Prisiminimą apie neseniai išėjusį  Leoną Stepanauską, žurnalistą, kraštotyrininką, poetą   atsiuntė Vydūno draugijos garbės pirmininkas Tomas Stanikas, jis rašė: paminėkime Leoną geru žodžiu, palydėkime gera mintimi.

Siunčiu keletą jo nuotraukų,kurios užfiksuotos  renginyje Vydūno draugijos patalpose 2011.11.18.

Leono Stepanausko duktė Daina Stepanauskas-Langner, pranešė, kad tėvelio, sulaukusių 101 metų, Berlyne nelaidojo. Urna su Leono palaikais atsisveikinimui buvo išstatyta laidojimo namuose prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, palaidotas Vilniuje, Saulės kapinėse.

 

Žurnalistas, fotokritikas Sigitas Krivickas pažymi, kad vienintelis 100 metų jubiliejų dar spėjo pats pasitikti Lietuvos ir Vokietijos radijo bei televizijos žurnalistas Leonas Stepanauskas. Enciklopediniai žinynai primena, kad jis gimė 1925 m. birželio 28 d. Kaune.Vidurinės mokyklos išsilabinimą įgijo Rygiškių Jono gimnazijoje Marijampolėje.

L. Stepanauskas Vilniaus Universitete  baigė vokiečių kalbos ir literatūros studijas.

1956-63 m. buvo Lietuvos radijo redaktorius.Leonas rengdavo laidas jaunimui, sutelkė gražų jaunųjų talkininkų būrį, pasižymėjo gilia erudicija ir elegancija, nes net į kolūkį daryti „kadro” (trumpo reportažo ar interviu) vykdavo gražiai apsirengęs ir su kaklaryšiu. Tada jis jau buvo garsiosios dainos „Žvaigždutės” autorius, kuriai melodiją sukūrė Balys Dvarionas, o įdainavo Beatričė Grincevičiūtė.

Esi graži ir nuostabi, žvaigždute,

Aukštai aukštai ant mėlyno dangaus…

…Visa tai nutolo, kai Leonas 1963 m. persikėlė gyventi į Rytų Berlyną. Tai sulaukė nemažos nuostabos ir galbūt užslėpto naivaus pavydo kolegoms: legaliai išvyko į  pusiau Vakarus. 1963-67 m. padirbėjęs VDR kelionių biuro turistinių grupių vadovu ir reklaminių filmų režisieriumi, L. Stepanauskas sugebėjo pereiti į Berlyno televiziją. Ten beveik trejetą dešimtmečių jis darbavosi redaktoriaus ir režisieriaus pareigose..

Literatūros kritikas Stasys Lipskis prisiminė apie velionio šeimą: kartą dar kaip turistas nuvykęs į Berlyną, L. Stepanauskas ten susipažino su medicinos studente Marlena. Pažintis buvo lemtinga – po kelerių metų ji tapo Leono žmona. Marlena su Leonu dažnai atvažiuodavo į Vilnių, mokėsi lietuvių kalbos, pagimdė dukrą Dainą. Sunkiai susirgusi, ji mirė, o Leonas daugiau niekada nevedė…

1975 m. jis tapo Thomo Mano draugijos Ciuriche nariu, aktyviai dalyvavo įkuriant šio vokiečių literatūros klasiko muziejų Nidoje. L. Stepanauskas parašė lietuviškai ir vokiškai knygas „Tomas Manas ir Nida” (trys leidimai – 1987, 1996 ir 2011 m.), „Thomas Manas Lietuvoje” (1999). Lietuvos ir Vokietijos spaudoje paskelbė straipsnių apie lietuvių ir vokiečių kultūrinius ryšius.

 

www.mazojilietuva.lt inf.

Z