Klaipėdoje  pagerbiamas lietuvininkas Vilius Šaulinskis

Birželio 27 d. 12.00 val. Klaipėdoje, buvusiose miesto kapinėse, o dabar Skulptūrų parke, įvyks Viliaus Šaulinskio (1893–1935) pagerbimo renginys.

2025 m. gegužės mėn. Skulptūrų parke V. Šaulinskio atminimui buvo pastatytas akmeninis monumentas, kurio autorius – skulptorius Gintautas Jonkus. V. Šaulinskio įamžinimu rūpinosi Algirdas Grublys ir Kęstutis Mickevičius. Jie pratęsė ir užbaigė tai, prie ko ne vienerius metus dirbo kraštotyrininkas Kazys Budginas (1957-2003).

Renginyje dalyvauja: Klaipėdos miesto valdžios atstovai, Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės šauliai, istorikė Zita Genienė (MLIM), Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkė Rasa Šimkutė, paminklo pastatymą inicijavusių žmonių grupės nariai – Kęstutis Mickevičius ir Algirdas Grublys, atminimo akmens autorius skulptorius Gintautas Jonkus.
Muzikinį kūrinį atliks violončelininkas Tomas Mikalauskas.

Renginį veda Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanaitienė.Renginį organizuoja Klaipėdos m. savivaldybė, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ir Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (Jūros) šaulių 3-ioji rinktinė.

 
xxx

Prieš 130 metų, 1893 m. spalio 29 d. Venskuose (Priekulės vls., Klaipėdos aps.) gimė Vilius Šaulinskis, Mažosios Lietuvos visuomenės, kultūros ir politikos veikėjas, spaustuvininkas, leidėjas.

Vilhelmas Frydrichas Šaulinskis augo gausioje smulkių ūkininkų Martyno ir Evos Šaulinskių šeimoje. Baigęs pradžios mokyklą, toliau lavinosi savarankiškai. 1909 m. iš Kalviškių atvykęs į Tilžę, įsitraukė į lietuvišką veiklą, platino Jono Vanagaičio (1869–1946) Tilžėje leistą ir redaguotą laikraštį „Birutė“. 1913 m. laikraščio leidybai sustojus, pradėjo mokytis raidžių rinkėjo amato Martyno Jankaus (1858–1946) spaustuvėje Bitėnuose.

Kilus Pirmajam pasauliniam karui, Vilius Šaulinskis buvo pašauktas į Vokietijos kariuomenę. Raidžių rinkėjas netrukus paskirtas į „Oberost“ spaustuvę Kaune, kur nuo 1916 m. leistas Lietuvos gyventojams skirtas laikraštis „Dabartis“. Susipažinęs su vietos lietuvių visuomenės veikėjais (Saliamonu Banaičiu, Antanu Vireliūnu, Antanu Urbeliu ir kt.), be kita ko, slapčia talkino jiems spausdinti atsišaukimus. Bendradarbiavimą su vietos lietuviais tęsė ir perkeltas į Vilnių.

Karinės vadovybės išsiųstas į Vakarų frontą ir paskirtas saugoti belaisvių stovyklas, visaip padėjo lietuvių tautybės belaisviams. Iškilus suėmimo ir karo lauko teismo grėsmei, apsirūpinęs netikrais dokumentais Savickio pavarde, Vilius Šaulinskis pasitraukė iš Vokietijos ir 1918 m. stojo į kuriamą Lietuvos Respublikos kariuomenę, paskui tapo aktyviu Šaulių sąjungos nariu.

Po karo grįžęs į Klaipėdos kraštą, Vilius Šaulinskis su bendraminčiais 1919 m. įsteigė Priekulės jaunimo draugiją „Viltis“, išrinktas pirmuoju jos pirmininku, vėliau buvo nuolatinis draugijos rėmėjas.

1920 m. gegužės 15 d. Vilius Šaulinskis iš Mažosios Lietuvos spaudos draugijos „Lituania“ Klaipėdoje įsigijo leidybos ir poligrafijos įmonę (ją iš draugijos nuomojo nuo 1919 m. liepos 1 d.), kuriai vadovavo iki gyvenimo pabaigos. Įmonė „Lituania“ 1920–1921 m. buvo vienintelė nuolat veikianti uostamiesčio lietuvių kultūros įstaiga, jos raštinėje vykdavo įvairių lietuviškų draugijų renginiai. Klaipėdos spaustuvėje „Lituania“ spausdintas 21 periodinis leidinys, keletas jų buvo skirti Didžiajai Lietuvai, leistos knygos. Vilius Šaulinskis savo lėšomis leido grožinę kūrybą. 1920 m. išleido jam priskiriamą V. Karvelėlio slapyvardžiu pasirašytą apysaką „Laimės šalis. Tautiški vaizdeliai iš Mažosios Lietuvos“. 1921 m. buvo lietuvių kultūros draugijos „Aida“ bibliotekininkas.

Vilius Šaulinskis aktyviai palaikė Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimo idėją, priklausė „slaptiesiems šauliams“, buvo 1922 m. gruodį įsteigto Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto (VMLGK) sekretorius, pasirašė 1923 m. sausio 9 d. VMLGK manifestą visiems Klaipėdos krašto gyventojams bei kreipimąsi į krašte dislokuotus Prancūzijos karininkus ir kareivius, o 1923 m. sausio 19 d. Šilutėje įvykusio VMLGK skyrių ir draugijų atstovų suvažiavimo – Šilutės seimo – deklaraciją, skelbiančią Klaipėdos krašto prisijungimą autonomijos teisėmis prie Lietuvos Respublikos. Dar 1922 m. rugsėjį Vilius Šaulinskis, kartu su Jurgiu Brūvelaičiu (1900–1995) ir Jurgiu Plonaičiu (1902–1998), buvo išrinktas į „Santaros“ – Mažosios Lietuvos lietuviško jaunimo draugijų sąjungos – valdybą, kuri vėliau tapo Klaipėdos šaulių organizaciniu branduoliu. 1923 m. kovo 18 d. buvo išrinktas XX Klaipėdos šaulių rinktinės valdybos pirmininku.

Už nuopelnus  tėvynei ir tautai Vilius Šaulinskis apdovanotas Nepriklausomybės medaliu ir DLK Gedimino 4 laipsnio (1928 m.) ir Šaulių Žvaigždės (1931 m.) ordinais, o už aktyvų dalyvavimą Klaipėdos sukilime – Gelbėjimo komiteto sidabro medaliu. Klaipėdos Dariaus ir Girėno vardo šaulių būrys Vilių Šaulinskį išrinko savo garbės nariu.

Ketvirto dešimtmečio viduryje Vilius Šaulinskis dalyvavo perorganizuojant nuo 1922 m. veikusią Klaipėdos krašto lietuvių pirklių draugiją į Klaipėdos krašto lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų draugiją, buvo jos Klaipėdos skyriaus valdybos narys. Priklausė Klaipėdos jachtklubui.

Įpusėjęs keturiasdešimt antruosius gyvenimo metus, Vilius Šaulinskis mirė savo namuose Klaipėdoje 1935 m. gegužės 10 d., 15.15 val., peršalęs susirgęs plaučių uždegimu. Iškilmingai palaidotas gegužės 14 d. pavakare šalia paminklo Klaipėdos sukilėliams senosiose miesto kapinėse, kurios sovietų okupacijos metais buvo paverstos Skulptūrų parku.

Dėl Viliaus Šaulinskio kapavietės įamžinimo atminimo lentele giminaičiai ir visuomenininkai į Klaipėdos miesto savivaldybę kreipėsi dar 1998 m.

Kęstutis Pulokas    

Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas ir jo bendradarbiai 1923 m. sausį. Sėdi (iš kairės): Vilius Šaulinskis, Jurgis Lėbartas, komiteto pirmininkas Martynas Jankus, Jonas Vanagaitis; stovi: Steponas Darius, Aivas Ivaškevičius, Aleksandras Marcinkevičius, Juozas Pronckus.