Rugsėjo 1 d., sekmadienį, skvere tarp Bokštų ir Puodžių gatvių atidengtas paminklas vienam žymiausių Mažosios Lietuvos veikėjų, dvasios milžinu vadinamam Vydūnui (Vilhelmui Storostai).

2018m., minint Vydūno 150-ąsias gimimo metines, Seimas buvo paskelbęs Vydūno metais.

    Vydūnas sukūrė savitą kultūros sampratą, užimančią reikšmingą vietą XX a. pirmosios pusės Lietuvos kultūros filosofijoje, stengėsi stiprinti nepriklausomybę atgavusios Lietuvos dvasią, savo įvairiašake veikla siekė ugdyti sąmoningų ir laisvų žmonių tautą. 40 metų vadovavo Tilžės giedotojų draugijai, tapusiai išskirtiniu kultūrinio Mažosios Lietuvos lietuvininkų gyvenimo reiškiniu.

  Vydūno literatūrinį palikimą sudaro per 60 knygų – įvairaus žanro pjesės, libretai, apysakos, filosofiniai ir istoriosofijos traktatai, dainų rinkiniai, lietuvių kalbos vadovėliai, lietuvių–vokiečių kalbų žodynas, studija apie Kristijoną Donelaitį, atsiminimai. Labiau rūpėjo ne batai, o siela Puodžių ir Bokštų gatvių skvere praėjusį savaigalį iškilęs paminklas Vydūnui (1868-1953) – svarbus istorinis ženklas, primenantis, jog Rytprūsiuose gimęs ir augęs šviesuolis visą gyvenimą susiejo su Mažąja Lietuva – kraštu, kuriame lietuviai gyveno šimtmečiais, skleidė ten savo kultūrą net ir patirdami smarkią germanizavimo įtaką. Vydūnas ant postamento pavaizduotas basas, ant krūtinės sudėtomis rankomis, lyg kylantis į dausas.

    Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius dar 2012-ųjų pabaigoje pasiūlė uostamiestyje pastatyti paminklą vienam žymiausių XX a. pirmosios pusės Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų – filosofui, rašytojui, žurnalų leidėjui, dramaturgui, režisieriui, kompozitoriui, dirigentui, religijotyrininkui ir mokytojui Vydūnui. 

„Vydūnas pabrėžė vidinės šviesos svarbą. Tai vienas žmonių, kurie kūrė šviesesnį mūsų šalies rytojų, kalbėjo, kaip svarbu kurti geresnį žmogų. Svarbu įamžinti tokius šviesuolius ne tik kaip istorinį ženklą, bet tai daro mus stipresnius. Vydūnas mums leidžia pajusti mūsų gyvenimo šaknis. Jis sakė, kad jei pamirštame savo gyvenimo šaknis, silpstame“, –paminklo atidengimo metu kalbėjo kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

   VšĮ „Mažosios Lietuvos kultūra“ valdybos pirmininkas, Vydūno paminklo statymo komisijos pirmininkas Rimantas Cibauskas sakė, kad įspūdinga yra tai, kad šiam tikslui susivienijo įvairios asmenybės, įmonės.

   Prie Vydūno įamžinimo prisidėjo: VšĮ „Mažosios Lietuvos kultūra“ valdybos pirmininkas, Vydūno paminklo statymo komisijos pirmininkas Rimantas Cibauskas, Arūnas Trukanas, dr. Arvydas Girdzijauskas, dr. Vytautas Čepas, Antanas Stanevičius, Algimantas Švanys, Bernardas Aleknavičius, dr. Janina Pupelienė, prof. dr. Artūras Razbadauskas, Petras Šmitas, prof. habil. dr. Domas Kaunas, Algimantas Kirkutis, Jonas Lukšas, Teresė Budraitienė, Sigutė Augutienė, dr. Albertas Dovydas Juška (miręs), Eva Jankus-Gerola (mirusi).

   Paminklo gamyba ir pastatymas kainavo apie 70 tūkst. eurų.

  Konkursą meniniam objektui ir architektūriniam skvero sutvarkymo projektui sukurti laimėjo menininkų grupė, kurių dėka šiandien turime kūrinį:  tai architektas Petras Džervus, skulptoriai iš Ukrainos Olesis Sidarukas ir Borisas Krylovas, kuriems Klaipėdoje atstovavo skulptorius Arūnas Sakalauskas.

VšĮ „Mažosios Lietuvos kultūra“ direktorius Arvydas Girdzijauskas priminė Vydūno mintį, kad žmogus niekada nėra toks gražus, koks jis yra kurdamas.

Vydūno draugijos garbės pirmininkas Vacys Bagdonavičius teigė, kad ši diena ypatinga visiems po pasaulį išsibarsčiusiems Mažosios Lietuvos palikuonims.

„Visa, ką jis darė, buvo skirta žadinti tautą“, – apie Vydūną kalbėjo V. Bagdonavičius.

  Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas Petras Šmitas pridūrė, kad darbai truko netrumpai, tačiau rezultatas – džiuginantis: „Žmogus, sėdėdamas ir žiūrėdamas į Vydūno skulptūrą, galės mąstyti apie būtį, egzistenciją, žmogaus pašaukimą ar tiesiog gėrėtis medžių ir gėlių spalvomis, jų kvapais.“

   Saulės atokaitoje pusantros valandos perkirpti paruoštą juostą laikė moksleiviai, o aikštės pakraščiuose šešėlių ir pavėsio ieškojo vyresnio amžiaus žmonės. Dalis susirinkusiųjų dėl karšto oro ir ilgų kalbų ėmė skirstytis nesulaukę to, dėl ko atėjo – paminklo atidengimo momento.

   Sulaukęs savo eilės kalbėti Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, matydamas mažėjantį žmonių būrį, pasakė sau nebūdingą trumpą kalbą:„Turbūt Vydūnas, stebėdamas mus iš padangių, klausydamas tokios kalbų gausos, nusišypsotų į ūsą – ar to tikrai reikia. Jis turbūt pasakytų – liaukimės pliurpti, eikime kurti“

… Vydūno tėvai palaidoti Šilutės rajone, filosofo kapas buvo supiltas Vokietijoje, bet Sąjūdžio laikais jo palaikai pergabenti į Mažosios Lietuvos panteoną – Bitėnų kaimo kapinaites.

    Paminklo atidengimo metu Pilietinių akcijų rengėjai irgi nesnaudė – atidengus monumentą, vaikštinėjo po skverą iškėlę plakatus su užrašais: „Ar Klaipėda verta paminklo Vydūnui, jeigu jo idėjos čia svetimos, jeigu negyvename taip, kaip jis mokė?

Nuotraukose:Paminklo Vydūnui Klaipėdoje atidengimo iškilmės.

Petro Šmito nuotraukos.