Jagomastų šeimos simbolinė kapavietė , Aukštuosiuose Paneriuose. V. Juraičio nuotr.

Grupė sostinė Mažosios Lietuvos reikalų tarybos bičiulių rugpjūčio 23- ąją apsilankė Panerių memoriale, Aukštuosiuose Paneriuose . ir uždegdami žvakelių prie simbolinio kapo, pagerbė Enzio Jagomasto ir jo šeimos atminimą.

Šią šeimą Paneriuose 1941 08 23 d. nužudė hitleriniai gestapininkai.

Enzys Jagomastas – spaustuvininkas ir leidėjas – palaikantis lietuvybę, buvo neparankus hitlerininkams, nuolat sekamas, persekiojamas.

Dėl lietuvių tautinių teisių gynimo Vokietijos valdžios nepaisydamas nacių grasinimų Enzys Jagomastas 1937 dalyvavo 25-mečio minėjime Panemunėje, prie Tilžės vartų, pasakojo, kaip kenčia lietuvininkai už Nemuno. Hitlerininkų verčiamas persikelti iš Tilžės į Vokietijos gilumą, repatrijavo iš Rytprūsių ir 1941 kovo mėn. apsigyveno Vilniuje. Dirbo spaustuvėje. Su visa šeima (žmona, sūnumis Dovu ir Jurgiu, dukterimi Ona bei jos vyru Emiliu Vilmantu-Mecklenburgu) nacių suimtas. Dėl savo patriotinės veiklos gestapininkų buvo suimtas sušaudytas Aukštuosiuose Paneriuose.

…Taip pat tądien negausus MLRT narių būrelis aplankė ir žydų holokausto aukų bendrą kapą, vietinių romų, Lietuvos vietinės rinktinės karių, Lenkijos AK karių žudynių vietas ir prisiminė Ribentropo – Molotovo slaptojo pakto padarinius, kurie šiandien tokie pat aktualūs, kaip ir buvo tuo neramiu Antrojo pasaulinio karo metu.

mazojilietuva.lt inf.

xxx

Informacija apie E. Jagomasto veiklą Wikipedia enciklopedijoje

Enzys Jagomastas

Mažosios Lietuvos spaustuvininkas, kultūros veikėjas, Tilžės akto signataras.

Jagomãstas Enzys 1870 III 22 Lumpėnuose (Tilžės–Ragainės aps.) 1941 VIII 23Paneriuose (prie Vilniaus), Mažosios Lietuvos spaustuvininkas, kultūros veikėjas, Tilžės akto (1918) signataras. Didelis Lietuvos patriotas. Garsios Jagomastų šeimos galva. Gyvendamas Tilžėje, aktyviai dalyvavo mažlietuvių tautinėje veikloje, kovojo už lietuvybę.

Baigęs Lumpėnų pradžios mokyklą, 1884–1888 mokėsi raidžių rinkėjo profesijos, vėliau dirbo spaustuvininku Tilžėje pas Ottą von Mauderodę. Savo lėšomis 1895 pirmą kartą išleido Maironio poemą Tarp skausmų į garbę. 1896–1941 Tilžėje turėjo spaustuvę (nuo 1912 vadinama Lituania), Leido ir spausdino tautinio, politinio ir religinio turinio knygas Mažajai Lietuvai (Apie mūsų evangeliškąsias giesmes ir giesmininkus, kurie jas surašė; Viliaus Kalvaičio Prūsijos lietuvių dainos; Vydūno Litauen in Vergangenheit und Zukunft ir Sieben Hundert Jahre deutsch-litauischer Beziehungen; išleido giesmių, pamokslų) ir Didžiajai Lietuvai (A. Griciaus, A. Rimydžio, Santvaro ir kitų veikalus, vadovėlius). Nuo 1924 Jagomastas leido Jagomasto lietuviszkas kalendras, Prūsų (Mažosios) Lietuvos kalendras. Redagavo ir leido laikraščius Žemaičių ir Lietuvos apžvalga, Lietuviškas laiškas (1896–1897), Auszra (1897–1899) su savaitiniu priedu Namų prietelis ir Naujasis Tilžės keleivis (1924–1940). Per 45 metus Lituania išleido apie 370 lietuviškų knygų, brošiūrų, lapelių ir kalendorių, per 20 pavadinimų periodinių leidinių. Spaudos draudimo Didžiojoje Lietuvoje metais Jagomastas palaikė ryšius su knygnešiais: prisidėjo prie lietuviškų knygų platinimo Didžiojoje Lietuvoje. Nuo 1918 spausdino knygas įvairiems Didžiosios Lietuvos leidėjams. Priklausė daugeliui lietuvių draugijų. Dainavo Tilžės lietuvių giedotojų draugijos ir kituose choruose. Nuo 1894 buvo „Birutės“ draugijos sekretorius, 1914 Tilžės–Pakalnės apskrities lietuvių rinkimo draugijos valdybos narys, 1913–1914 Kristijono Donelaičio paminklo statymo komiteto sekretorius, 1918–1919 Mažosios Lietuvos tarybos narys, 1931–1935 Lietuvių kultūros draugijos Tilžėje bibliotekininkas, 1924–1941 „Spaudos“ draugijos pirmininkas. Bibliofilas. Sukaupė unikalų senosios lietuvių spaudos rinkinį. Juo naudojosi Lietuvių bibliografijos sudarytojas Vaclovas Biržiška. Naujajame Tilžės keleivyje ir savo leidžiamame kalendoriuje Jagomastas populiarino bibliofiliją. Dėl lietuvių tautinių teisių gynimo Vokietijos valdžios persekiotas. Jurgis Reisgys prisimena, kad nepaisydamas nacių grasinimų Jagomastas 1937 dalyvavo „Santaros“ 25-mečio minėjime Panemunėje, prie Tilžės vartų, pasakojo, kaip kenčia lietuvininkai už Nemuno. Hitlerininkų verčiamas persikelti iš Tilžės į Vokietijos gilumą, repatrijavo iš Rytprūsių ir 1941 kovo mėn. apsigyveno Vilniuje. Dirbo spaustuvėje. Su visa šeima (žmona, sūnumis Dovu ir Jurgiu, dukterimi Ona bei jos vyru Emiliu Vilmantu-Mecklenburgu) nacių suimtas. Sušaudytas Paneriuose. Vertingiausios Jagomasto kolekcijos knygos išvežtos į Vokietiją, kitos pateko į Lietuvos bibliotekas. Lituania archyvas, Jagomasto dienoraštis saugomi Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje.