Dažnas fotografijos teoretikas, paklaustas, kas yra istorinė fotografija, atsakytų, jog tai atminties įrankis, tikrovės pėdsakas, leidžiantis tapti turistu ar klajokliu, žvilgsniu kaskart kertančiu laiko ir erdvės ribas . Nepatiklieji, kiek ciniškai nusišypsoję, imtų kalbėti apie jos paradoksalumą, dvilypumą.

2012 m. vasario – 2015 m. sausio mėnesį vykdomas tarptautinis projektas, skirtas skaitmeninti senąsias istorines Europos fotografijas ir jų aprašus bei pateikti juos į bendrą Europos kultūros paveldo portalą „Europeana“ (http://www.europeana.eu/portal/).

Atrodytų, bet koks įdėmesnis žvilgsnis į senas fotografijas neretai sukelia sentimentus, nostalgijos pojūtį, praeities laiko vertės suvokimą ar net apmaudą dėl to laiko nepasiekiamumo. Nutolęs „ten“ ir „tada“ tarytum priartėja. Senieji fotografiniai atvaizdai turi papildomą prasminį sluoksnį, mažų mažiausiai emocinį krūvį, leidžiantį netiesiogiai patirti fotografijos erdvę bei laiką. Į juos žvelgdami, susiduriame su praeities laiko nuotrupomis, dažnai kuriančiomis pasakojimą, tampantį istorija – praėjusiu, bet vis dar reikšmingu ir ryšį su dabartimi turinčiu laiku.

Lietuvos dailės muziejus yra vienas iš „Europeana Photography“ partnerių-turinio teikėjų. Jis yra įsipareigojęs projektui pateikti 20 000 senųjų fotografijų. Kadangi Lietuvos dailės muziejus turi tik apie 150 teiktinų eksponatų – dailininko, visuomenės ir kultūros veikėjo Antano Jaroševičiaus fotografijų – likusieji renkami iš norą dalyvauti projekte pareiškusių nacionalinių ir regioninių Lietuvos muziejų. Tokių yra 34. „Europeana Photography“ projekte dalyvaujančių Lietuvos muziejų senųjų fotografijų rinkiniai itin įvairūs ir labai skirtingi. 1839–1939 m. sukurtose fotografijose dažniausiai atsispindi Lietuvos etnografija, dvarų gyvenimas, tarpukario kultūriniai ir visuomeniniai judėjimai, organizacijos,  miestai, miesteliai, jų architektūra ir kraštovaizdžiai, taip pat miesto ir kaimo žmonių buitis, kasdienybė bei kitos to meto realijos.

Didžiausią Šiaulių „Aušros“ muziejaus senųjų fotografijų kolekcijos dalį sudaro lietuvių etnografijos ir buities vaizdai – daugiausiai etnografinių ekspedicijų po Šiaurės, Vakarų ir Vidurio Lietuvą akimirkos. Iš šio muziejaus fotografijų rinkinių vertėtų išskirti portretines Abiejų Tautų Respublikos 1863–1964 m. sukilimo dalyvių fotografijas, kuriose matyti ir sukilimo vadai Kostas Kalinauskas, Zigmas Sierakauskas, Antanas Mackevičius. Jų  portretai buvo dauginami ir platinami sukilimo dalyviams. Itin vertingi ir šiame muziejuje saugomi fotografo, cinkografo Aleksandro Jurašaičio XIX a. pr. stiklo negatyvai, sukurti Baltarusijoje. A. Jurašaitis ¬buvo lietuvių tautinio atgimimo metraštininkas, manoma, pirmasis Lietuvos fotografas, fotografavęs laukinę gamtą ir žvėris (stumbrus) Belovežo girioje. Taip pat minėtini ir Juozapo Žiogo istoriniai negatyvai, atspindintys lietuvių etnografines realijas iki 1935 metų. J. Žiogas buvo kunigas, vienas iš pirmųjų lietuvių archeologų, kraštotyrininkas ir draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas. Jis rinko tautosaką, liaudies dainas, domėjosi etnografija ir dalyvavo lietuvių nacionaliniame judėjime.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus senųjų fotografijų kolekcijoje bene vertingiausias grafo, visuomenininko, valdininko Stanislovo Kazimiero Kosakovskio (1837–1905) senųjų fotografijų rinkinys. Jį sudarančiose fotografijose įamžintas pats grafas, jo šeimos nariai, giminės, draugai, dvaro tarnautojai bei darbininkai. Dalis fotografijų dokumentuoja Vaitkuškio dvarą, kur nuo 1890 m. veikė fotoateljė, taip pat dvaro parką, apylinkes. Ne mažiau vertingas ir muziejui priklausantis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) albumėlis „Anapa. 1905“. M. K. Čiurlionis 1905 m. lankėsi Kaukaze kartu su varšuviečių mecenatų Volmanų šeima, kurį laiką vasarojo Anapos kurorte prie Juodosios jūros. Jo surinktame nuotraukų albume būtent ir fiksuojamos kelionių po Kaukazą ir Krymą akimirkos, apylinkių gamta, sutikti žmonės, keliose įamžintas ir pats M. K. Čiurlionis. 

Panevėžio kraštotyros muziejaus senųjų fotografijų kolekcijoje itin vertingi žinomų Panevėžio krašto fotografų Vinco Ferinausko (1892–1975), Povilo Šinskio (1878–1974), Tado Bajorūno (1890–1945) ir Vitoldo Kovalevskio stiklo negatyvai. Juose įamžintas Panevėžio apylinkių kraštovaizdis, architektūros objektai, įvairių renginių akimirkos.

Visų „Europeana Photography“ projekte dalyvaujančių muziejų senųjų fotografijų rinkinių glaustai aptarti šiame trumpame apžvalginiame straipsnyje neįmanoma, bet jie ateityje dar bus pristatomi žiniasklaidoje ir renginiuose. O kol kas galima dalį „Europeana Photography“ projektui teikiamų eksponatų pamatyti virtualiose parodose, internetiniu adresu  http://www.muziejai.lt/emuziejai/Parodos.asp . Vėliau jie bus matomi integralioje Lietuvos muziejų informacinėje sistemoje  http://www.limis.lt/ .

Viktorija Jonkutė