Pilypas Ruigys ir Apšvietos epocha: paminint žymaus Mažosios Lietuvos raštijos darbininko 350 metų gimimo jubiliejų + 6 foto

Prieš 350 metų, 1675 m. kovo 31 d. Katniavoje, Stalupėnų apskrityje, gimė Mažosios Lietuvos raštijos darbuotojas, kalbininkas, Biblijos vertėjas, liaudies dainų skelbėjas, giesmių kūrėjas ir vertėjas, evangelikų liuteronų kunigas Pilypas Ruigys (vok. Philipp Ruhig, 1675–1749).

Minint šį jubiliejų, Lietuvių kalbos institute Vilniuje balandžio 2-3 dienomis vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Pilypas Ruigys ir Apšvietos epocha“, kurią surengė Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centras ir Baltų studijų draugija (Gesellschaft für Baltische Studien e.V., Vokietija).

Konferenciją sveikinimo žodžiu pradėjo LKI direktorė dr. Albina Auksoriūtė, Vokietijos Federacinės Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius dr. Corneliusas Zimmermannas ir Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas dr. (h.c.) Mindaugas Sabutis. Pastarasis mokslininkams dėkojo už jų darbais puoselėjamą Mažosios Lietuvos istorinį ir bažnytinį paveldą.

Įžanginį konferencijos panešimą „Lietuvių tauta ir kalba Apšvietos Europoje: nauji iššūkiai ir tradicijos galia“ pateikė dr. Darius Kuolys. Pranešimą „Pilypo Ruigio darbai Mažosios Lietuvos bažnytinio gyvenimo fone“ skaitė KU doc. habil. dr. Darius Petkūnas, Kretingos ir Palangos evangelikų liuteronų parapijų kunigas. Platų Pilypo Ruigio filologinės veiklos kontekstą pranešime „Pilypas Ruigys – XVIII a. kalbos politikos diskurso dalyvis ir istoriografas“ pristatė dr. Ona Aleknavičienė.

Per dvi dienas išklausyta 30 pranešimų, kuriuos skaitė mokslininkai iš Lietuvos, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Latvijos, Lenkijos, Čekijos. Dauguma jų skambėjo lietuvių kalba. LKI interneto svetainėje konferencija glaustai apibendrinama šitaip:

„Renginys buvo tarpdalykinis: savo tyrimų rezultatus pristatė ne vien kalbininkai – lituanistai, baltistai, indoeuropeistai, bet ir literatūrologai, kultūrologai, istorikai, teologai, etnomuzikologai. <…> Pranešimuose iš įvairių perspektyvų ir pasitelkus naujas teorines prieigas analizuotas P. Ruigio lituanistinis palikimas, pristatyti naujausi archyviniai atradimai, papildantys ligšiolines žinias apie P. Ruigio kilmę, šeimą ir jo veikalų likimą. Daugiausia dėmesio telkta į P. Ruigį kaip kalbinių veikalų autorių, religinių tekstų vertėją, lietuvių tautosakos skelbėją, istorinės lyginamosios kalbotyros pradininką. Apžvelgta P. Ruigio kalbinių idėjų recepcija vėlesniuose veikaluose Mažojoje ir Didžiojoje Lietuvoje, taip pat jo paskelbtų lietuvių dainų refleksija vokiečių literatūroje. Dėmesio skirta ir P. Ruigio amžininkams – Apšvietos epochos kūrėjams ir jų darbams“.

Pilypas Ruigys, kurio mamos šaknys Klaipėdoje, o tėvo – Saksonijoje, teologijos studijas Karaliaučiaus universitete baigė 1695 m. ir apie trejus metus gyveno Kaune, vėliau grįžo į Mažąją Lietuvą, nuo 1708 m. daugiau nei keturiasdešimt metų kunigavo Valtarkiemio parapijoje, aktyviai dalyvavo mokslinėje veikloje, bendravo ir su jaunesniuoju kolega, Tolminkiemio kunigu Kristijonu Donelaičiu.

Pranešimą „Tolminkiemio krikšto metrikų knyga: nauji archyvų atradimai“ nuotoliu pateikė Brno Masaryko universitete Čekijoje dėstantis habil. dr. Vaidas Šeferis, prieš porą metų Vokietijos ir JAV archyvuose aptikęs Tolminkiemio parapijos 1725–1754 m. krikšto metrikų knygos kopijas. 1743–1754 m. šią knygą pildė kunigas Kristijonas Donelaitis.

Kultūros istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė pranešime „Mato Pretorijaus kūriniai – Pilypo Ruigio lietuvių kalbos tyrinėjimų šaltiniai“ gretino Pilypo Ruigio ir Mato Pretorijaus asmenybes ir darbus, nagrinėjo juos siejusius ryšius.

Itin išsamiai Pilypo Ruigio biografiją ir kilmę savo pranešime aptarė Baltų studijų draugijos valdybos pirmininkė, Berlyno Humboldtų universiteto lituanistikos vizituojanti dėstytoja habil. dr. Christiane Schiller.

Keliuose pranešimuose taipogi nagrinėti kun. Pilypo Ruigio sūnaus Pilypo Frydricho Ruigio jaunesniojo mokslinė ir visuomeninė veikla bei gyvenimas.

Turiningos diskusijos ir neformalus konferencijos dalyvių bendravimas vyko tiek plenarinėje salėje, tiek grupėse, tiek per pertraukas prie vaišių stalo.

Abu konferencijos vakarus LKI skambėjo muzikinė programa. Pirmąjį – Pilypo Ruigio ir jo amžininkų giesmes giedojo Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos ansamblis „Adoremus“ (vadovė Renata Kreimerienė), antrąjį – Mažosios Lietuvos dainas, tarp jų ir P. Ruigio paskelbtą „Aš atsisakiau savo močiutei“, atliko folkloro ansamblis „VISI“ (vadovai Daiva ir Evaldas Vyčinai).

Pirmosios dienos pabaigoje surengta ekskursija dailininko, kolekcininko, bibliofilo Kazio Varnelio (1917–2010) namuose-muziejuje, čia konferencijos dalyviai galėjo pamatyti ir paliesti unikumą – Pilypo Ruigio traktato „Meletema“ rankraštį, K. Varnelio įsigytą 1975 m. „Sotheby‘s“ aukcione Londone. Pastarajam veikalui konferencijoje buvo skirtas dr. Liucijos Citavičiūtės parengtas pranešimas „Keletas faktų ir hipotezių dėl Pilypo Ruigio „Meletemos“ (1735) Londone“.

Kęstutis Pulokas

Per kavos pertraukėlę pirmuosius pranešimus aptaria (iš kairės) dr. Darius Kuolys, Astrida Petraitytė, kun. habil. dr. Darius Petkūnas ir vyskupas Mindaugas Sabutis