Klaipėdos etnokultūros centre
Šiemet tradiciškai minėsime istorinį įvykį, vadinamą Tilžės aktu, kuriame deklaruojamas garsių Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjų 1918 metų lapkričio 30 d. pasirašytas reikalavimas prijungti Mažąją Lietuvą prie Didžiosios. Nors susijungimas įvyko tik po kelerių metų ir nebuvo įgyvendintas tokiu mastu, kaip įsivaizdavo deklaracijos iniciatoriai, jis liudija prieš germanizaciją atsilaikiusių Prūsijos lietuvių siekį įsilieti į atkurtą Lietuvos valstybę ir tapti vieningos lietuvių tautos dalimi. Šis žingsnis vertinamas iš laiko perspektyvos ir skatina ne tik apmąstyti, bet ir veikti Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suartėjimo labui.
Kaip jau įprasta, Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ ir Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į mokslo ir kultūros sklaidos seminarą „Laiko tiltu į Mažąją Lietuvą“, kuris vyks lapkričio 26 d., 17 val., Klaipėdos etnokultūros centro salėje.
Pirmąjį pranešimą „Istoriniai Rusnės vietovardžiai. Ką pamiršome?“ skaitys mokytojas lituanistas, Šilutės teatro aktorius Vytautas Bartuška. Tai Mažosios Lietuvos fondo premija įvertinto magistro darbo pagrindu parengtas pasakojimas apie Nemuno deltos vietovardžių, ypač vandenvardžių lobyną, baltiškas jo šaknis, skalvių genties kalbinį palikimą, retų ir mįslingų vardų klodą. Kiek iš istoriniuose žemėlapiuose užfiksuotų Rusnės vardų išsaugojome? Kodėl kai kuriuos užmiršome? Ar verta jiems grąžinti antrąjį gyvenimą?
Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ valdybos narė, Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja prof. Dalia Kiseliūnaitė supažindins su savo neseniai pasirodžiusia elektronine knyga „Kuršių nerijos kuršininkų kalbos tekstai“. Apie šią kalbą nemažai girdėjome, žinome, kad gyvų jos vartotojų nebeliko, tačiau jos reikšmė baltų kalbų istorijai yra nenuneigiama. Senųjų neringiškių galime tikėtis aptikti kuršių kalbos pėdsakų, kurių atpažinimas yra rimtas mokslo uždavinys. Rinkinys skirtas ne tik lingvistams, bet ir visiems smalsuoliams: greta transkripcija užrašytų tekstų rasime lietuvišką jų vertimą ir tuo pat metu galėsime klausytis autentiškų įrašų, kurie buvo surinkti ekspedicijose 1961‒2011 m. Užrašyti tekstai yra įvairaus turinio ‒ nuo pasakojimų apie vaiduoklius iki kuriozų sovietmečio žvejų kolūkyje ir tremties atgarsių.
Trečiąjį pranešimą skaitys archeologas Donatas Zubrickas. Neabejojame, kad jo tema „Atgimimo aikštės paslaptys“ sukvies nemažą būrį klaipėdiečių, nes diskusijos dėl šios miesto teritorijos likimo dar toli gražu neišseko. Žinome, kad vykstant tyrinėjimo darbams, aiškėja naujų istorinių detalių, tačiau ką iš tikrųjų rado archeologai ir ką mums tie radiniai reiškia? Bet neužbėgsime už akių ir palikime intrigą mūsų susitikimui.
Kiekvienas Tilžės aktui skirtas seminaras praturtina naujomis žiniomis ir kelia apmąstymų, skatina pokalbius, vienija krašto gyventojus bendram darbui dėl gražesnės, turtingesnės Mažosios Lietuvos.
Martyno Jankaus muziejuje Pagėgiuose
Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus kviečia į Tilžės akto dienos paminėjimą, kuris vyks 2025 m. lapkričio 26 d. (trečiadienį) 16.00 val. Tai iškilus istorinis minėjimas, skirtas prisiminti 1918 m. Tilžėje pasirašytą Mažosios Lietuvos tautinės tarybos aktą, simbolizuojantį Mažosios ir Didžiosios Lietuvos vienybės siekį.
Renginys suburs istorijos, kultūros ir akademinės bendruomenės atstovus bei krašto gyventojus, norinčius iš arčiau pažvelgti į Mažosios Lietuvos palikimą ir jo reikšmę šiandienai.
Renginio programoje:
- Pagėgių savivaldybės mero Vaido Bendaravičiaus sveikinimo žodis;
- 2025 metais muziejaus įsigytų eksponatų parodos „Praeities ženklai“ pristatymas;
- Klaipėdos universiteto rektoriaus prof. dr. Artūro Razbadausko pranešimas;
- Klaipėdos universiteto ir Pagėgių savivaldybės bendradarbiavimo sutarties pasirašymas;
- Diskusijos.
Renginio metu gali būti fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami viešinimo tikslais. Dalyvaudami renginyje, Jūs sutinkate, kad Jūsų atvaizdas gali būti skelbiamas viešojoje erdvėje.
Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus
- Jankaus g. 5, Bitėnai, Pagėgių sav.
lapkričio 26 d. 17:00 val.
Pilies muziejaus salėje Klaipėdoje. 500-osioms Prūsijos kunigaikštystės įkūrimo metinėms
2025-11-29 – 2025-11-29
2025 m. lapkričio 29 d. 15 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) organizuojamas renginys, skirtas 500-osioms Prūsijos kunigaikštystės įkūrimo metinėms paminėti.
Teritorija tarp Vyslos ir Nemuno žemupių, kurioje gyveno baltiškos prūsų gentys, XIII a. pirmojoje pusėje buvo užkariauta krikščionybę platinusio Vokiečių ordino. Šiose žemėse buvo įkurta Ordino valstybė. Po nesėkmingų karų XV a. ji nusilpo…
Vokietijoje kilus reformacijos judėjimui paskutinis Ordino didysis magistras Albrechtas Brandenburgietis pasinaudojo Reformacijos sudarytomis galimybėmis pertvarkyti krašto religinę, politinę, ekonominę ir kultūrinę sandarą. 1525 m., priėmęs Liuterio mokymą, jis Ordino valstybę pavertė pasaulietine protestantiška Prūsijos hercogyste (kunigaikštyste). Prasidėjo procesai, ilgam pakeitę viso regiono pobūdį.
Renginio metu bus proga prisiminti Prūsijos kunigaikštystės kelią į suverenumą, Reformacijos pradžią Klaipėdoje. Senosios muzikos ansamblio „Šviesotamsa“ muzikinėje programoje dominuos Prūsijos kunigaikštystės tematinė gija, kuri sieja Karaliaučiaus poetų eiles, Prūsijos valdovų kurtą muziką bei jų dvaro kompozitorių kūrybą.
P r o g r a m o j e:
- 15.00 val. doc. dr. Mariaus Ščavinsko (KU) pranešimas „Valdžia ir galia iki Prūsijos kunigaikštystės įkūrimo: Vokiečių ordinas Prūsijoje XIII–XV a.“
- 15.30 val. KU afilijuotojo profesoriaus, doc. dr. Vacio Vaivados pranešimas „Reformacijos pradžios Klaipėdoje klausimu“
