2025 m. duris atvėrusiame muziejuje pasakojama vieno štetlo – Šeduvos – žydų bendruomenės istorija. Pasitelkus Šeduvos žydų palikuonių balsus, išlikusius dokumentus, laiškus, istorines nuotraukas bei specialiai muziejui sukurtas vaizdo ir garso instaliacijas, muziejuje atkuriama štetlo kasdienybė, pasakojama apie ten gyvenusius žmones.
Štetlais jidiš kalba buvo vadinami miesteliai, kuriuose gyveno gausios žydų bendruomenės. Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo virš 200 štetlų – jie visi negrįžtamai dingo. Tačiau muziejus „Dingęs štetlas“ lankytojus kviečia nukeliauti į praeitį ir patirti štetlo kasdienybę – muziejaus ekspozicijoje atgyja šurmuliuojanti štetlo turgaus aikštė, sinagogoje aidi kantoriaus balsas, savo svajonių siekia štetlo jaunimas. Panašiais džiaugsmais, rūpesčiais ir kasdieniniais reikalais dalinosi ir kitų štetlų gyventojai, ištisa štetlų civilizacija.
Šviesus muziejaus pastatas iš toli matosi Šeduvos apylinkių lygumose ir primena miestelio siluetą. Didžiausią žydų istorijos muziejų Baltijos šalyse suprojektavo tarptautinė architektų ir dizainerių komanda, vadovaujama suomių architekto Rainerio Mahlamäkio. Šalia muziejaus įrengtas Prisiminimų parkas, sukurtas kraštovaizdžio architekto Enzo Enea – parko augalija ir kiti elementai tarsi atkartoja Šeduvos apylinkių gamtą, kuri supo štetlo gyventojus nuo gimimo iki mirties.
Pasak lankytojų, nors muziejus liudija tamsius ir skaudžius Lietuvos istorijos puslapius, kartu jis yra labai šviesi vieta, iš kurios išeini truputį geresnis.
Vieną išvykų į Šeduvos žydų istorijos muziejų „Dingęs štetlas“ organizavo Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) ir XXVII knygos mėgėjų draugija.
Pateikiame keletą kelionės nuotraukų.
Raimundo Kaminsko nuotr.
