LIUTERONŲ ISTORIJOS TAKAIS MARIJAMPOLĖJE IR VIŠTYTYJE +8 foto

Sūduvos kraštas ribojasi su Mažąja Lietuva, galbūt todėl čia persipina kultūrinai bruožai, nemažai ir evangelikų-liuteronų tikėjimo ženklų, kulto pastatų. Su kun. Vaidu Klesevičiumi kalbėjome apie Marijampolės evangelikų-liuteronų parapiją. Istorijos šaltiniai liudija, kad 1819 m.Marijampolės evangelikų-liuteronų bendruomenė gavo leidimą įkurti parapiją ir pastatyti bažnyčią.

Kol buvo statoma bažnyčia parapijai buvo atiduotas kariškiams nebereikalingas šiaurinėje miesto dalyje esantis „prūsiško mūro magazinas“ (sandėlis), kuris stovėjo kelio į Kauną rytinėje pusėje.

Apie 1829 – 1831 m. Marijampolės evangelikų-liuteronų parapijos pirmuoju kunigu tapo Karlas Heinrichas Lange. Jam dirbant buvo pastatyta klebonija, bažnyčia ir mokykla. 1835 m. apskrities statybininkas Karolis Kaminskis parengė bažnyčios projektą. Tuo pačiu metu šalia bažnyčios, lygiagrečiai su gatve, buvo pastatytas mūrinis vieno aukšto evangelikų liuteronų mokyklos (kolegijos) pastatas.

1849 m. parapijos kunigu buvo paskirtas Davidas Bergmanas. 1850 m. Henrikas Markonis suprojektavo liuteronų bažnyčios bokštą su varpinę. Šis klasicistinės architektūros ketursienis bokštas buvo pastatytas bažnyčios rytiniame gale, prie Peterburgo (Kauno) gatvės. Kiti šaltiniai teigia, kad bokštas pastatytas tarp 1874 ir 1893 m., kai parapijai vadovavo kunigas Karlas Julius Pastenacis. Penktuoju parapijos kunigu ir klebonu, kuris čia kunigavo 1894–1941 m., paskirtas Emilis Eichelbergeris. Šis dvasininkas taip pat dėstė tikybą bei vokiečių kalbą Rygiškių Jono gimnazijoje bei Mokytojų seminarijoje. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje liuteronų bendruomenė išaugo (apie 2000 žmonių). Bažnyčioje pamaldos buvo laikomos vokiečių ir lietuvių kalbomis. 1936 m. Marijampolėje buvo įsteigtas Evangelikų Liuteronų Lietuvių Sąjungos skyrius.

Prasidėjus II-ajam pasauliniam karui, o vėliau ir sovietinei okupacijai Marijampolės evangelikų liuteronų bendruomenė buvo išblaškyta, bažnyčia suniokota, uždaryta ir paversta grūdų sandėliu, vėliau – sporto sale. Kunigo name įsikūrė tuometinės J. Jablonskio vidurinės mokyklos pradinės klasės.
1984 m. pagal architekto A. Lukoševičiaus paruoštą projektą soviet nusavinta bažnyčia buvo pradėta restauruoti. Restauruojant kunigo namas buvo sujungtas su bažnyčios pastatu ir atstatytas karo metu sugriautas bokštas su varpine (projekto autorius – V. Medelis). Atnaujintas kunigo namas buvo atiduotas Mokytojų namams. 1988 m. Marijampolės vykdomojo komiteto pirmininko K. Subačiaus iniciatyva nutarta bažnyčią pertvarkyti į koncertų salę. Architektas Z. Galadauskas paruošė naują interjero projektą, tačiau taip ir nespėjo jo įgyvendinti.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1990-06-27 Marijampolės savivaldybėje buvo įregistruota evangelikų liuteronų religinė bendruomenė. 1992-10-30 parapijai grąžinama bažnyčia ir pastoriaus namas.

1994 m. architektai G. Vieversys ir L. Tumynienė paruošė bažnyčios rekonstravimo projektus. 1995-07-02 Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčioje įvyko pirmosios mišios. 1995-12-13 ant bažnyčios bokšto vietoje vėjarodės įstatomas kryžius. 1995-12-21 pakabinamas 650 kg varpas, išlietas Vokietijoje 1949 m., dovanotas kun. Bernhard Bonkhof iš Vokietijos, Grosbundenbacho miesto.

xxx

Su kun. Vaidu Klesevičiumi keliavome ir į Vilkaviškio r. Vištyčio miestelį, aplankėme evangelikų liuteronų bažnyčią, Taikos gatvėje Nr. 59.

Istorijos šaltiniai liudija, kad Vištyčio evangelikų liuteronų bendruomenė susitelkė 1842 m., o po poros metų pastatė akmeninę bažnyčią (bažnyčios bokštas buvo pristatytas tik 1917 m.).

Pirmasis bažnyčios kunigas, iš Garliavos kilęs, Leopoldas Eduardas Erdmanas. Po jo čia tarnavo kun. Gotlybas Genšas, o 1854–1857 m. – kun. Aleksandras Šulcas.
Bažnyčioje pamaldos laikytos lietuvių ir vokiečių kalbomis. Vištytis pakaitomis buvo Virbalio ir Vyžainių parapijų filija, o savarankiška parapija tapo 1930 m.

Sovietams okupavus Lietuvą, parapija buvo uždaryta, o bažnyčią nuniokota. Joje buvo įrengtos mechaninės kolūkio dirbtuvės.

1993 m. parapija atsikuria. 1994 – 07- 08 parapijai grąžinamas bažnyčios pastatas. Padedant Vokietijoje gyvenantiems buvusiems Vištyčio parapijiečiams ir jų palikuonims, sovietų nuniokota bažnyčia vėl prisikelia naujam gyvenimui. 1998 – 08- 30 laikomos bažnyčios šventinimo pamaldos.

Nuo 2001 m. Vištyčio parapijoje tarnauja kun. Vaidas Klesevičius.

Netoli bažnyčios, vaizdingoje ežero pakrantėje yra senosios Vištyčio evangelikų liuteronų (vokiečių) kapinės. Dauguma senųjų kapų nunykę, antkapių kryžiuose galima perskaityti vos vieną kitą pavardę.

Naujų kapų čia labai nedaug, vienas jų – pirmojo atkurtos parapijos pirmininko Osvaldo Šmito (1913-1994). Kapinių plotas 0,80 ha.

Raimundas Kaminskas

Autoriaus nuotr.