Reformacijos diena šiemet paminėta tradiciškai paminėta Lietuvos mokslų akademijos Mažoje konferencijų salėje. Į renginį įvykusį lapkričio 3 dieną susirinko šalies Reformatcijos draugijos aktyvistai, istorikai, mokslininkai, visuomeninkai besidomintys šalies praeitimi, religijos istorija.
Reformacijos sąjūdį Europoje, prasidėjusį prieš 508 metus – 1517 m. spalio 31 dieną ant Vitenbergo bažnyčios durų vienuolis Martynas Liuteris prikalė savo 95 tezes. Taip prasidėjo Reformacijos idėjų skleidimas, kurios neilgai trukus pasiekė ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.
– Džiugu, kad Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pastangomis Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė nutarimą spalio 31-ąją , Reformacijos dieną, įrašyti į Lietuvos vastybės atmintinų dienų sąrašą. Taip ši diena tapo švenčiama, minima ne tik bažnyčiose, bet ir pasaulietiniame gyvenime“, – susirinkusius kreipėsi Lietuvos Reformacijos draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas.
Draugijos pirmininko pavaduotoja doc. dr. Ina Dagytė-Mituzienė pasveikino ir renginyje dalyvavusius Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos atstovus ir mokinius bei įteikė draugijos padėkas progimnazijos direktoriaus pavaduotojai Vilmai Junevičienei ir Vilniaus Žirmūnų gimnazijos pučiamųjų orkestro Septima vadovams A.Korablikovui ir B. Skripkauskui, kurį atsiėmė klarnetininkas A.Zimnickas. Padėkose taip pat buvo padėkota kolektyvams ir administracijai. Tai bendra intencija – už indėlį, rengiant ir dalyvaujant Spaudos paradą Reformatų sode ir Atminties jurginų, akrostichų ir muzikos popietę Liuteronų sode.
Įvyko diskusija, kurią moderavo akad. prof. dr. Dainora Pociūtė. Diskusijoje dalyvavo akad. prof. dr. Dainora Pociūtė, prof. dr. Aivas Ragauskas, doc. dr. Deimantas Karvelis.
Renginyje nemažai dėmesio buvo skirta Kėdainių Šviesiosios gimnazijos 400 metų sukakčiai. Prof. dr. Aivas Ragauskas dalinosi žiniomis apie Kėdainių Šviesiają gimnaziją, kurios istorija siekia XVII a. pradžią ir yra glaudžiai susijusi su Reformacijos judėjimu Lietuvoje. „Šviesiojoje gimnazijoje buvo ugdomi ne tik Kėdainių, bet visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lyderiai. Ir ne bet kokie lyderiai, o evangelikų reformatų!
Be kita ko buvo pažymėta, kad kunigų tarpe buvo išeiviai tik bajorų kilmės. Evangelikų reformatų kunigų ,kilusių iš valstiečių beveik nepasitaikydavo Tai rodo tuometinį religinės bendruomenės luominį susiskaldymą ir valstiečių diskriminavimą. Tuo tarpu katalikų bažnyčioje, dauguma kunigų buvo valstiečių kilmės.
Apibendrinant diskusiją buvo pažymėta, kad protestantams ypač rūpėjo švietimo sistema. Tai susiję su tuo, ką nauja atnešė pati Reformacija – suvokta, kad šalia bažnyčios ir šeimos reikalinga dar viena labai svarbi institucija – mokykla.
Renginio metu veikė retų spaudinių ekspozicija.
Nuotraukose: Reformacijos dienos minėjimo metu.
Valentino Juraičio nuotr.
