Gegužės 16 d. Eišiškių Stanislovo Rapoliono gimnazijoje, kaip ir kasmet, dabar jau 21 kartą, įteikta – S. Rapoliono premija.
Jos laureatu tapo habil. dr. Kazimieras Garšva – Lietuvių kalbos instituto kalbininkas – mokslininkas, visuomenininkas, „Vinijos“ draugijos įkūrėjas ir ilgametis jos pirmininkas.
Gimnazijos kolektyvas puikiai pasiruošė renginiui, moksleivių kolektyvai atvyko su tautiniais rūbais, parengė šiltą koncertą skambant kanklėms ir kitiems instrumentams.Sveikinimo žodį tarė gimnazijos direktorė Danuta Zuzo, renginį vedė direktorės pavaduotoja ugdymui Eglė Kiriuškinienė.
Ant scenos pasirodė kolektyvai – „Versekėlė“ (vadovė muzikos mokytoja Jadvyga Sinkevič) , „Pasakų skrynią atvėrus…“ ( vadovė pradinių klasių mokytoja Liudmila Šeškienė).
…Daug vandens nutekėjo, tačiau atmintis apie S. Rapolionį- gyva. Į renginį atvyko S.Rapolionio giminės palikuonis, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, Ričardas Sviackevičius, jis pasidžiaugė, kad tolimasis jo pro-pro-prosenelis, daug nusipelnęs įvairių tautų kultūroms, nepamirštamas ir jo švietėjiški siekiai toliau plėtojami.
Renginyje užsimezgė draugiškas pokalbis, kalbėjo: švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas A.Masaitis, buvęs S. Rapolionio mokyklos direktorius V.Dailidka, „Vorutos“ žurnalo redaktorius J.Vercinkevičius, portalo www.mazojilietuva.lt redaktorius V.Juraitis, Lietuvių kalbos instituto mokslininkė N.Tuomienė ir kiti.
Statistika apie S. Rapolionį
Stanislovas Rapolionis (1485-1545)- smulkus Eišiškių valsčiaus bajoras, savo buitimi ir turtu nesiskyręs nuo valstiečių, gimė Gilviniškėse (dab. Gilviniškių k., Dainavos sen., Šalčininkų r.). Jis yra Jurgio Svetkaus (Swiatzko) Rapolionio vienas iš trijų sūnų, vaikystę praleido Svetkų dvare, toje vietoje dabar yra išlikę kapinaitės, kur tikėtina palaidoti jo tėvai, giminės. Tai yra galimybė tinkamai pažymėti europinio mąsto asmenybės gimimo vietą, Gilviniškėse pastatyti informacinį stendą. Kiti garbingi giminaičiai Rafolowicziai palaidoti Eišiškių bažnyčios šventoriuje.
Tuo metu, XV-XVI a., oficialiuose dokumentuose nebuvo akcentuojama tautybė, svarbiausia buvo – luomas ir tikėjimas. Būdamas bajoru, kataliku, vėliau aplinkybėms susiklosčius, S. Rapolionis perėjo į kitą krikščionybės pakraipą – protestantizmą.
Būdamas lietuvių kilmės, tuo metu iki prasiautusios maro epidemijos, sukėlusios daugybę mirčių, Eišiškių krašte gyveno daugiausia lietuvių, jis ir jo giminės įvardijami įvairiai: Rapolioniai, Rafolowicziai, galop Karaliaučiuje – Rapagelanus Lituanus.
Profesorius S. Rapolionis yra daug nusipelnęs lietuvių, lenkų ir vokiečių kalbų puoselėjimui. Jis išvertė, ar adaptuodamas sukūrė pirmąsias giesmes lietuvių kalba, kurios buvo atspausdintos M. Mažvydo ,,Katekizme” 1547 m.
S. Rapolionis, kaip tarptautinio masto humanistas,vienas iš lietuvių raštijos pradininkų, pirmasis Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius, palaidotas Karaliaučiaus katedroje, šalia jo palaidotas pasaulinis filosofas I. Kantas.
S. Rapolionis, turėdamas nedidelę fizinę negalią (kuprotas) buvo neeilinio talento, apdovanotas skvarbiu protu ir iškalba. Studijavo 1528 -1533 m. Krokuvos, vėliau Vitenbergo universitetuose. 1539-1542 m. dėstė Vilniaus aukštesniojoje mokykloje. Buvo vienas pirmųjų Karaliaučiaus Albertinos profesorių, vokiško universiteto įkūrėjų, mokėjo daugybę kalbų. Jo paskaitų klausydavosi pats Prūsijos karalius Albrechtas.
Eišiškių kraštas, ir jo vardu pavadintos mokyklos kolektyvas didžiuojasi turėdami tokio mąsto asmenybę – humanistą.
Statistika apie S. Rapolionio premiją
Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ 2011 m. vasario 10 d. priėmė nutarimą skirti Stanislovo Rapolionio premiją (anksčiau ją skirdavo Lietuvos tautinių mažumų ir išeivijos departamentas).
Premijos tikslas – skatinti mokytojų, kultūros ir meno veikėjų literatūrinę veiklą, tautinį ugdymą, Pietryčių Lietuvos istorinės praeities studijavimą. S. Rapolionio premija teikiama nuo 2005 m., o nuo 2011 m. kasmetinis įteikimo renginys vyksta Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje. 2005 m. premija įteikta Vytautui Dailidkai, 2006 m. dr. Algirdui Kavaliauskui, 2007 m. Viktorijai Lapėnienei, 2008 m. Antanui Karmonui, 2009 m.- Algimantui Masaičiui, 2010 m. – Jonui Bajorūnui, 2011 m. – Juozui Vercinkevičiui, 2012 m. – Valentui Šiaudiniui, 2013 m. – Antanui Lesiui, 2014 m. – dr. Aldonai Vasiliauskienei, 2015 m. – prof. Gražinai Landsbergienei, 2016 m. – Aurelijai Arlauskienei, 2017 m. – Marijai Šaknienei, 2018 m. – Vytautui Valentinui Česnuliui, 2019 m. – Benjaminui Kondratui, 2020 m. – Angelei Valienei, 2021 m. – Irmai Stadalnykaitei, 2022 m. – žurnalistei Sofijai Daubaraitei, 2023 m. – dr. Nijolei Tuomienei-Vaišnytei, 2024 m. – kraštotyrininkui Kaziui Misiui, 2025 m. – kalbininkui habil. dr. Kazimierui Garšvai.
www.mazojilietuva.lt inf.
Valentino Juraičio nuotr.
Gilviniškių vietovės stendo vizualizacija