S.Rapolionio gimtinė Gilviniškės, Šalčininkų rajone

 

Šalčininkų rajono savivaldybės ir Dainavos  seniūnijos rūpesčiu regione nuosekliai rūpinamasi  žymių krašto žmonių  atminimo įamžinimu, turizmo plėtra.

Neseniai Dainavos seniūnijoje  pastatytas informacinis stendas, kuriame  pasakojama apie  lankytinus objektus,  poilsio vietas. Tarp  kitų objektų,  lankytinų vietų  informaciniame pažymėta  ir S. Rapolionio gimtinė.

Šalčininkų rajone yra gimę ir išaugo  keletas įžymių mokslo žmonių.   Tai   teisininkas ekonomistas, Vilniaus universiteto rektorius Simonas Malevskis ( 1759-1832), palaidotas Turgelių kapinėse, istorikas publicistas Mykolas  Balinskis (1794 -1863) , gydytojas – psichiatras Jonas Balinskis (1857-1902), astronomas, matematikas, filosofas Jonas Sniadeckis (1756-1830), jie  palaidoti Jašiūnų dvaro sodybos kapinėse.

O vienas žymiausių – žinomas europiniu mastu –  Stanislovas Rapolionis – Krokuvos ir Vitenbergo universitetų auklėtinis – vienas iš Karaliaučiaus universiteto Albertinos kūrėjų ir pirmasis profesorius.

Pedagogas, teologas Stanislovas Rapolionis (1485(?)-1545), palaidotas Karaliaučiaus Katedroje.

Ši Katedra – tai pagrindinė miesto bažnyčia, miesto, kuris tuo metu buvo svarbus Europos  kultūrinis ir politinis centras.

 

Likimas. Sukurti šeimą – ne pagal norus?…Karaliai negali vesti iš meilės

S.Rapolionio likimas yra ypatingas, dramatiškas, istorinės ir ekonominės aplinkybės jį- neturtingų bajorų atstovą, jaunystėje – pranciškonų vienuolį – nubloškė į toli nuo gimtinės Gilviniškių , iš Vilniaus – į Karaliaučių. Prieš kelis šimtus metų tautiškumas buvos kitaip suprantamas, kaip dabar. Jo pavardę dabar galima traktuoti įvairiai Rafolowicz Sweckus, nes tais laikais tapatybė buvo nustatoma pagal tikėjimą.

Dirbdamas Karaliaučiaus universiteto Albertinos  profesoriumi  jis pasirašinėdavo : Stanislaus Rapagelanus Lituanus..Jam tai buvo naudinga save taip įvardyti, nes Prūsijos kunigaikštis Albrechtas, skatino, kad kunigai išmoktų lietuvių kalbą  vietiniams dėstytų tikėjimą ir bažnyčiose  skelbtų valdovo įsakymus, ir tokiu būdu pagreitintų krašto germanizavimą.

Iš kunigaikščio Albrechto jis  patyrė, sakykim,  dabartiniais vertinimais  galima teigti, patyrė seksualinę prievartą. Albrechtas, jį  neįgalų, kuprotą, pagyvenusį  liuteronų kunigą (60), buvusį vienuolį, privertė  rodyti pavyzdį ir sukurti šeimą,  vesti savo asmeninio gydytojo dukrą senmergę Katariną Acht  (37).

Pagal tų laikų tvarką liuteronų kunigai turi būti vedę, ar vesti mirusio kunigo našlę. ir sukurti šeimą.

(Pvz. M. Mažvydas ir  K. Donelaitis vedė Ragainės ir  Stalupėnų mirusių kunigų gerokai vyresnes našles. Ar dėl to jų gyvenimas tapdavo laimingesniu?

Ne veltui sakoma: karaliai negali vesti iš meilės…Šia prasme M. Mažvydui ,,pasisekė” labiau: jam paskirta vyresnioji žmona- našlė greitai pasimirė ir jam buvo leista vesti  žmonos – našlės vyriausiąją dukrą. Su  ja M. Mažvydas nugyveno laimingą gyvenimą, susilaukė daug vaikų. Aut. past.)

Religinės tradicijos ir kunigaikščio valia  reguliavo ir  S. Rapolionio gyvenimą.

…Įvyko iškilmingos vestuvės  su K. Acht ir po vestuvių trečią dieną S. Rapolionis  mirė.

Likimas ir aristokratų  menka kraujomaiša įvertino ir kunigaikščio  Albrechto gyvenimą. Jis tapo įžymus, jam buvo statomi paminklai,  visokeriopai garbinamas…,bet  gimė sūnus  – silpnaprotis  ir jis pats baigė gyvenimą  sunkioje ligoje ir vienatvėje.

 

Vytauto Dailidkos pieš.

Pagarba giminei – gimtinėje

S.Rapolionis yra sukūręs tris pirmąsias lietuviškas giesmes, ir jos buvos atspausdintos pirmojoje lietuviškoje knygoje  ,,Katekizme”1547 m. Jei ne ankstyva garbaus profesoriaus mirtis, kunigaikštis Albrechtas  jam, o ne  M. Mažvydui galbūt būtų patikėjęs sudaryti pirmąją lietuvišką ,,Katekizmą”.

Apie 1970 metus, kai šalyje  buvo visuotinai vykdoma melioracija, sausinamos pelkės naikinamos sodybos, kapinės ir kapinaitės – grėsmė iškilo ir Rapolionių gimtinei – Gilviniškėms.

Prisipažinsiu, man kaip fotografui ir kraštotyrininkui, neblogai pažįstančiam šį kraštą, nes išleidau du fotoalbumus ,,Šalčininkai” 2016 2024 m m., todėl, kuriant juos, teko  aplankyti visas žymesnes vietoves. Kiekvienas  šiame regione  išsaugotas ženklas yra vertas pagarbos.

Vykdant melioracijos darbus   vietinio melioratoriaus   Viktoro Davlidovičiaus  geranoriškumo dėka  Gilviniškių  kapinaitės nebuvo sunaikintos. Pedagogo, dailininko Vytauto  Dailidkos  ir kitų kraštotyrininkų  rūpesčiu  S. Rapolionio   gimtinėje   Gilviniškėse  buvo išsaugotos  senosios kapinės, kur  palaidoti ir giminaičiai Sveckai, Rapolioniai.

Prisiminkime,  ir vėlesniais laikais ši  bajorų Rapolionių giminė, jau  pasivadinę ar pavadinti  Rafolowicziais, jų atstovai palaidoti Eišiškių bažnyčios šventoriuje. Tai rodo, kad Rapolionių giminė regione buvo gerbiama įvairiais amžiais.

Dainavos seniūnijos  buvusios seniūnės  Galinos Snarskajos, dabartinio  seniūno Stanislavo Vysockio rūpesčiu šios kapinaitės  yra rūpestingai prižiūrimos. Į Rapolionių gimtinę Gilviniškes – veda  jo vardu pavadintas kelias – gatvė. Tačiau šis kelias dar reikalauja remonto, kad žmonės įvairiais metų laikais ir rudenį , ir  galėtų patogiai pravažiuoti.

Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje direktorės  Danutos Zuzo ir kitų pedagogų rūpesčiu veikia  garsaus  mokslininko ir teologo memorialinis muziejėlis. Mokykloje kasmet gegužės mėnesį įteikiama S. Rapoliono premija, skirta skatinti mokytojų, kultūros ir meno veikėjų literatūrinę veiklą, ugdymą, istorinės praeities studijavimą Rytų Lietuvoje.

Valentinas Juraitis

Autoriaus nuotr.

Karaliaučiaus katedra

Šiandien Karaliaučiaus Katedroje gausu knygų vertingų eksponatų

Karaliaučiaus Katedroje šalia I. Kanto palaidoti ir kiti įžymūs žmonės

 

Prie informacinio stendo  Dainavos seniūnijoje. 

Vienas iš paminklų Rapolionių giminėms Rafolowicz Sweckus Eišiškių bažnyčios šventoriuje

Dainavos seniūnijoje

Tolumoje – Karaliaučiaus Katedra. Apie 1930 m.