

S.Rapolionio gimtinė Gilviniškės, Šalčininkų rajone
Šalčininkų rajono savivaldybės ir Dainavos seniūnijos rūpesčiu regione nuosekliai rūpinamasi žymių krašto žmonių atminimo įamžinimu, turizmo plėtra.
Neseniai Dainavos seniūnijoje pastatytas informacinis stendas, kuriame pasakojama apie lankytinus objektus, poilsio vietas. Tarp kitų objektų, lankytinų vietų informaciniame pažymėta ir S. Rapolionio gimtinė.
Šalčininkų rajone yra gimę ir išaugo keletas įžymių mokslo žmonių. Tai teisininkas ekonomistas, Vilniaus universiteto rektorius Simonas Malevskis ( 1759-1832), palaidotas Turgelių kapinėse, istorikas publicistas Mykolas Balinskis (1794 -1863) , gydytojas – psichiatras Jonas Balinskis (1857-1902), astronomas, matematikas, filosofas Jonas Sniadeckis (1756-1830), jie palaidoti Jašiūnų dvaro sodybos kapinėse.
O vienas žymiausių – žinomas europiniu mastu – Stanislovas Rapolionis – Krokuvos ir Vitenbergo universitetų auklėtinis – vienas iš Karaliaučiaus universiteto Albertinos kūrėjų ir pirmasis profesorius.
Pedagogas, teologas Stanislovas Rapolionis (1485(?)-1545), palaidotas Karaliaučiaus Katedroje.
Ši Katedra – tai pagrindinė miesto bažnyčia, miesto, kuris tuo metu buvo svarbus Europos kultūrinis ir politinis centras.
Likimas. Sukurti šeimą – ne pagal norus?…Karaliai negali vesti iš meilės
S.Rapolionio likimas yra ypatingas, dramatiškas, istorinės ir ekonominės aplinkybės jį- neturtingų bajorų atstovą, jaunystėje – pranciškonų vienuolį – nubloškė į toli nuo gimtinės Gilviniškių , iš Vilniaus – į Karaliaučių. Prieš kelis šimtus metų tautiškumas buvos kitaip suprantamas, kaip dabar. Jo pavardę dabar galima traktuoti įvairiai Rafolowicz –Sweckus, nes tais laikais tapatybė buvo nustatoma pagal tikėjimą.
Dirbdamas Karaliaučiaus universiteto Albertinos profesoriumi jis pasirašinėdavo : Stanislaus Rapagelanus Lituanus..Jam tai buvo naudinga save taip įvardyti, nes Prūsijos kunigaikštis Albrechtas, skatino, kad kunigai išmoktų lietuvių kalbą vietiniams dėstytų tikėjimą ir bažnyčiose skelbtų valdovo įsakymus, ir tokiu būdu pagreitintų krašto germanizavimą.
Iš kunigaikščio Albrechto jis patyrė, sakykim, dabartiniais vertinimais galima teigti, patyrė seksualinę prievartą. Albrechtas, jį neįgalų, kuprotą, pagyvenusį liuteronų kunigą (60), buvusį vienuolį, privertė rodyti pavyzdį ir sukurti šeimą, vesti savo asmeninio gydytojo dukrą senmergę Katariną Acht (37).
Pagal tų laikų tvarką liuteronų kunigai turi būti vedę, ar vesti mirusio kunigo našlę. ir sukurti šeimą.
(Pvz. M. Mažvydas ir K. Donelaitis vedė Ragainės ir Stalupėnų mirusių kunigų gerokai vyresnes našles. Ar dėl to jų gyvenimas tapdavo laimingesniu?
Ne veltui sakoma: karaliai negali vesti iš meilės…Šia prasme M. Mažvydui ,,pasisekė” labiau: jam paskirta vyresnioji žmona- našlė greitai pasimirė ir jam buvo leista vesti žmonos – našlės vyriausiąją dukrą. Su ja M. Mažvydas nugyveno laimingą gyvenimą, susilaukė daug vaikų. Aut. past.)
Religinės tradicijos ir kunigaikščio valia reguliavo ir S. Rapolionio gyvenimą.
…Įvyko iškilmingos vestuvės su K. Acht ir po vestuvių trečią dieną S. Rapolionis mirė.
Likimas ir aristokratų menka kraujomaiša įvertino ir kunigaikščio Albrechto gyvenimą. Jis tapo įžymus, jam buvo statomi paminklai, visokeriopai garbinamas…,bet gimė sūnus – silpnaprotis ir jis pats baigė gyvenimą sunkioje ligoje ir vienatvėje.
Vytauto Dailidkos pieš.
Pagarba giminei – gimtinėje
S.Rapolionis yra sukūręs tris pirmąsias lietuviškas giesmes, ir jos buvos atspausdintos pirmojoje lietuviškoje knygoje ,,Katekizme”1547 m. Jei ne ankstyva garbaus profesoriaus mirtis, kunigaikštis Albrechtas jam, o ne M. Mažvydui galbūt būtų patikėjęs sudaryti pirmąją lietuvišką ,,Katekizmą”.
Apie 1970 metus, kai šalyje buvo visuotinai vykdoma melioracija, sausinamos pelkės naikinamos sodybos, kapinės ir kapinaitės – grėsmė iškilo ir Rapolionių gimtinei – Gilviniškėms.
Prisipažinsiu, man kaip fotografui ir kraštotyrininkui, neblogai pažįstančiam šį kraštą, nes išleidau du fotoalbumus ,,Šalčininkai” 2016 2024 m m., todėl, kuriant juos, teko aplankyti visas žymesnes vietoves. Kiekvienas šiame regione išsaugotas ženklas yra vertas pagarbos.
Vykdant melioracijos darbus vietinio melioratoriaus Viktoro Davlidovičiaus geranoriškumo dėka Gilviniškių kapinaitės nebuvo sunaikintos. Pedagogo, dailininko Vytauto Dailidkos ir kitų kraštotyrininkų rūpesčiu S. Rapolionio gimtinėje Gilviniškėse buvo išsaugotos senosios kapinės, kur palaidoti ir giminaičiai Sveckai, Rapolioniai.
Prisiminkime, ir vėlesniais laikais ši bajorų Rapolionių giminė, jau pasivadinę ar pavadinti Rafolowicziais, jų atstovai palaidoti Eišiškių bažnyčios šventoriuje. Tai rodo, kad Rapolionių giminė regione buvo gerbiama įvairiais amžiais.
Dainavos seniūnijos buvusios seniūnės Galinos Snarskajos, dabartinio seniūno Stanislavo Vysockio rūpesčiu šios kapinaitės yra rūpestingai prižiūrimos. Į Rapolionių gimtinę Gilviniškes – veda jo vardu pavadintas kelias – gatvė. Tačiau šis kelias dar reikalauja remonto, kad žmonės įvairiais metų laikais ir rudenį , ir galėtų patogiai pravažiuoti.
Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje direktorės Danutos Zuzo ir kitų pedagogų rūpesčiu veikia garsaus mokslininko ir teologo memorialinis muziejėlis. Mokykloje kasmet gegužės mėnesį įteikiama S. Rapoliono premija, skirta skatinti mokytojų, kultūros ir meno veikėjų literatūrinę veiklą, ugdymą, istorinės praeities studijavimą Rytų Lietuvoje.
Valentinas Juraitis
Autoriaus nuotr.

Karaliaučiaus katedra

Šiandien Karaliaučiaus Katedroje gausu knygų vertingų eksponatų

Karaliaučiaus Katedroje šalia I. Kanto palaidoti ir kiti įžymūs žmonės
Prie informacinio stendo Dainavos seniūnijoje.

Vienas iš paminklų Rapolionių giminėms Rafolowicz –Sweckus Eišiškių bažnyčios šventoriuje

Dainavos seniūnijoje

Tolumoje – Karaliaučiaus Katedra. Apie 1930 m.
