2006 m. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu spalio 16 d. įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbta Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena.
Nuo šiol kasmet paminima, prisimenama dramatiška Lietuvininkų istorija. Mažosios Lietuvos reikalų taryba ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2025 m. spalio 16 d. minėjimą Tuskulėnų memoriale (Konferencijų salė, Žirmūnų g. 1F, Vilnius).
Prieš 81 metus, 1944 m. spalį, į Mažąją Lietuvą įsiveržusi sovietų kariuomenė pradėjo brutalų gyventojų naikinimą. Iki 1944 m. Rytų Prūsijoje gyveno 2,6 mln. žmonių, Karaliaučiaus krašto – dabartinės Kaliningrado srities – teritorijoje buvo per 900 tūkst. gyventojų. Frontui artėjant, didelė dalis spėjo pasitraukti, tačiau per 300 tūkst. civilių gyventojų (iš jų apie 130 tūkst. lietuvių kilmės) buvo nužudyti. Tragiškas likimas laukė ir išgyvenusiųjų. Iš 150 tūkst. Klaipėdos krašto gyventojų po karo liko kiek daugiau nei dešimtadalis.
Į renginį susirinko gausūs dalyviai. Buvo pateikta turiningų pranešimų pasidalinta asmeninais prisiminimais.
Faktai ir biografijos
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro gen. direktoriaus dr. Arūno Bubnio pranešimą perskaitė dr. Sandra Grigaravičiūtė.
Mažosios Lietuvos tyrėjas Vytautas Povilas Šilas savo pranešime pažymėjo, kad lietuvninkų tragedija turėtų būti labiau įvertinta ir prilyginta su kitų genocidą patyrusių šalies gyventojų netektimis.
Lietuvininkų visuomenės veikėjas, dailininkas Vytautas Albertas Gocentas savo pasisakyme akcentavo, kad būtina toliau sistemingai tęsti Mažosios Lietuvos nukentėjusių gyventojų sąrašą, vardyną.
Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Kęstutis Pulokas savo pasisakyme apsistojo ties konkrečių asmenų biografijomis. Papasakojo susirinkusiems minėdamas datas ir faktus, koks tragiškas likimas ištiko mūsų tautiečius
Renginio metu veikė Valentino Juraičio fotoparoda „Lietuvininkų paveldas Karaliaučiaus krašte“ . Pristatydamas ekspoziciją autorius atkrteipė dėmesį tik į tris fotografijas.
Vienoje iš jų šalia Tolminkiemio užfiksuotas vienas iš bažnyčios atstatytojų dr. Napaleonas Kitkauskas, jis ir šiame renginyje esąs vyriausias įvykių liudininkas, kitų metų pradžioje jam sukaks 95 -eri.
Kitoje fotografijoje – Valtarkiemio bažnyčia, kur dažnai lankydavosi K. Donelaitis – dar gerai per 300 metų – išsilaikiusi.
Kitoje bažnytėlėje – taip pat išlikusioje – Gerviškėnuose – buvo išsaugota ,Metų” rankraščio kopija, nes dalis Donelaičio originalo buvo prapuolęs…Tai, biurokrašitkai kalbant objektai- originalai, ne kopijos, kurie liudija lietuvininkų būtį, – apie paveldo išsaugojimą kalbėjo parodos autorius Valentinas Juraitis.
Kiek išliko lietuvininkų?
Iš pranešimų renginio metu nebuvo pastekta informacijos, staklistikos, kiek lietuvininkų, kalbančių is suprantančių lietuviškais pasitiko 1944 -uosius – Stalino genocidą. Sovietai lietuvninkus traktavo vokiečiais ir visus išvarė į Rytų ir vakarų Vokietijas.Sovietečiu buvo nerekomenduojamsir draudžiama domėtis iškeldintaisiais, bijantis ,,revanšistinių nuotaikų”.
Renginyje dalyvavo ir kalbnėjo LR Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius ir Seimo narė Rima Baškienė.
Dainavo ir grojo liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“.
Mažosios Lietuvos Reikalų Taryba minėjimo metu paskelbė kreipimąsi ir raginimą valstybės atminties, mokslo ir švietimo institucijoms „Dėl tolesnio Mažosios Lietuvos gyventojų genocido tyrimo ir dokumentavimo”.
xxx
Tą dieną MLRT Klaipėdos krašto skyriaus nariai aktyviai dalyvavo minėjimuose Klaipėdoje. Minėjimas surengtas ir Kaune, Karo muziejaus sodelyje.
www.mazojilietuva.lt inf.
Jono Česnavičiaus, Valentino Juraičio, Kęstučio Puloko nuotraukos
