Tilžės kunigas klebonas Anupras Gauronskas aukodavo mišias lietuvių ir slavų katalikams aplinkiniuose miesteliuose tarp jų ir Ragainėje/ Nemane.Valentino Juraičio nuotr
Vanda Vasiliauskienė nuo 1990m. dirbo Karaliaučiaus krašto vidurinių mokyklų (Kaukėnų, Ližaičių, Naujosios, Kalnininkų, Gastų, Tilžės) lietuvių kalbos mokytoja.
Valentino Juraičio nuotr.
Garbūs Mažosios Lietuvos mylėtojai, puikų Valentino Juraičio straipsnį ,,Ragainė – Martyno Mažvydo tarnystės ir kūrybos vieta + 15 foto” apie Ragainę reikėtų papildyti ir naujausių laikų lietuvybės veiklos istorija.Tokių straipsnių reikėtų daugiau. O istorijos turime nemažai…
Prisiminkime. Štai, pasklaidęs savo užrašus, noriu pasidalinti informacija ir prisiminti žmones, kurie prisidėjo prie lietuvininkų paveldo išsaugojimo šiame krašte.
Pokaryje Ragainės (Nemano) lietuviai į Mažvydo vardo lietuvių kultūros draugiją susibūrė 1989 metų pa pavasarį. Pirmuoju pirmininku (1989-1997 m) buvo išrinktas šių eilučių autorius Sigitas Šamborskis. Tuo metu Nemano rajone gyveno apie 3000 lietuvių, daugiausia tremtinių ir jų palikuonių. 1994 metais Ragainėje mano iniciatyva įvyko Karaliaučiaus srities lietuvių jaunimo sąjungos ir tremtinių ir politinių kalinių sąjungų steigiamieji suvažiavimai.
1989 metų rudenį mokyti vietinių lietuvių vaikų atvyko vilnietė mokytoja Aldona Simanavičiūtė. Ji Ragainėje dirbo iki 1993 m. 1993 metais šį kilnų darbą perėmė šviesios atminties mokytoja Janina Matusevičienė. O nuo 1996 iki 2022 metų Ragainės (Nemano) antrojoje vidurinėje mokykloje veikė pradinės klasės su dėstomąja lietuvių kalba. Čia lietuvybę skleidė mokytojai: Jonas ir Liucija Glinskiai, Vida Martišauskienė, Laima Žemgulienė, Irena Ubartienė. Ragainėje daugiau 33 metus veikusiose lietuviškose mokyklėlėse vienu metu mokėsi apie 120 vaikučių. Rajono Būdviečių (Malomožaisko) mokykloje lietuviukus mokė Zenona Jurevičiūtė, Lankviečiuose (Lunino) lietuvybę puoselėjo Aldona Bursteikienė, o Kraupiške (Uljanovo) mokytojavo ir lietuvybės muziejų įkūrė mokytoja Emilija Algaudė Bukontienė. Ragainėje 1994- 2004 dainavo lietuvių moterų ansamblis „Raganyta”, vadovė A.A. Zofija Kynienė.
1993 metais buvusiame Martyno Mažvydo bažnyčios pastato pirmajame aukšte mano rūpesčiu buvo įsteigta lietuviška biblioteka su daugiau nei 5000 knygų, daugiausiai perduotų iį likviduotos Lietuvos Telekomo bibliotekos, o taip pat gautomis iš Lietuvos Bibliotekų kolektoriaus (dėkui gerbiamam buvusiam šios įstaigos direktoriui Vytautui Gocentui). Daug knygų gavome per Akademiką Prof. Domą Kauną, kitus geradarius. Lietuviškoje bibliotekoje daugiau nei 10 metų darbavosi šviesios atminties Zofija Kynienė. Buvusiame bažnyčios pastate buvo įrengta lietuvių susirinkimų salė su pastovia ekspozicija Mažvydui. Nuo 1993 metų lietuviai katalikai meldžiasi Šv. Antano koplyčioje, kurios įrengimu ir sielovada rūpinosi šviesios atminties kunigas klebonas Anupras Gauronskas.
Ragainėje 1994 metais surengta išvykstamoji Lietuvos Televizijos viktorina „Moki žodį – žinai kelią”, ved. Arvydas Vidžiūnas, o tų pačių metų vasarą – pirmoji Karaliaučiaus lietuvių kultūros šventė, kurioje dalyvavo apie 200 dalyvių ir 350 žiūrovų. 1997 metais surengta antroji lietuvių kultūros šventė, skirta paminėti pirmosios lietuviškos spausdintos knygos – Martyno Mažvydo katekizmo 450-mečio jubiliejų. Šventės metu ant buvusios Ragainės ev. liuteronų bažnyčios buvo pritvirtinta atminimo lenta. Šventėje dalyvavo jau daugiau nei 700 dalyvių ir žiūrovų. Pasveikinti atvyko ir tuometinis Lietuvos Seimo pirmininkas Prof. Vytautas Landsbergis.
Lietuviška veikla prievarta nutraukta 2022 metų vasarą, kai buvo uždarytos visos srities lietuviškos draugijos ir lietuviškos mokyklėlės.
Daugelis jaunų lietuvių negali grįžti į protėvių žemę dėl Rusijos tarnybų užkardymo ir Lietuvos įvestų sankcijų RF piliečiams, neatsižvelgiant į lietuvišką kilmę. Yra išdraskytų jaunų šeimų, kai vienas iš šeimos narių neįleidžiamas į Lietuvą. Pavyzdys Romano ir Nelės Mikužių šeima iš Būdviečių (Malomožaisko). Romanas turi leidimą gyventi Lietuvoje, o Nelė yra dirbusi valstybės tarnyboje (agronomė augalininkystės inspekcijoje), todėl ji, du jų mažamečiai vaikai ir dar vienas greitai ateisiantis į šį pasaulį , negali gauti leidimo gyventi Lietuvoje. Ir, lyg maža būtų, Nelei Mikužienei 5 metus uždrausta atvykti į Lietuvą.
Karaliaučiaus LB delegacija Lietuvos dainų šventė 2009m. (S.Šamborskio fotoarchyvas.)
Karaliaučiaus LB suvažiavimas. A. Bartnikas, S. Šamborskis, A. Muliuolis, Usaite. 2000mKaraliauciaus LB taryba 1996 m.(S.Šamborskio fotoarchyvas.)
Karaliaučiaus LB taryba 1996 m.(S.Šamborskio fotoarchyvas.)
Karaliaučiaus lietuviu vaikų ir jaunimo etnografinė stovykla 2002 m.(S.Šamborskio fotoarchyvas.)
Schambortsky šeimos herbas Privilegija 1666 m Boguslavo Radvilos valdos dvaras (S.Šamborskio fotoarchyvas.)
Sigitas Šamborskis prof. Vytautas Landsbergis ir Alvydas Muliuolis 2005 m.
(S.Šamborskio fotoarchyvas.)
Vanda Vasiliauskienė (centre) savo knygos pristatymo metu kartu su Vytautu Šilu ir Birute Kurgoniene Vilniuje. Valentino Juraičio nuotr.
Tilžės kunigas klebonas Anupras Gauronskas aukodavo mišias lietuvių ir slavų katalikams aplinkiniuose miesteliuose tarp jų ir Ragainėje/ Nemane.
Tilžė / Sovietskas 2013 m.
Valentino Juraičio nuotr.
