Prūsų žynys aukoja vestuvių proga XVI a. (Pieš. iš Olafo Magnuso knygos)
Šalia vienuolikos reiškinių, atspindinčių baltiškąsias tradicijas ir papročius į sąvadą įtraukti ir du susiję su Mažąja Lietuva,- praneša Lietuvos nacionalinis kultūros centras.
Tai pat į sąvadą įtraukta Lietuvos heraldikos tradicija- valstybę, vietoves, asmenis, institucijas, korporacijas išskiriančių herbų kūrimo ir naudojimo taisyklių sistema. Beje, Mažojoje Lietuvoje taip pat ir heraldikos tradicijos turi gilias šaknis.
Šiupinys
Mažosios Lietuvos rašytiniuose šaltiniuose nuo XVII amžiaus minimas žiupinys – archainės kilmės apeiginis valgis, verdamas iš žirnių, kruopų, bulvių, įdedant kiaulės galvą,m kojas, uodegą. Vokišku pavadinimu schuppnis jis buvo paplitęs kaip lengvai gaminamas ir sotus keliauninkų valgis Rytų Prūsijoje užeigų namuose, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Lietuvininkų bendrija ,,Mažoji Lietuva“ atgaivino Šiupinio šventą Klaipėdoje.
Kafija
Mažosios Lietuvos regionui būdinga kafijos gėrimo kultūra susijusi su šio lietuvininkų tradicinio gėrimo gaminimo, ruošimo ir vartojimo papročiais. Į šį regioną iš Vokietijos atkeliavusią kavą ( tarmiškais kafiją) lietuvininkai pradėjo gerti XVIII amžiaus antrojoje pusėje. Šeimos , giminės, draugų susitikimas prie kafijos puodelio vadintas palaunage ( valgis tarp pietų ir vakarienės, pavakariai). Kafija ruošta iį pirktinių kavos pupelių r vietos žaliavų, ąžuolo gilių, morkų , cikorijų, , miežių, kviečių ar rugių. Tradicijos tąsai nuo 2019 metų rengiama Kafijos diena.
Nuo 2017 metų kuriamas nematerialaus paveldo vertybių sąvadas – įvairių atlikimo meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitų tradicijų, žinių, įgūdžių išsaugojimo veiklų sąrašas. Jame su naujai įrašytomis dabar yra 66 vertybės.