejų. Šią datą pažymi ir mūsų šalies aukštųjų mokymo įstaigų kolektyvai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute minėjimai išsiskleidžia į keleta renginių, paskaitų, diskusijų, atidaroma VU… Skaityti toliau →
Senajame Vilniaus universitete. V. Juraičio nuotr. Šiandien, balandžio 22d., Immanueliui Kantui sukanka 300 metų. 1974 m. Vilniaus universitete, kai dar nebuvo įkurta Filosofijos fakultetas, o veikė tik filosofijos katedra to meto mokslininkai ir pedagogai paminėjimo renginį pavadino kukliai – seminaru…. Skaityti toliau →
Kai ekskursantams pasakodavau apie Kantą prie jo kapo ar paminklo jam šalia universiteto pastato, dauguma nelabai atidžiai atidžiai klausydavosi mano pasakojimų. Dairėsi aplinkui ir varnas skaičiavo. Ekskursijų grupių būdavo įvairių. Iš Vilniaus, Kauno Rotary klubų nariai tarp jų buvę… Skaityti toliau →
Biustas I. Kantui Karaliaučiaus Katedros muziejuje; paminklas šalia Karaliaučiaus universiteto. V. Juraičio nuotr. Konferencijos MRU metu. Balandžio 19d. Mykolo Romerio universitete vyko Lietuvos filosofų draugijos organizuojama metinė konferencija „Kantiškosios kontroversijos“. Renginys yra skirtas garsaus filosofo Emanuelio Kanto 300 metų gimimo… Skaityti toliau →
2024 m. kovo 22 d. Vilniaus Senamiestyje, Trakų g. esančio Pranciškonų vienuolyno teritorijoje atidengtaspaminklas 1864m. sukilimo dalyviams .Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Darius Trijonis pašventino Nekaltai Pradėtosios Dievo Motinos statulos kopiją, prieš kurią Sausio sukilėliai prisiekė ištikimybę Dievui ir Tėvynei bei Sausio sukilimui… Skaityti toliau →
Ilgus metus ir mėnesius vyko diskusija, kokį herbą reikėtų sukurti ir patvirtinti, kuris atspindėtų Mažosios Lietuvos istoriją, šiandieninę būtį ir teritorijos aprėptį. Kas turėtų būti pavaizduota. Briedis, žirgas, ar pirmosios lietuviškokos knygos motyvai? Š.m. vasario 28 d. Valstybinė heraldikos komisija… Skaityti toliau →
Vytautas A.Gocentas personalinės parodos metu.. Kintai, 2021 m. Ritos Tarvydienės nuotr. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje (Augustijonų g. 8 , Vilnius) 2024 kovo 15 d. 13 val. atidaromaVytauto A. Gocento tapybos paroda „Klaipėdos krašto ir Vilniaus peizažai“. Autorius – kolega ilgametis… Skaityti toliau →
Prūsų žynys aukoja vestuvių proga XVI a. (Pieš. iš Olafo Magnuso knygos) Šalia vienuolikos reiškinių, atspindinčių baltiškąsias tradicijas ir papročius į sąvadą įtraukti ir du susiję su Mažąja Lietuva,- praneša Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Tai pat į sąvadą įtraukta Lietuvos… Skaityti toliau →
Sausio 15-oji – Klaipėdos krašto diena: 1923 m. sausio 15 d. po pietų prancūzų karinė įgula pasidavė į Klaipėdą įžengusiems sukilėliams. Šitaip nebeliko kliūčių šiaurinę Mažosios Lietuvos dalį – Klaipėdos kraštą, Versalio taikos sutartimi dar 1919 m. birželio 28… Skaityti toliau →
Apie jubilijato nuveiktus darbus daug parašyta internetinėje erdvėje, bet geriau pasikalbėti gyvai, todėl aplankėme gerb. Algirdą jo namuose Vilniuje, Dzūkų gatvėje ir pateikiame filmuotą vaizdo pokalbį. Tie, kas bent šiek tiek domisi Mažosios Lietuvos istorija, ar vidurinės mokyklos privalomose programose … Skaityti toliau →
Tilžės Akto minėjimo dienai 2023 m. lapkričio 30 d. Vilniuje, LR Seimo lankytojų centre paminėtos Mažosios Lietuvos Tautinės tarybos (Tilžės) Akto pasirašymo 105-ųjų beiKlaipėdos krašto susigrąžinimo 100-ųjų metinių sukaktys. Renginį organizavo Kristijono Donelaičio draugija kartu su Mažosios Lietuvosreikalų taryba. Publikuojame … Skaityti toliau →
2023 m. lapkričio 30 d. Vilniuje, LR Seimo lankytojų centre paminėtos Mažosios Lietuvos Tautinės tarybos (Tilžės) Akto pasirašymo 105-ųjų bei Klaipėdos krašto susigrąžinimo 100-ųjų metinių sukaktys. Renginį organizavo Kristijono Donelaičio draugija kartu su Mažosios Lietuvos reikalų taryba. Renginyje dalyvavo LR… Skaityti toliau →
Jau daugelį metų Tilžės akto dieną Vilniuje paminėti drauge kviečia K. Donelaičio draugija ir MLRT. Šiemet minėjimas bei apdovanojimų „Širdings brolau“ teikimas numatomas LR Seimo lankytojų centre (Gedimino pr.60). Minėjimo pradžia – 16.00 val. xxx Tą pačią dieną Vilniaus įgulos… Skaityti toliau →
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia į renginį, kuris vyks spalio 14 d.(šeštadienį), 12 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g.2, Klaipėda).P r o g r a m o j e:• Pranešimas, skirtas Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienai paminėti. Skaitysistorikas,… Skaityti toliau →
Penktadienį, rugsėjo 22 dieną, uostamiestyje vyks Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos organizatorių, Klaipėdos krašto gubernatoriaus, diplomato Jono Polovinsko-Budrio ir jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės palaikų perlaidojimo ceremonija. Iškilmingą ceremoniją tiesiogiai galės stebėti LRT TELEVIZIJOS bei portalo LRT.lt žiūrovai. Šiemet minimas Klaipėdos… Skaityti toliau →
N.M. Šerniūtė. ,,Vilkų kampo Eliza” Nijolės Marytės Šerniūtės romano veiksmas nukelia į XIX amžiaus pirmąją pusę, į du kaimus, kurių vienas, Grabupiai, yra lietuvininkų žemėse, o kitas, Oželiai, dūnininkų Žemaitijoje. Tokią laiko ir erdvės sąrangą autorė pasirinko neatsitiktinai, juk, kaip… Skaityti toliau →
Iliustracija iš leidinio Nijolė Lietuvninkaitė ,,Atmintis” 1995 Rugpjūčio 23-ąją minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras bei Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija, kartu su Vilniaus evangelikų liuteronų parapija, pakvietė prisiminti Mažosios… Skaityti toliau →
Vilniuje Vakar, 1923 m. rugpjūčio 23 d. grupė įvairių organizacijų atstovų Kauno visuomenininko Raimundo Kaminsko iniciatyva susirinkome prie nacių nužudytų Enzio Jagomasto ir jo šeimos narių kapo Vilniaus Panerių miške. Iš MLRT dalyvavome trise: Jonas Česnavičius, Rimantas Matulis ir aš,… Skaityti toliau →
Netekome žurnalisto, fotografo, ilgamečio Mažosios Lietuvos kraštotyrininko Eugenijaus Skipičio. Eugenijus Skipitis visuomenei labiausiai pažįstamas kaip originalių, istorinių, filosofinių, eseistinių straipsnių autorius „Tauragės kurjeryje”. Jis – vienas pagrindinių „Rambyno” žurnalo autorių, daugybė jo publikacijų paskelbta laikraštyje „Lietuvos žinios”, kultūrinėje Lietuvos spaudoje…. Skaityti toliau →
Rugpjūčio 23 d. minėsime 20-ąsias Kazio Budgino mirties metines. Tądien 17 val. lankysime Elniškės kapinėse palaidoto K. Budgino kapą, o nuo 18 val. Ievos Simonaitytėsmemorialiniame muziejujejį pažinoję dalinis prisiminimais. Artimieji, bendradarbiai ir bičiuliai prisimena jį kaip aktyvų, draugišką, atvirą žmogų…. Skaityti toliau →
Pranas Domšaitis ( vok. Franc Carl Wilhelm Domscheit) 1880-1965 – garsus dalininkas ekspesionistas, gimė Mažojoje Lietuvoje Labguvos ( dab. Kaliningrado srities Polesko) apylinkėse Kruopynų k.( rus. Gajevo, kaimas ir gimtasis namas 2012m. sudegė) ūkininkų šeimoje. Jau pavardės skambesys byloja apie… Skaityti toliau →
2023 m. birželio 24 d. Pagėgių savivaldybėje vyko tradicinė Bitėnų kapinių šventė, kuri buvo skirta prisiminti tais metais mirusius žmones ir čia palaidotus krašto istorijai svarbius asmenis. Bitėnų kapinių šventėje pamaldoms vadovavo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis su evangelikų liuteronų kun. Mindaugu Kairiu. Manoma,… Skaityti toliau →
Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos renginio dalyviai prie baigiamo statyti paminklo. Kęstučio Puloko nuotr. Svarbu ir garbinga minėti Ragainės liuteronų klebono kun. Martyno Mažvydo mirties 460-sias metines (2023 m. gegužės 21 d.) Lietuvos valstybės sostinėje Vilniuje, jos Reformatų sode,… Skaityti toliau →
Minėjimo Vilniuje metu. Prieš 460 metų – 1563 m. gegužės 21 d. Ragainėje mirė evangelikų liuteronų kunigas Martynas Mažvydas, vienas lietuvių raštijos pradininkų, pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmo prasti žodžiai“ (1547 m.) ir kitų leidinių parengėjas. Ragainė – šiandien… Skaityti toliau →
Atgavus nepriklausomybę ir nugriuvus sienai, kuri skyrė Lietuvą nuo pasaulio, begalinė įvairiausių kultūrų, informacijos, žmonių ir galimybių jūra įsiveržė į mūsų gyvenimą, į mūsų protus ir jausmus. Lietuva staiga tapo tik mažytis šios begalinės jūros lašas. Kartu vis mažiau vietos… Skaityti toliau →
Beatričė Kleizaitė-Vasaris 1925 – 2023.Lietuvių dailėtyrininkė, teatro, kultūrosveikėja Vasaris Beatričė, Kleizáitė‑Vasaris (iki 1972 m. – Kerbelienė) gimė 1925 m. sausio 3 d. Kaune, mirė 2023 m. kovo 28 d. Vilniuje. 1941–1944 m. studijavo Kauno didžiojo teatro Dramos studijoje. Vėliau, 1945–… Skaityti toliau →
Vakar 2023 kovo 21 d. Vilniuje įvyko Mažosios Lietuvos Reikalų Tarybos ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Susirinkime dalyvavo Vilniaus ir Klaipėdos atstovai. Kaip žinia, Mažosios Lietuvos Reikalų Taryba rūpinasi Mažosios lietuvių baltų kultūros paveldo išsaugojimu, lietuvių raštijos, kultūros, istorijos ir visuomenės veikėjų atminimo… Skaityti toliau →
Mieli Mažosios Lietuvos bičiuliai, Kitą savaitę, daugelis žinote, Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos būstinėje vyks vilniškių Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) narių posėdis. Rinksime naują 5 asmenų MLRT Kolegiją (valdybą), naują pirmininką. Apsitarsime dėl artimiausių MLRT veiklų. Gal būt priimsime… Skaityti toliau →
VILNIUJE atidaryta paroda, skirta Klaipėdos krašto sukilimo ir „Klaipėdos krašto prisijungimo“prie Lietuvos Respublikos šimtmečiui. Kovo 8 d. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) Naujajame arsenale įvyko Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) kartu su partneriais parengtos parodos „1923-IEJI. KLAIPĖDA IR LIETUVA: ISTORIJA,… Skaityti toliau →
Menotyrininkas Petras Šmitas (1941- 2023) buvo aktyvus Klaipėdos kultūrinio gyvenimo metraštininkas. Per įvairius renginius, parodų atidarymus jis visada surasdavo palaikančių žodžių kūrėjams, o kritiškas pastabas gebėjo pateikti neįžeisdamas. Mėgo fotografuoti renginius, žmones juose dalyvaujančius. Per savo gyvenimą P. Šmitas sukaupė… Skaityti toliau →
Keletą metų fotografavau bažnyčias, prūsų šventavietes dabartinėje Kaliningrado srityje, išleidau pora fotoalbumų apie Mažąją Lietuvą, surengiau fotoparodų. Šioje publikacijoje pateikiu keletą vaizdų. Šiandien lietuviškumo ženklų dabartinėje Kaliningrado srityje nėra daug. Nors kadaise daugiau net dvejuose trečdaliuose dabartinės srities teritorijos kalbėta… Skaityti toliau →
Kauno technikos universitete susirinkę artimiausi bičiuliai paminėjo kolegos doc. dr. Martyno Purvino75-metų jubiliejų, pasveikino jubilijatą, gražiai pabendravo. 1972 m. vasarą savo ilgamečius senųjų kaimų tyrimus pradėjo doc. dr. Martynas Purvinas, už tų darbų ciklą pelnęs valstybinę J.Basanavičiaus, Dr.Vydūno (Kanada), Martyno Jankaus, Ievos Simonaitytės, „Sidabrinės… Skaityti toliau →
Kaliningrado srities lietuvių bendruomenėje. Likimo vingiai ir biografija. Vladivostoko… ir Kaliningrado atmintys. Kiekvieno žmogaus – savitai įdomi, linksma ir neretai dramatiška. Laimutė Drazdauskaitė Meščeriakova, daug laiko ir jėgų paskyrė Kaliningrado lietuvių bendruoinės veiklai. Ji pati nuėjo ypatingą kelią. Gimusi ir… Skaityti toliau →
2022 lapkričio mėn. 21 d., eidamas aštuoniasdešimt penktuosius savo gyvenimo metus, mirė Mažosios Lietuvos kultūrininkas, kunigas Anupras Gauronskas Kai netenkame nesvarbu ar garbaus , ar eilinių, eilinio žmogaus, nejučiomis mintyse prabėgame jo biografiją. Prisimename bendravimą, nuveiktus darbus. O kai… Skaityti toliau →
Originalusis 1918 metų Tilžės aktas: istorinės svarbos lobis, pasiekiamas tik Karo muziejuje Vytauto Didžiojo karo muziejaus inf. 2022-11-25 20:22 Vienas seniausių Lietuvoje Vytauto Didžiojo karo muziejus per daugiau nei šimtmetį išgyveno itin drastiškų pokyčių: tarpukariu buvo karybos istorijos lopšys, okupacijų… Skaityti toliau →
Vilniuje spalio 22 d., eidama 81 metus, mirė režisierė, žurnalistė, Sąjūdžio metraštininkė Laima Pangonytė. Šalia kitų darbų pastarasiais metais ji aktyviai rūpinosi Martyno Mažvydo atminimo įamžinimu Mažosios Lietuvos miestelyje Ragainėje (rus. Nemanas), kur pirmosios lietuviškos knygos ,,Katekizmas”( 1547m.)autorius čia tarnavo… Skaityti toliau →
2022 m. rugsėjo 30 d. Šakių raj. Sudargo miestelyje, netoli dabartinės Lietuvos Respublikos ir Rusijos administruojamos Karaliaučiaus srities sienos, vyko iškilmingas renginys, kurio metu buvo atidengtas paminklas Melno taikos sutarties – 600-ųjų metinių sukakčiai paminėti. Paminklo autorius skulptorius Sauliaus Kriščiukaitis. Skulptūrinę kompoziciją sudaro… Skaityti toliau →
Šio mėn. pradžioje „Karštame komentare“ buvo atspausdintas tikrai aktualus dabartinio Karaliaučiaus krašto šeimininko problemą keliantis prof. Onos Voverienės straipsnis „Kada Lietuvai baigsis antrasis pasaulinis karas“ suponuojantis, kad kol neišspręstas rusiškojo Karaliaučiaus eksklavo egzistavimo klausimas, šis karas tęsiasi.Rusija jį okupavo 1945… Skaityti toliau →
1776 m. žiemą pas K. Donelaitį viešėjo artimas jo bičiulis Valtarkiemio pastorius J. H. Kempferis su savo draugais iš Kilgių – tėvu ir sūnum , kurių pavardė iki šiol nenustatyta. K. Donelaitis jam parašė laišką. Iš laiško matyti,… Skaityti toliau →
Gerviškėnai (rus. Prioziorskoje, vok. Gervisckehmen) – bažnytkaimis, lietuvių raštijai svarbus tuo, kad čia tarnavo kunigas Fridrichas Hohlfeldas, išgelbėjęs dalį K. Donelaičio rankraščių. Iš mus pasiekusių faktų galima spręsti, kad jis buvo smalsus, kruopštus ir platesnių pažiūrų žmogus – kunigas,… Skaityti toliau →
Šių metų rugpjūčio 12 d. kreipėmės į Vytauto Juozapaičio vadovaujamą LRS Kultūros komitetą autentiškųjų baltiškųjų Karaliaučiaus krašto vietovardžių vartojimo klausimu. Siūlėme, kad dabar, kai lietuviai vis drąsiau atsisako sovietinio karinio paveldo, paraginti Valstybinę Lietuvių kalbos komisiją priimti nutarimą leidžiantį žiniasklaidoje… Skaityti toliau →
Šių metų rugpjūčio 11 – ąją Kaune buvo paminėtos Mažosios Lietuvos lietuvių jaunimo draugijų sąjungos SANTARA steigimo 110-osios metines. Renginys prasidėjo prie Vydūno paminklinio biusto Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune. Renginys baigėsi Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčioje (Karaliaus… Skaityti toliau →
Dėl perlaidojimo vietos, asmenybių pagerbimo Manau, kad Jono Budrio palaikus derėtų perlaidoti šalia sukilėlių, kuriems jis vadovavo, kapo. Šioje vietoje vyksta kasmetinė pagerbimo ceremonija. Jei žmonėms netrukdo sukilėlių palaikai, netrukdys ir jų vado… Edita Barauskienė Mąstykim ir dirbkim, bet… Skaityti toliau →
Pripažindamas 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo, lėmusio šio šiaurinio Mažosios Lietuvos krašto įsiliejimą į Lietuvos valstybės sudėtį, svarbą, LR Seimas paskelbė 2023-uosius Klaipėdos krašto metais.Minėjimai, renginiai vyks visus 2023 metus. Garbingai paminėti šio lemtingo įvykio 100-metį ruošiasi ir Mažosios Lietuvos… Skaityti toliau →
2022 m. liepos 30 – rugpjūčio 6 dienomis Stovyklavietė „Bitutė“, Nemuno g. 30, Bitėnai, Lumpėnų seniūnija, Pagėgių sav. Ir Žemgulių sodybos kieme (tik palapinėse), adr.: M. Jankaus g. 1, Bitėnai, Lumpėnų seniūnija, Pagėgių sav. Maloniai kviečiame visus Vydūno draugijos… Skaityti toliau →
Ilgametis buvęs Černiachovsko Pedagoginės mokyklos Aleksejus Bartnikas ir jo visuomeninė veikla patenka į Rusijos valdininkų nemalonę: Kaliningrado srityje likviduota „Lietuvių kalbos mokytojų asociacija“, kurią žinomas regiono pedagogas kartu su kolegomis įkūrė. Padėtį aštrina įtempti ES, JAV ir Rusijos santykiai dėl… Skaityti toliau →
Mūsų krašte labai gerbiamas prancūzų kalbos Tilžės gimnazijoje mokytojas, chorvedys, rašytojas ir filosofas Vydūnas ( Wilhelm Storost) negali ilsėtis ramybėje, nors jis jau 1953 metais išėjo į Anapusybę. 1991 ,spalio mėnesį filosofo palaikai buvo pajudinti ir buvo perkelti iš Vokietijos… Skaityti toliau →
Vytautui Šilui 85-eri. Birželio 29 d. žinomam Lietuvos esperantininkui, Mažosios Lietuvos tyrinėtojui ir paveldo puoselėtojui aktyviam visuomenės veikėjui Vytautui Povilui ŠILUI sukanka 85-eri. Gražus jubiliejus ir puiki proga apžvelgti jo gyvenimo kelią ir nuveiktus darbus. Vytautas ŠILAS gimė … Skaityti toliau →
Vilniui jau antrą kartą švenčiant kasmetinę Europos šventę „Pasimatymas parke“, Agentūra bendradarbiaujant su Evangelikų reformatų bažnyčia ir VšĮ ,,Vilniaus miesto parkai“ surengs pažintinį renginį. Ne veltui Vilniuje ir kituose miestuose reformatų kunigai Stanislovas Rapolionis, Abraomas Kulvietis dėl savo pažiūrų atsidūrę… Skaityti toliau →
2022 m. gegužės 31 d. 17 val. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1 vyks Vydūno knygų „Apie Tikėjimą“ ir „Apie gyvenimą ir sveikatą“ sutiktuvės. Renginyje dalyvaus Vydūno draugijos pirmininkė profesorė Aušra Martišiūtė-Linartienė, knygų sudarytoja Rima Palijanskaitė, dr. Dainius Razauskas,… Skaityti toliau →
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323-iųjų sausio 25-ąją rašytame laiške Vakarų Europos krikščionims. Šiuo valdovo laišku Lietuva kreipėsi į Vakarų pasaulį kaip ori ir savarankiška jo dalis ir paskelbė siekianti dialogo su kitomis Europos tautomis. Miestas laiške iškyla kaip valstybės sostinė:… Skaityti toliau →
Sprendžiant iš atsiliepimų pasitarime Prezidentūroje ML heraldikos klausimu vieningesnės nuomonės nebuvo neprieita, o tik dar labiau pasilikta įsikibus savo argumentų. Regis, klaipėdiečiai galvoja, kad vilniečiai yra užsispyrę : šalies administracinis centras nori primesti nuomonę šalies vakarinei daliai – pajūriui…. Skaityti toliau →
Š. m. sausio 11 d. aš, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkasVytautas Šilas ir Mažosios Lietuvos istorikas enciklopedistas dr. Algirdas Matulevičius buvome Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerės Agilos Barzdienės pakviesti į Prezidentūroje įvykusį susitikimą Mažosios Lietuvos herbo klausimu. Manau, kad šį posėdį-susitikimą… Skaityti toliau →
1922 m. sausio 6 d. Stonaičiuose (Saugų vls., Šilokarčemos aps.) gimė Ernestas Martynas Kavolis, pedagogas, visuomenės veikėjas, spaudos bendradarbis, vertėjas. Ernestas Martynas Kavolis (Ernst Martin Kawohl) augo ūkininkų Martyno ir Anės Kavolių šeimoje. Nuo 1925 m. su tėvais gyveno Eglynų… Skaityti toliau →
Lietuvininko Jono Užpurvio 130 m. gimimo jubiliejui Kęstutis Pulokas Laiko dulkes nušluosčius norisi prisiminti žmogų, kuris nuosekliu darbu, neafišuojamo talento savybėmis, patirdamas karų ir pokarių sukrėtimus, paliko ryškų pėdsaką kalbotyroje, pedagogo veikloje. Tai Jonas Užpurvis. 1891 m. gruodžio 12 d…. Skaityti toliau →
Leono Panavo knygrišystė M.Jankaus muziejuje Bitėnuose Mažojoje Lietuvoje Akad. Domas Kaunas Neseniai Mokslų akademijoje vykusi Ignalinos rajono savivaldybės diena renginio dalyvių dėmesį sutelkė į svečių krašto svarbą Rytų Lietuvos pasienio ir visos šalies gyvenimui. Delegacijos vadovo mero Justo Rasiko įvadinis… Skaityti toliau →
Vytautas Šilas Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai), buvo net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje, tačiau išsaugojo senuosius… Skaityti toliau →
Rugsėjo 1 d., sekmadienį, skvere tarp Bokštų ir Puodžių gatvių atidengtas paminklas vienam žymiausių Mažosios Lietuvos veikėjų, dvasios milžinu vadinamam Vydūnui (Vilhelmui Storostai). 2018m., minint Vydūno 150-ąsias gimimo metines, Seimas buvo paskelbęs Vydūno metais. Vydūnas sukūrė savitą kultūros sampratą,… Skaityti toliau →
„Nuo seno domėjausi Mažąją Lietuvą. Traukė žingeidumą mažlietuvių lietuviška veikla, jų indelis į mūsų tautos kultūrą, literatūrą, raštiją. Esu sukūręs žinomo Mažosios Lietuvos tyrėjo ir patrioto Viliaus Peteraičio, iškilaus mažlietuvio, rašytojo, mąstytojo ir filosofo Vilhelmo Storostos – Vydūno medalius. Tačiau… Skaityti toliau →
Lietuva neteko krištolinės sielos, skaisčios sąžinės, gilaus proto, itin aukšto sąmoningumo sūnaus,filosofo, literatūrologo, Mažosios Lietuvoskultūros ir Vydūno kūrybinio palikimo tyrinėtojo bei propaguotojo, buvusio Vilniaus pedagoginio universiteto docento Vaclovo Bagdonavičiaus. Per visą savo gyvenimą ugdytą filosofo intelektą jis paskyrė Vilhelmo Storostos… Skaityti toliau →
Taip jau aplinkybės susidėjo, kad visai nesenai pasiekė babunytės (taip giminėje buvo vadindama mūsų močiutė) Jadvygos Petrauskaitės – Nainienės dokumentų archyvas. Žinojau, kad jame turėtų būti įdomybių. Ir neapsirikau: šalia kitų šeimos relikvijų pasirodė ir iki šiol nematyta nuotrauka, kurioje… Skaityti toliau →
Lietuvių kalbos institutą ir visą baltistų bendruomenę pasiekė liūdna žinia – š.m. vasario 10 dieną eidama 88-uosius metus Vokietijoje, Halėje, mirė dr. Gertruda Bense’ė, vokiečių baltistė, senosios lietuvių raštijos tyrėja, ilgametė Berlyno baltistų būrelio, vėliau Baltų studijų draugijos narė. Lietuvos… Skaityti toliau →
Petras Cizikas -Lietuvos dvasinio atgimimo šauklys Į XXI amžiaus pradžią atėjusi Lietuva lieka taip ir nesupratusi mūsų dvasinio amžininko Petro Cidziko fenomeno. O juk, dr. Jono Jasaičio vertinimu jis „žadino Lietuvos visuomenę iš moralinio letargo ir telkė ją Sąjūdžiui“. 1998… Skaityti toliau →
Vilniuje, Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje, veikia klaipėdiškio dailininko Romano Borisovo naujausių architektūrinių akvarelių paroda. Žinomo menininko darbštumas ir kūrybiškumas stebina – atrodo visai neseniai vyko jo kelios parodos Vilniuje, vėliau – Berlyne ir Sankt Peterburge, Malborke (Lenkija) ir Lemonte (JAV),… Skaityti toliau →
Šiomis dienomis šalyje įvyko keletas renginių Mažosios Lietuvos tematika. Lietuvos Mokslų Akademijos Didžiojoje salėje Vilniuje( Gedimino 3) įvyko konferencija, kurioje buvo aptarti Mažosios Lietuvos istorinių žemių studijų rezultatai. Pagėgiuose, įvyko dr. A. Matulevičiaus knygos „Tautos žadinimo šaukliai” pristatymas. O šiandien 2017… Skaityti toliau →
Gerai pamenu, kai šventėme, pažymėjome Napaleono Kitkausko 80 metį, buvo gražus renginys Vilniaus rotušėje, buvo daug gražių žodžių ir įvertinimų jubilijatui. Džiaugėmės, kad turime šalia tokį žmogų, nuosekliai ir kantriai dirbantį Lietuvos ir Mažosios Lietuvos, mūsų kultūros labui. …Metų tarpsnis… Skaityti toliau →
1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje susirinkę 53 Mažosios Lietuvos visuomenininkai įsteigė Prūsų Lietuvos tautinę tarybą, kuri po dviejų savaičių, 1918 m. lapkričio 30 d., priėmė „Pareiškimą“, vėliau išgarsėjusį Tilžės akto pavadinimu. Pirmasis Akto sakinys išreiškė ne vien Mažosios Lietuvos… Skaityti toliau →
Kristijono Donelaičio kūryba ir asmenybė šiandien visuomenei pateikiama įvairiomis spalvomis ir formomis. Svarbiausia , žinoma, tai poeto kūriniai. Asmenybės kontūrai persikelia į vaizduojamąjį meną, drobes, grafiką. Nors , deja, autentiško poeto portreto vienareikšmiškai išpopuliarinto iki šios neturime. Viešojoje erdvėje sklaido… Skaityti toliau →
Šiemet sukanka 300 m. žymiam lietuvių raštijos kūrėjui Gotfridui Ostermejeriui. Šalia K. Donelaičio ši asmenybė visiškai nenublanksta,nors apie ją mažiau kalbėta.G. Ostermejeris, Karaliaučiaus universiteto, Lietuvių kalbos seminaro auklėtinis, atliko svarbų kalbotyros, žodyno turtinimo, giesmių kalbos priartinimo liaudiškąjai darbą. Lietuvoje šios… Skaityti toliau →
Lietuvos žurnalistų sąjungos iniciatyva Neseniai vilnietis skulptorius Robertas Guoba sukūrė originalų lietuviškosios žurnalistikos pradininko Johano Ferdinando Kelkio medalį. Čia iniciatyvą parodė Lietuvos žurnalistų sąjunga, kurios Klaipėdos skyrius įsteigė naują apdovanojimą – J. F. Kelkio medalį. Jis bus teikiamas profesionaliems žurnalistams… Skaityti toliau →
Dažnas fotografijos teoretikas, paklaustas, kas yra istorinė fotografija, atsakytų, jog tai atminties įrankis, tikrovės pėdsakas, leidžiantis tapti turistu ar klajokliu, žvilgsniu kaskart kertančiu laiko ir erdvės ribas . Nepatiklieji, kiek ciniškai nusišypsoję, imtų kalbėti apie jos paradoksalumą, dvilypumą. 2012 m…. Skaityti toliau →
Vydūno perlaidojimo Bitėnųkapinaitėse 28-ųjųmetiniųminėjimui persikėlus įVydūno viešąjąbiblioteką, bibliotekos direktorės pavaduotoja, pavaduojanti direktorę, RamutėVaitkuvienėsveikino renginyje dalyvavusius kraštiečius, Pagėgiųsavivaldybės vadovus – merąVaidąBendaravičių, mero pavaduotojąLigitąKazlauskienę, administracijos direktoręJūratęMažutienęir pristatėgarbius svečius: studijos „Gin-Dia“ (Šiauliai) įkūrėjus Gintautąir DianąStungurius bei žurnalistą, pedagogą, visuomenininkąSauliųSodonį. Tardamas sveikinamąjįžodį, Pagėgiųsavivaldybės meras… Skaityti toliau →
Sovetskas (Tilžė) – pasienio miestas, vienas svarbiausių lietuvių raštijos židinių carinės Rusijos valdymo laikotarpiu Rytų Prūsijoje. Tarptautinių susitarimų ir tranzito kryžkelė. 1552 m. gyvenvietei suteiktas miesto statusas. Ilgai Tilžė buvo svarbiausias susisiekimo ir prekybos su Lietuva centras. Į ją keliavo… Skaityti toliau →