Donelaičio draugijai – 100, o Mažosios Lietuvos nepriklausomybės (Tilžės) Aktui

Būrų dainiaus vardu pavadinta draugija savo veiklą žymi jau triženkliu skaičiumi 100. Įvykę minėjimo renginiai iš Klaipėdos, Marijampolės persikėlė ir į Vilnių.

2021.11.30 dieną K. Donelaičio draugijos 100-mečio Vilniuje ir Mažosios Lietuvos nepriklausomybės (Tilžės) Akto 103-ųjų metinių iškilmingą minėjimą Vilniuje, Seimo lankytojų centre, Gedimino pr.60. susirinko negausus, bet nuolatinių ir ištikimų Mažosios Lietuvos istorijos gerbėjų ir puoselėtojų būrelis.

Šio renginio metu buvo išklausytas kultūros istorikės, docentės, habilituotos humanitarinių mokslų daktarės Ingės Lukšaitės pranešimas ,,Matas Pretorijus – prūsų kultūrinės atminties kūrėjas”. Gausia iliustruotas autentiškais piešinai ir raštų faksimilėmis įdomus pasakojimas padėjo geriau pažinti Matą Pretorijų – prūsų kultūrinės atminties kūrėją.

Dr. Ona Aleknavičienė savo pranešime apie Joną Bretkūną pateikė naujų įžvalgų apie biblijos vertėją į lietuvių kalbą, ,,Postilės” autorių, kuri XVI a. buvo išleista neregėtu 1000 vnt. tiražu.

Ši mokslininkė, kultūrologė šiemet apdovanota Kristijono Donelaičio medaliu „Širdings brolau”, tai įvertinimas už ilgametį Jono Bretkūno, Kristijono Donelaičio, Liudviko Martyno Gedimino Rėzos, Povilo Ruigio ir kitų Mažosios Lietuvos asmenybių gyvenimo bei jų kūrybos nagrinėjimą ir populiarinimą, mokslinius darbus, kūrybą, straipsnius spaudoje.

Tarp apdovanotųjų – Vaidas Šeferis už lietuvių kalbos ir kultūros populiarinimą, Kristijono Donelaičio kūrybos nagrinėjimą ir atminties puoselėjimą, raštų ir kitų leidinių rengimą, kūrybą, straipsnius spaudoje; Loreta Makaraitytė – Litvinova už ilgametį lietuvių kalbos ir etnokultūros mokymą, kalbos bei kultūros populiarinimą Karaliaučiaus krašte, ypač tarp vaikų ir jaunimo, vadovavimą folkloro ansambliui „Beržynėlis“, tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo skatinimą bei Sigitas Birgelis už ilgametį lietuvių kalbos ir kultūros tyrinėjimą, įamžinimą, lietuvių kultūrinę ir kūrybinę veiklą Suvalkų krašte ir už jo ribų, „Poezijos pavasario“ organizavimus Punske, žurnalo „Aušra“ ir kitų leidinių leidybą.

Gintaras Skamaročius, Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas, savo pranešime peržvelgė K. Donelaičio draugijos veiklos 1921-2021 m. kelią, pažymėdamas, kad išsaugant poeto ir litų lietuvių raštijos kūrėjų atminimą šiomis dienomis iššūkiai yra ne lengvesni nei buvo anksčiau.

Vytautas Šilas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas, apžvelgė Mažosios Lietuvos Tautinės tarybos (Tilžės) Akto svarbą, pristatė knygą ,,Mažoji Lietuva. Lietuvininkų kovos”, kurioje išsamiai išdėstytos XX a. pradžios istorinės aplinkybės.

Renginio dalyviai galėjo susipažinti su žurnalo ,,Donelaičio žemė” numeriais. Apie žurnalo leidybą, sunkumus ir ateities publikacijas mintimis pasidalijo žurnalistas, šio leidinio redaktorius Algis Vaškevičius.

Aplankyti paminklą K. Donelaičiui esantį šaliai Vilniaus universiteto nebuvo galimybių, nes šiuo metu VU vyksta statybos ir remonto darbai. Nors buvo galima padėti gėlių ir remonto aplinkoje. Tai būtų šiek tiek siurealistiška, konstrastinga, būdinga Donelaičio gyvenimui.

Beje, K. Donelaičio, kaip ir jo oponento, dvaro valdytojo Ruigio palaikai 12 metų buvo saugomi Vilniuje teismo ekspertizės institute, kol buvo idetifikuojama, atkuriama jų tapatybė, atkuriamas poeto portretas. Ir tik vėliau vėl palaidoti Tolminkiemyje.

Nors COVID 19 sąlygomis dabar kavos gėrimais ir pyragaičiai – nepopuliarūs. Jų ir nebuvo, bet seniai nesimatę bendruomenės bičiuliai maloniai tarpusavyje pabendravo. O neseniai pradėjusios veikti svetainės www.mazojilietuva.lt redaktorius Valentinas Juraitis padalijo išleistų K. Donelaičio ir Vydūno giminių genealoginių medžių plakatus.

Renginio dalyviai klausėsi meninės programos – Mažosios Lietuvos dainų, atliekamų dr. Dalios Vaicenavičienės jai pačiai akomponuojant kanklėmis.

www.mazijojilietuva.lt

inf.

V.Juraičio nuotr. (Spustelikite nuotr., pasižiūrėjimui)