2026 m. vasario 7 d.  Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje įvyko  konferencija „Laisvės kovų atmintis Lietuvoje ir pasaulyje“, skirta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, politinio kalinio, LPKTS prezidento Balio Gajausko (1926-2017) šimtmečiui paminėti.

Pagrindinius pranešimus skaitė LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys ir LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas.

LPKTS kultūros vadybininkė  ir XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė   pristatė parodą „Balys Gajauskas – žmogus – epocha. Pirmąjį LPKTS vadovą prisimenant“.

Muzikinę programą atliko kompozitorius, vargonininkas Arvydas Paulauskas.

xxx

Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Balys Gajauskas – ilgiausiai iš visų Lietuvos (turbūt ir visos Sovietų Sąjungos) politinių kalinių, net 37-erius metus, buvo kalintas SSRS kalėjimuose, lageriuose ir tremtyje.

B. Gajauskas gimė 1926 m. vasario 24 d. Vygrelių kaime (Gražiškių valsčius, Vilkaviškio apskritis). Vaikystėje ir jaunystėje gyveno Kaune. 1934-1942 m. buvo skautų organizacijos narys Kaune. Mokėsi Kaunosuaugusiųjų gimnazijoje.

Nacistinės  okupacijos metais platino lapelius su patriotinėmis mintimis, nukreiptomis prieš hitlerinius okupantus. SSRS okupavus Lietuvą, įsitraukė į antisovietinių pogrindininkų gretas: dalyvavo Kauno pogrindinėje organizacijoje, užmezgė ryšius su Tauro partizanų apygardos kovotojais, platino partizanų spaudą.

Universitetai sovietiniuose kalėjimuose

1948 m. už priklausymą pagrindinei organizacijai sovietų okupacinių saugumo institucijų  buvo suimtas. Suimant priešinosi ir nušovė jį bandžiusį suimti sovietų saugumietį. Už tai 1948 m. gegužės 3 d. Karo tribunolo nuteistas kalėti 25 metus. 1949–1956 m. kalintas Balchašo ir Džeskazgano lageriuose, 1956–1973 m. – Mordovijos lageryje. Sunkiai dirbo molibdeno kasyklose, o Džeskazgane – lagerio vario kasykloje. Atlikęs visą skirtą bausmę, 1973 m. buvo paleistas be teisės gyventi Lietuvoje, tačiau, nepaisydamas draudimo, Kaliningrade pavykus gauti pasą, grįžo į Kauną ir 1973–1977 m. dirbo Kauno 5-oje elektros montavimo valdyboje. Toliau tęsė pagrindinę veiklą: vertė Aleksandro Solženicyno „Gulago archipelagą“, sudarė lietuvių politinių kalinių sąrašą ir rinko partizaninio judėjimo dokumentus.

1977 m. balandžio 20 d. sovietų okupacinių saugumo institucijų  suimtas. Per kratą rasti buvo A. Solženicyno knygos „Gulago archipelagas“ vertimo į lietuvių kalbą juodraščiai, užrašai apie sovietinių politinių kalinių padėtį, dokumentai ir tekstai apie žmogaus teisių pažeidimus SSRS. Tuometinis teismas skyrė jam dešimt metų lagerio ir penkerius metus tremties. 1978–1980 m. kalintas Mordovijos lageryje, 1980–1987 m. – Kučino (Permės sr.) ypatingojo režimo lageryje.  Po lagerio buvo paskirti dar 2 metai tremties Čiumikane (Chabarovsko sritis). Prasidėjus  Lietuvos Sąjūdžiui ir reikalaujant grąžinti politinius kalinius, 1989 m. buvo paleistas iš tremties. Kalėdamas dalyvavo politinių kalinių akcijose, paremdamas likimo draugų pasipriešinimą lagerio administratorių savivalei. Jau būdamas kalėjime, 1978 m. simboliškai įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę.

1981 m. Hjustone (JAV) B. Gajauskui paskirta tarptautinė Taikos ir laisvės premija. 1989 m. Baltų laisvės lygos apdovanotas Laisvės medaliu už kovą išlaisvinant Estiją, Latviją, Lietuvą.

Aktyvi politinė veikla atgimusioje Lietuvoje

1989 m. B. Gajauskas su šeima išvyko gyventi į JAV, tačiau jau tų pačių metų pabaigoje grįžo į Lietuvą ir įsitraukė į aktyvią politinę veiklą: tapo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos prezidentu.

1990 m. kovo 8 d. – rinkimuose į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą išrinktas deputatu Plungės rinkiminėje apygardoje Nr. 71.

1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. 1990 m. kovo 20 d. – 1992 m. lapkričio 22 d. – Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos narys.

1992 m. lapkričio 25 d. – 1996 m. lapkričio 25 d. – Lietuvos Respublikos VI Seimo narys. Nuo 1992 m. gruodžio 20 d. iki 1996 m. lapkričio 25 d. – Seimo Nacionalinio saugumo komiteto narys, Seimo komisijos KGB veiklai tirti pirmininkas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių „Laisvės“ frakcijos pirmininkas.

1992 m. gegužės – rugpjūčio mėn. – Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnybos – Lietuvos Respublikos saugumo tarnybos generalinis direktorius.

1999-2000 m. – tarptautinės buvusių politinių kalinių ir represuotųjų asociacijos prezidiumo narys.

Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu 2000 m. liepos 1 d. B. Gajauskas apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2005 m. birželio 22 d. – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.

2017 m. rugsėjo 28 d.  B. Gajauskas  mirė Vilniuje ir buvo palaidotas Seniavos kapinėse Kaune.

 2026-ieji yra paskelbti Balio Gajausko metais

Minint B. Gajausko 100-ąsias gimimo metines, visoje Lietuvoje vyks įvairūs renginiai: parodų pristatymai, dokumentinių filmų peržiūros, televizijos reportažai, vieši minėjimai, paskaitos, pokalbiai tinklalaidėse ir kiti dalykai. Organizatoriai sieks ne tik prisiminti B. Gajausko asmenybę, bet ir plačiau kalbėti apie neginkluoto pasipriešinimo svarbą atgaunant Lietuvos nepriklausomybę.

Raimundas KAMINSKAS

 

LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas

Autoriaus nuotr.